Visu pirma norejau padekoti uz susidomejima.
Pabandysiu visiems atsakyti i klausimus.
Visu pirma del lenku adresu... mes buvome ukiuose kartu su musu lenku partneriais, taciau adresu as tikrai nepamenu, bet tikrai paprasysiu lenku partneriu, kad keleta adresu duotu. Kad butu ramiau del panaudojimo kolkas duodu keleta linku: http://www.emgreen.pl/ http://www.emecho.pl/ http://www.hodowla.agro.pl/ o cia galite pamatyti kur pasaulyje naudojami EM: http://www.emrojapan.com/map.php issamesne informacija anglu kalba: http://www.emamerica.com/
Tokiu linku yra devynios galybes tik reikia tureti laiko ir noro juos pastudijuoti. Siais metais mes planuojame pradeti naudoti EM keletoje Lietuvos ukiu. Apie rezultatus tikrai informuosime
As EM pradejau dometis daugiau kaip pries du metus ir taip pat kaip ir jus nelabai tikejau, kad mikroorganizmai gali tiek daug, tiesiog man sita Japonu technologija kele ne daugiau kaip sypsena, taciau kuo toliau tuo daugiau rasdavau idomiu dalyku ir pavyzdziu, kaip visame pasaulyje visi jais patenkinti. Po to, kartu su lenku atstovais apsilankeme pas lenku ukininkus ir pats pamaciau realybeje. Na, bet kaip tikram Lietuviui man to buvo negana tai nusprendziau pats isbandyti kadangi zemes as nelabai turiu teko eksperimentuoti su salotom (be to ir rezultatai greiciau pasimato). tai pasodinau du vazonus. viena su EM kita be EM. tuose vazonuose daugiau nieko nenaudojau. Tai galiu pasidziaugti, kad vazone su EM salotu sudygo gal dvigubai daugiau, o pacios salotos buvo dvigubai didesnes
Tai cia butu patarimas skeptikams: imam ir isbandom (nors ir ant vazonu).
Musu dirvozemyje esancios bakterijos yra labai ivairuos. Ten yra tiek ligu sukeleju (patogenu, toksinu ir pan.) tiek geruju bakteriju. EM tai bakteriju stamas sudarytas is lygiai tu paciu bakteriju, kurios yra naturaliai, tiesiog ten yra atrinktos pacios atspariausios ir tik teigiamu bakteriju rusys. musu dirvoje ju tikrai nera pakankamai. Jos kasmet nyksta labiau nei speja daugintis, del ko vyksta dirvos alinimas. Aplamai bakterijos yra jautruos ten chloruotam vandeniui, kuris anksciau budavo tiekiamas miesto vandentiekiu, tai pagalvokite kaip jos reaguoja i agrochemines medžiagas ir chemines trasa. del to ju kiekis nuolatos mazeja. prie mazejimo prisideda ir tai, kad dalis ju ziema issala (mikroorganizmai nepakelia zemesnes nei 5 laipsn. temp.). todel dirvozemi kasmet reikia papildyti naujais mikroorganizmais. Puvimo bakterijos yra labai ivairuos, tiesiog puvimo procese susidaro labai didele dalis ligu sukeleju del kuriu augalai buna ligoti. (pamastymui: kuri aplinka palankesne augalams: paprastas lauko dirvozemis, meslas ar kompostas (po fermentacijos).
O del Ignalinos tai atskira istorija. tiesiog mes Kaune buvom surenge seminara (su lenku ir japonu atstovais), i kuri buvo pakviesta ir Lietuvos ukininku sajungos Ignalinos skyriaus atstove. Tai ja sudomino mintis surengti seminara Ignalinoje, o mes visada atviri tokiems pasiulymams
o del bandymu... kaip jau ir minejau
pradejom nuo paciu paprasciausiu bandymu sau, t.y. nuo vazonu, siais metai bandysime pas keleta ukininku Lietuvoj ir be abejo, kad visiems butu ramiau padarysime ir dotvuvos bandymu stotyj. tik viskam reikia laiko
Tai va...
Pasiulymas visiems abejojantiems!
Pasisodinkite i du atskirus vazonus kokius nors is seklu auginamus ir greit augancius augalus. Vienas turi buti su EM kitas be EM. ir nustatysite ju efektyvuma (dauguma, derliau prieaugi ir derliaus kokybe). Tik svarbiausia, kad abiem vazonam butu sudaromos vienodos nesaliskos salygos