Priešsėliai ir sėkla
Agronominiu požiūriu salyklinius miežius geriausia būtų auginti nuolatinėje sėjomainoje po tinkamų priešsėlių. Tinkamiausias salyklinių miežių priešsėlis yra kaupiamieji augalai, jeigu jie nebuvo gausiai patręšti mėšlu ar sunkia technika nuimti lietingą rudenį. Geras salyklinių miežių priešsėlis yra rapsai. Miežius salyklui galima auginti po žieminių kviečių (ypač kai žiemkenčiai augo po gerų daugiamečių ankštinių žolių arba buvo patręšti mėšlu), daugiamečių žolių (vengiant vešlių dobilų). Prasčiausiai miežiai dera juos atsėliuojant, auginant po vasarinių kviečių ar avižų.
Sveika sėkla, geras sėklos guolio paruošimas ir ankstyva sėja yra svarbiausi faktoriai, formuojant optimalaus tankumo pasėlį. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas sėklos kokybei ir veislės grynumui. Salyklui turėtų būti sėjamos C1 ar C2 kategorijų sėklos.
Sėklų fabrikuose ar sėklininkystės ūkiuose paruošta sėkla jau būna beicuota. Pasėjus beicuotą sėklą, daigai ir jauni augalai apsaugomi nuo su sėkla ir per dirvą plintančių ligų sukėlėjų, kurie pažeidžia daigų pašaknius, augalų lapus ankstyvaisiais vystymosi tarpsniais, sukelia dulkančiąsias kūles. Sėklos beicavimas yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių pasėlio tolygumą. Dauginant sėklą savame ūkyje, neišvengiamai didėja veislės priemaišų kiekis, prastėja sėklos kokybė, ne visuomet turimos priemonės užtikrina sėklos beicavimo kokybę.