Laimonas

http://www.rosta.ua/en/slr-2.html cia svogunus sodina bet manau galima ir cesnakams pritaikyt

jai straipsni butumet perskaite, manau tokio atsakymo nebutu buve

"Kur dingo jo didenybė lietuviškas česnakas?" http://www.up.lt/straipsniai/skaitykite ... le_id=2890

Lietuvos žemės ūkio universitete kovo 31 – balandžio 02 d. vyks tradicinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2011“.

brangus daiktas tai abejoju ar butu

http://www.danarm.com/earthwayseeder.php si tikrai nebloga galima daug ka seti, svarbiausia kad jama po viena seklike 6 sejimo diskai komplekte

KRUK Rankinė versija: •Pravažiavimo ženklintuvai •8 komplektai išsėjimo ratelių •Grandininis sujungimas nuo priekinio rato •Ažūriniai korpuso ratai •Užžerėjas

Orinių svogūnėlių derlius renkamas, kai sutrūkinėja žiedyną gaubentis lukštas. stiebai nupjaunami, surišami į nedidelius pėdelius ir sukabinami gerai vėdinamoje patalpoje, kur visiskai subresta ir pakankamai išdžiūsta. šeip kad jie neišsibarstytu aš žiedyna aprišdavau merliu, tada nebaisu ir susivelint su ju nuemimu.

Iš sėklų galima dauginti tik žieminius česnakus, nes tik jie išaugina žiedstiebius. Šis žieminių česnakų dauginimo metodas naudojamas tuomet, kai per trumpą laiką reikia pasidauginti didesni kiekį sodinamosios medžiagos. Dauginimas oriniais svogūnėliais yra apie 10 -15 greitesnis negu auginant iš skiltelių. Be to, šis dauginimas gerokai pagerina sodinamosios medžiagos ir prekinių česnakų atsparumą žiemojimui, nutraukia ligų beikenkėjų plitimo grandinę, nes per svogūnėlius nei ligos, nei kenkėjai beveik neplinta. Net jeigu motininiai augalai yra apsikrėtę nematodais, pilkuoju dugnelio puviniu, oriniai svogūnėliai išauga sveiki ir jokių ligų bei kenkėjų neperduoda tolimesnėms kartoms, Ornių svogūnėlių palikuonys turi keletą kartų padidėjusį gyvybingumą, didesnį derlumą, atsparumą ligoms, negu svogūnai išaugę iš skiltelių. Oriniai svogūnėliai išlaiko visas motininių augalų savybes.

sis variantas yra patrauklesnis del tarpueiliu purenimo sis variantas norint gauti didziausia derliu is ploto, bet teks rankom daugiau ravet lysves

http://www.gepeszgazdakboltja.hu/termen.htm

http://www.viskasukiui.lt/ nuo 4200 euru 1 vagos nuo 6000 euru 2 vagos nuo 9000 euru 4 vagos tokias kainas jie buvo paskelbe. Jai jau planuojat sodinama pirkti tai ir rovimo kombaino reiktu. investavus tokius pinigus ir plotai turi but atitinkami teko matyt skelbimuose devetu cia Ispanija ir Prancuzija 4 vagu 3000 euru. rovimo vienvagis risantis i pedus tarp 5000 - 7000 euru

siemt pasodinau Lietuvisku "ŽEIMIAI" pirkau is seklau parduotuves.

Sodininkystės ir daržininkystės institute, pasiskambinkit ir suzinosit ar jie turi lietuvisku agurku seku.

TRAKŲ PAGERINTIEJI Seniausia lietuviška agurkų veisle, atrankos būdu sukurta 1953 m. iš Trakų apylinkėse rastos vietinės populiacijos. Vaisiai šviesiai žali, 9 - 11 cm ilgio, stambiai kauburiuoti, juodais spygliais. Kaip ir visi juodaspygliai agurkai, jie linkę greitai gelsti. Vaisiai formuojasi ant šoninių atžalų ir pagrindinio stiebo gale. Valgomi švieži, tinka ivairiai perdirbti. Labai geros raugintų agurkų savybės: kieti, gruzdantys, gražios samanų spalvos, ilgai išsilaikantys, minkštimas be tuštumų. Rekomenduojama auginti mėgėjų darže. Nepatartina auginti pramoniniu būdu dideliame plote, nes nemaža dalis vaisių nebus laiku nuskinta, todėl pagels, peraugs ir bus daug nepekinės išvaizdos agurkų. Derėjimą paankstinti galima, virš 4 - 5 lapo nuskynus daigo viršūnę. (dėl skonio nesiginčyjama)

žiurint kokiam tikslui auginami agurkai (pardavimui, švieziam vartojimui, marinavimui ar rauginimui). Ar tai bus mėgėjiškas ar pramoninis auginimas. (kas tinka vienam gali netikti visiškai kitam).

26 metai. Prijaučiantis žemės ūkiui.