Loba

Galima. Visame pasaulyje EM naudojama ekologiniams. Tik dar neturime Ekoagros sertifikato, del "idomios" ekoagros politikos, bet manau iki pavasario turesim

Siaip nuo ligu EM veikia is karto. Zinoma pirmiausiai reikia EM apvelti sekla. Na del viso pikto, asmeniskai as pirmais metais nuo ligu nupurksciau tik dali lauku. Maza kas. Jei dirvozemis labiau apsestas ligu sukelejais tai EM pirmais metais gali ir nesusitvarkyti. O antrais tai drasiai galima nepurksti nuo ligu Tik kaip jau sakiau butina apvelti sekla 10 proc. EM tirpalu.

tresim tik 30 proc. nuo normos. Cia iskaiciuotas ir derliaus padidejimas 20 proc. Kiekvienas tresimui isleidzia skirtingai, todel ir sakau, kad reikia skaiciuoti individualiai. Yra kas visai netresia, nes perbrangu (tikrai pazystu ne viena), o yra kas trasom isleidzia labai daug.

Velnias Gaila negaliu paimti. Superinai!

Utenos melynas kokie 6-8 butelaiciai per savaite (dazniausiai penktadienis-sestadienis)

kiekvienam galiu perskaiciuoti pagal jo individualius duomenis kam idomu rasykit i PM ir kartu priimsim sprendima - tokie skaiciai gaunasi ar ne

nu tai kadangi niekas nieko sita tema nebepasisako galiu daryti kazkokias isvadas Paemus kazkokius duomenis ir siek tiek juos pakoregavus (su jusu pagalba) gavau tokius skaicius: pirmais EM naudojimo metais gaunama nauda -300 Lt/ha/m (papildomai isleidziama 300 Lt); antrais EM naudojimo metais gaunama nauda apie 136 Lt/ha/m; treciais EM naudojimo metais gaunama nauda apie 463 Lt/ha/m; ketvirtais-sestais EM naudojimo metais gaunama nauda apie 1283 Lt/ha/m; septintais EM naudojimo metais gaunama nauda apie 1383 Lt/ha/m; Skaiciavimui imti 2009 metu duomenys.

Pagal regionus as tikrai nepasakysiu kur daugiau rugstaus dirvozemio, o kur maziau. Galiu zinoma papilstyti svetimas mintis is perskaitytu straipsniu, bet manau tuos straipsnius galite ir patys persiskaityti. Dirvozemio rugstingumas ir humusas priklauso nuo naudojamos zemdirbystes technologijos. Buvau neseniai pas viena ukininka, kuris EM uzsakinejo. Pas ji humusas vasa buvo 1.2 proc., o pas jo kaimyna, kurio laukas ribojasi - 5 proc. Tiesa nepamenu koks tiksliai pH , bet nelabai didelis. Manau visi turite savo versijas, kodel toks didelis humuso skirtumas gretimuose laukuose. Aisku tai, kad chemines trasos humuso neaugina (cia faktas). Humuso augimui itakos turi laukuose paliktos augalu liekanos (tame tarpe razienos). Tam, kad didetu humuso kiekis reikia, kad augalu liekanos butu suskaidomos. Augalus skaido skaidytojai (mikroorganizmai). Dirvozemio pavirsiuje egzistuoja aerobiniai mikroorganizmai, kuriu gyvavimui yra butinas deguonis. Aparus razienas rudeni jos apsiaria kartu su aerobiniais mikroorganizmai, kurie del degonies trukumo mirsta. Taigi ir razienos lieka tarsi uzkonservuotos. O kultivavimas reikalingas, kad razienos butu siek tiek iterpiamos i dirvozemi, kur daugiau skaidytoju ir pakankamai degonies. Cia nera nenugincyjama tiesa, o tik mano pamastymai apie tai del ko yra skatinama tokia sistema. Na o statistika ant kiek pasikeite dirvozemio pH nuo paskutinio masisko kalkinimo (t.y. per 11-12 metu galima rasti internete). Visi straipsniai sako viena - dirvozemis rugsteja, o as neturiu pagrindo tuom netiketi

arimas sako kad dirvos pH 7.2, o humusas dideja (turbut kokie 6-7 proc. dabar). Kur???? Tai is kur seminaru metu atsiranda ukininku (ir tikrai didele dalis), kuriu laukuose humusas 1.2; 1.5; 2 ir t.t., o dirvozemio rugstingumas - 5.5 ir t.t.? Tai gal jie meluoja? O del mokslininku ir ju straipsniu... tereikia google pasiknaisioti ir galit tiek ju prisirinkti (ir apie humusa, ir apie pH, ir apie cheminiu trasu poveiki pH ir humusui), kad visu mokslininku "risti" nespesit

idomus pastebejimai"dirvozemio derlingumas mazeja",'' dirvozemis rugsteja". Esat demagogai, prisiskaitot politizuotu straipsneliu ir svaikstat, norint sneket tokiom temom turi but konkretus skaiciai, o ne vandenelio pilstymas, Dirvozemio derlingumas, tai yra humusas, jei jis kyla tai kaip gali derlingumas mazet,jei dirvos PH 7,2 ir jus aiskinat kad jos rugsteja? Sakot mokslininkai tiria, tai irgi prasom konkreciai kas per mokslininkai,pavardes ir mes tada isrisim tuos ju mokslinius darbus. Sako Kaune agurkus raugia,tik lasiniu truksta. Vorai, esi bandos ir vadybininku auka,nesileiskit pasroviui,mums nereikia tonu,nereikia ideialiu lauku, man asmeniskai reikia konkretaus skaiciaus is 1ha.Litais atmetus visas islaidas. Kuo daugiau sudedi tuo giliau iklimpsti i skolu pelke. Susimastikit del ko firmos tokios ''geros''ir viska duoda skolon,o del to kad nenupirke ir nesudeje visokiu titanitu mes vis viena kulsim, kad ir maziau, bet nebusim skolingi. Matau tamsta nelabai matot toliau savo lauko ribu

Epilogas: Tai kaip ten su islaidomios tresimui?

Dar neuzsals. Jie (aisku ne visi) per ziema turetu isgyventi. Noriu priminti, kad sitie mikrobai yra lygiai tie patys, kurie ir taip turi buti dirvozemyje. Jie yra tik "isgryninti".

Uzbegsiu uz akiu ir pasakysiu, kad tikrai yra. Ir ne tiek jau mazai. Tik gaila sezonas baigiasi tai nemazai pavasariui atidejo

Mano nuomone siek tiek kitokia. As manau, kad tai yra daroma tam, kad padidinti derlinguma, tiksliau, kad razienos butu supudomos ir taip dirvozemyje butu didinama organine dalis (humusas). Tik, kad priejimas prie problemos sprendimo yra visiskai nesamoningas Mat jau dag metu mokslininkai tiria dirvozemio derlinguma ir mato, kad jis vis mazeja, pats dirvozemis rugsteja. Tai nieko geresnio nesugalvojo, kaip tik va tokia va "Technologija"

As ir kalbu ne apie uzsieniecius ukininku (ju cia varyte ne ivarysi su tokiom supirkimo kainom). As kalbu aplamai, apie investicijas i Lietuvos versla. Lietuva - biurokratu krastas, kur niekas pradedamas versla nezino kokie bus mokesciai, uz ka aplamai reikes moketi po puses metu ir kada kokius leidimus dar isras. Produkcijos perdirbejai, supirkejai ir t.t. Kas juos kontroliuoja? Paimkim pvz. pieno pramone. Musu perdirbejai didziaja dali produkcijos veza i Rusija, tuo tarpu i Lietuva yra vezama Lenkiska ir Latviska produkcija. As abejoju, kad rusai perka uz didesne kaina nei Lietuviai, nes dar reikia iskaiciuoti transportavima, administravima, musiskiu perdirbeju pelnus, rusijos imoniu pelnus. Skirtumas yra kompensuojamas ispusta lietuvos vartotoju kaina ir visiskai juokinga supirkimo kaina. Nieko naujo nepasakiau. Kaip ir nieko naujo nepasakiau, bet kazkodel niekas to nesiima reguliuoti Kaip sakomas "Tie kas nori negali, o kas gali nenori". Del rekordiniu derliu siekimo... Visi ziema perkame produkcija, kuri auginama siltnamuose ant vatos (as ja vadinciau ne pomidorais ar agurkais o "vatinukais" jie buna pomidoro skonio ir agurlo skonio O jei rimtai tai idomus dalykas su tuo poziuriu i trasas. Kai pradedi kalbeti apie rekordinius derlius visi iskarto pradeda kalbeti apie tai, kad kas cia per maistas uzauges vien ant chemikalu. Kai pradedi sakyti, kad keiskit chemikalus naturaliais preparatais be jokios chemijos, kurie pakels naturalu dirvozemio derlinguma, visi iskarto - nesamone, apgaule, be chemikalu nieko nebus ir t.t. (neziurint i tai, kad siais metais chemikalu palaipsniui atsisakoma jau 120 pasaulio saliu). Zinoma galima tik pasidziaugti, kad Lietuvoje po truputi atsiranda ukininku, kurie ne tik kalba bet ir daro Tai va tiek trumpai

O kodel manote, kad negalima pasiekti tokio derliaus kaip danijoje? Teko karta kalbeti su konsultavimo tarnybos atstove apie EM. As jai sakau -Lietuvoje EM yra reikalingas, nes Lietuvos dirvozemyje humuso nelabai gausu, o ir pH zemas; Ji man - Lietuvos dirvozemis vienas is geresniu Europoje!; as - bet palyginkit su Ukrainos... Ji - ne nu tai cia nera ko net lyginti su Ukraina; as - o kas neleidzia pasiekti panasaus derlingumo? Tai tikrai yra imanoma ir jau irodyta N kartu. Tik pas mus nelabai kas tuo domisi. Ka jus darote, kad pakelti naturalu dirvozemio derlinguma? Nieko negalvojuisi atsove - Tresiam trasomis! Po tokio pasakymo nelabai zinojau ka ir atsakyti Tas pats ir cia... Danai nera kazkokie antzmogiai. Mano nuomone jie moka ir derlinguma pasididinti ir pinigu per daugiausiai tam neisleisti. Teisiog musu "valdzios" paziuris i kaimo remima ir perdirbeju konrole yra toks, kad ne tik danai "zaislus" is Lietuvos renkasi Su tokia tvarka i Lietuva joks didesnis uzsienio investuotojas ne investuoja. Per ilga laika atsirado vienas stambus investuotojas. Sistema kurs Lietuvoje. Tai visi dziaugiasi, net per visas zinias koki menesi netyla. Tik idomu ar nesusirinks ir jis savo mantos, kai suzinos kur ipuole

Visiskai pritariu.

Noriu paklausti ar kas nors is kiauliu ar karviu augintoju susiduriu su problemomis del smarves?

O kaip del tresimo normu ir trasu kainu? Bent i ta puse?

Aciu Zvanas! na kaina norisi paimti kuo realesnia, nes kai paskambini i Arvi ar kitur ten pasako viena kaina, o cia matau visai kita ukininkai turi. Tai norisi skaiciuoti ne pagal trasu pardaveju, o pagal ukininku duomenis. Pvz: zieminio rapso tresimo normos NPK 8-20-3+S - 300 kg/ha po 1500 Lt/t; NPKS 20-6-6-15 - 300 kg/ha po 1300 Lt/t; Amonio salietra - 350 kg/ha po 800 Lt/t; Dautas derliu 6 t/ha. Ant kiek tai realu?

Tada suformuluosiu klausima kitaip. Kas nori suzinoti kokia ekonomine nauda gaus naudojant EM? Kiek teko skaiciuoti keletui ukininku nauda gaunasi didele, tai noriu zinoti kuo realesnius skaicius, tam, kad nenugrybauti Ar tai imanoma?

tai parasykit i PM

Gal galite pasidalinti patirtimi del Tresimo planu? Buciau labai dekingas jei jus galetumete parasyti kiek ir kokiu trasu sunaudojote siais metais ir kiek jos jums kainavo. Taip pat idomu kokius derlius gavote laikydamiesi savo tresimo planu. Aciu!

Deja kainas visai Europai nustatinejame nes mes. Mes galime tik deretis Trumpa info is musu partneriu Lenkijoje apie ugmax (kai paklausiau apie bogdan kazkodel pirmiausiai isgirdau juoka ). Anot ju, Bogdan yra imone isikurusi pries 5 metus. Tai yra buve musu parneriu distributoriai (musiskiai su EM lenkijoje dirba jau virs 10 metu). Pats ugmax yra vienos rusies mikrobas (koncentratas) + organika. Is kur sis preparatas kilo neaisku. Ju dozes 0.9-1.5 l/ha/m yra sunkiai suvokiamos. Be abejo sis preparatas naudos duos (kaip ir kitas mikrobiologinis preparatas), taciau su tokiom dozem neaisku kada. Be to, niekur neradau info apie aktyvavima. Cia info, kuria gavau is musu parnerius. Kainu palyginimas: ugmax: 0.9 l - 102.6 Lt (cia dar be PVM ir Lenkijoje); EM-1: 0.9 l - 74 Lt (cia kartu su Melasa, su PVM ir Lietuvoje); Del normu pasikartosiu: 1 l/ha/m EM rekomenduojame tik tiems, pas ka Humusas virs 6 proc., o pH apie 7. Visasi kitais atvejais rekomenduojame naudoti didesnias normas, kol Humusas pasieks 6 proc. Bet galite naudoti kaip ir ugmax, tik nezinau kada pajusite reiksminga rezultata O siaip galiu pasakyti tik tai, kad vyksta tai kas neisvengiama. I rinka ateina nauja trasu karta ir naturalu, kad jos skiriasi. EM lyginti su ugmax tas pats kas lyginti NPK su salietra. EM ir ugmax yra mikrobiologiniai preparatai tik skiriasi sudetis (EM yra 4 skirtingu rusiu bakterijos ugamx tik 1 (Lenku duomenimis)), lygiai taip pat skiriasi ir NPK nuo salietros. Ka naudoti renkasi kiekvienas pagal save