vrimvydas

Taip , sneku apie kelis milijonus tonu . Tik tai neparanku dabartinei sistemai . Supirkejai dazniausei ir technijos bei chemijos pardavejai ir jie nenori prarasti dali pelno . Paklausa tikrai yra taciau yra problema kad dali laiko teks praleisti ne traktoriuje o prie popieriu . Yra firmu (susirsk ) kur mielai nupirktu kad ir 500 tonu kvieciu bet turi prideti sertifikatus del draugiskumo aplinkai . Ir kaina tave nustebins .

Rusija vienu parasu i rinka ismete tiek grudu kiek mes visi parduodame . Ukraina neisvengiamai taps Europos rinkos dalimi . Ka mes galime padaryti kitaip ir konkurencingiau nei jie. Jau yra nuogastavimu kad kvieciu ir rapsu auginimas jei nuimti paramas gali isnykti kaip lynu auginimas . Aisku tai nebus ryt bet susimastyti verta ir galvoti ka mes auginsime . Verslo desnis sako kad noredamas buti konkurencingas turi buti tendenciju priekije arba kazka daryti geriau nei konkurentas . Ka galetum pasiulyti ?

Nepavidek .

Ar zinote kokia pelningiausia kvieciu veisle . CCC FREE dave didziausia pelna ir dar jei pesicidu likuciu gali gauti iki 150€ plius matifas plius carbonas . Gal baikim konkuruoti su rytais kas neimanoma ieskoti nisiniu produktu . Labai daug kam nepatik bes trasu ir chemijos vadibininkai kurie mane niekino gaite pradeti ieskoti kito darbo nes jusu dienos baigesi .

Turiu tryju metu ekspermenta . Sejau 16 ir32 cm 32 jei vasara dregna derlius taspat bet retesni maziau serga bet problema su zolem kurios nieko ypac plogo nedaro . Jei sausa retesni duoda iki tonos minus . Dar reti netinka lengvom dirvom . Tai padarem isvada kad seti 16 cm ir kuo veliau . Tada gaunasi geriausia ekonomika .

Siera pakeicia ph ir taip greiciau isisavina azota . Siera tikrai yra reikalinga ir kartai burina tamtikrom dirvos, bet ji taipat daro ir vizualizacijos efekta . Bet yra ir bedu , neatsakingai ja naudojant, paziurejus i tirpumo lentele ji gali uzblokuoti kaikures medziagas kurios butinos augalo derlingumui .

Sutinku kad mokestis netobulas bet kad kazkas turi susimoketi uz atlikta darba tai faktas .Nors buna mokesciu ir uz netlikta darba taip kaip mano mama moka mokesti uz siuksles nors neturi net konteinerio. Velgi tas mokestis ne Lietuvoje sugalvotas ir kazkodel tik pas mus bandoma sugudrauti ir jei ta zinute kad ne visi moka pasiektu Briuseli turetume labai labai daug problemu . Iki to mokescio ivedimo ukininkams ji susimokedavo valstybe pagal plotus . Manau bus sugrizta prue to modelio panauduojant tesioginiu ismoku pinigus .

Iprate ukininkai kad kad pastovei kasnors kanors turi duoti . O jei rimtai tai selekcininkai tik kuria seklos veisle ir jie negali duoti nes neturi . Turi platintojai ir daugintojai bet kiek supratau nelabai kas nori moketi uz ju darba . Belieka nusipirkti gera valomaja . Pvz naudojant gravitacine valomaja ir sieklai atrenkant tik 10-15 procentu grudu seklos veisles potencialas beveik neblogeja .

Geras pavizdukas . Tu moki ne uz laikmena o kad joje laikisi intelektini produkta . Pirkdamas sekla tik is dalies sumoki selekcini mokesti nes didzioji kainos dalis yra uz dauginima ir platinima. Todel gavus seklos augintojo sertifikata grudus parduodi platintojui uz +-30% didesne kaina nei eilines produkcijos .Jei pareikalautu viso selekcinio mokescio iskarto seklos kaina gali padauginti is desimt . Uz kiekviena isradima pinigai atsiimami skirtingais budais .

Technika yra materjalinis produktas nes ji nesukure o pagamino , sekla yra matejalinis produktas nes ja padaugino , seklos veisle yra intelektinis produktas nes sukure . Kodel reikia moketi uz filma ar daina jei ja naudojama neautoriaus komercinei veiklai ?

Nesutinku . Tu pirkdamas sekla sumoki tik uz dauginamos medziagos auginima . Jei ta sekla pasidaugini savo ukije tu naudojiesi selekcininku darbu kurie tappat valgyti nori . Jei nenori moketi selekcinio mokescio sek laukinius spelta kviecius ir augink 1.5 tonos .

Nepainiok materjelaus ir intelektinio produkto . Uz skla mokama kaip uz intelektini produkta panasei kaip uz filma ar daina . Negi dainininkas turi gyventi tik uz pirma karta sudainavus daina gautas dainas . Piratavimas yra intelektinio produkto vagiliavima .

Ar jum netrodo kad esate vagis be sazines likuciu . Zmones daro genetinius bandimus ir isranda nauja veisle , tada musu platintojai ja rajonoja ir nupirke leidima ja platina . Tipo tai turi buti nemokama . Geda . Butu argumentas kad nauja veisle turi buti apmokestinama tik kol atsipirks jos kaštai , bel tada niekas nezymes per ta laikotarpi kad seja ta veisle . Del nesazinigumo ir Lietuvisko apsukrumo turim tokia netobula sistema .

Velgi pacituosiu : # mineralines trasos , agresivus zemes dirbimas , ir dauguma herbicitu it fungicitu buvo intensiviai primetama praeito amziaus viduri nes labai labai trukoo zemes ukio produktu . Dabar produkcijos pakanka ir ji net didelio kiekiu ismetama (neskaitant tu kurie jos neiperka ir sutinka vartoti alternativu maista). Taip kad poreikis atslugo bet agrochemijos narkomanijos adata beatsitrauke ir atima nemaza dali ukininku pajamu . Nekalbama kad visai reikia atsisakyti mokslo pazangos produktu , bet kad 70 % ju atsisakyti imanoma nemazinant zemes ukio pelningumo tai faktas . Taciau yra viena problema . Kai kompetencijos stoka kuri kompensuojama tryju chemijos kompaniju lobistu primestais produktais . # PS Nepriskirkit siu minciu man ,

Geras klausimas . Kiek supratau jiem dabar sunku tai chemistai siulo dar jiem stuktelti per galva su trumpintoju arba padidinti stresa su herbicidu . Kiek kartu tikri , nekomerciniai agronomai sake kad jei nori suprasti ko nori augalas sutapatink save su jo busena ir suprasi ko jam reikia nes jie nori to ko ir tu noretum tokios bukles .

Skirtumas bus . Taviskes bus sveikesnes ir be streso todel maziau bus islaidu nuo ligu ir kenkeju .

Yra tiesos , bet itaka tures tik is dalies vietine valdzia o politika formuos Briuselis . Jei kaip prognozuojama laimes populistai tai bus dirbti paprasciau , ir jei laimes zalieji gyvensim is pasalpu .

Valdzios pokitis dabartiniam zaliajam kursui itakos beveik neturi . Eina kalba apie apribojimus po 2027 . Ta tema viksta tik diskusijos ir dabartines nuostatos nieko gera nezada . Nori kad gyventume is ismoku ir planuoja neremti eksportines gamybos . Kaip tai padaris visai neaisku . Nebent sugalvos kaip padaryti produkcijos atsekamuma . Dar bijoma kad koncenai turintis perdirbima susirinks visa parama o visi kiti liks be paramu . Idomu stebeti miesto biurokratu diskusijas ir lobistu nagluma .

Niekas dar neaisku jei sugrazins perskaiciavimo koeficienta su parpiniu prasisukti bus sunku .

Sutinku , galimas varjantas nes siemet perskaiciavimo koeficientas 1:1. Kitamet jei sugrazins 1:0,3 bus sunku . Aisku jei dar ta 1%susirenki is krastovaidzio

Gal galma smulkiau kuris cia modelis nes gaab 8 chemija negalima

O kaip su reikalavimu nenaudoti chemijos .

Tikslumui nuzengem toliau . Bandeme pasverti subrendusiu varpu svorius . Rezultatas buvo ispudingas . (Svori sugeneravo nevien atsakingas chemijos naudojimas bet ir savalaikis tresimas bei aminostimuliantai )

https://trenk.lt/pauksciu-baidykles/10854-laukiniu-gyvunu-baidykle.html ;))))))))