Linuxx

Pernai pas mane buvo pirmas nedidelis derlius ant Bonus ir pavasaris šiltesnis, tai jos prinoko daug anksčiau. Pernai net buvau pagalvojęs, kad galima bandyti sodinti dar vėlyvesnes veisles. O šiemet Bonus ir Darrow ilgai noksta, užtruko. Paprastai nokimas labai vėluoja persikrovusiuose krūmuose, šitame Bonus gana daug uogų, bet persikrovusiu negaliu pavadinti ir gal nokimas labiau užsilaikė dėl vėlyvo pavasario.  Apie Bonus skonį net nežinau, ką pasakyti, nieko labai ypatingo.
Pernai rudenį vėlyvos Darrow uogos buvo labai gerai išnokusios ir skanios. O šiemet man toks įspūdis, kad vasarą uogos buvo saldesnės ir skanesnės. Šiemet rudenį kai kurios uogos ilgai kabo pusiau sunokusios ir nenori pilnai sunokti.
Šiemet pas mane su šilauogėmis buvo dvi problemos - kai kurių krūmų persikrovimas ir netikėti kenkėjai, pirma maniau, kad ten barsukai, bet panašu, kad ten jenotai darbavosi.
Su krūmų persikrovimu bandžiau kovoti dar žiemą išgenėdamas dalį šakelių su žiediniais pumpurais, bet pritrūko patirties, pervertinau kai kurių krūmų galimybes "ištraukti" derlių ir nepakankamai išgenėjau. Šiemet labiausiai persikrovimo problemą pajutau ant Bluecrop krūmų, taip pat kažkiek ant kai kurių Reka, Northland, net ant vieno Toro krūmo. Dabar galvoju, kad gal net būtų buvę naudos labiau prakarpius žiedines šakeles minėtame Bonuse ir Darrow krūmuose. Gyveni ir mokaisi, ateinančiam sezonui dar labiau pragenėsiu, beje, per paskutinį mėnesį jau beveik visas šilauoges gana rimtai pragenėjau. Dabar darau didžiąją genėjimo dalį - praretinu krūmus, nukarpau netinkamas šakas, nukarpau po uogų nurinkimo likusias tuščias kekes. O link pavasario finalizuosiu genėjimą, gal po žiemos kas pašals ir tada jau reiks galutinai suteikti krūmams gerą formą ir praretinti žiedines šakeles, jei matysis, kad jų per daug.
Kenkėjai jenotai prasiėjo (kai kur po kelis kartus) per 6-ias mano šilauogių tranšėjas iš 7-ių. Teritorija aptverta metaliniu tinklu ir dar šilauogės apdengtos tinklu nuo paukščių, tai kaime ir gyvenama vieta. Per tvorą nepralysdavo nei jokie šunys, nei kaimynų auginami paukščiai, o jenotai pralenda laisvai. Po metaliniu tinklu pasikasa arba praskečia ir pralenda per skyles tvoros tinkle, kur šienaujant truputį pažeistas tinklas, o paukščių tinklas jiems išvis nebuvo jokia kliūtimi, jį tiesiog suplėšydavo ir tiek. Iš pradžių tikėjausi, kad pavyks juos išbaidyti ir dar buvo neaišku, per kur pralenda. Sūnus, kuris medžioklėse dalyvauja varovu, naktimis nueidavo jų pažiūrėti, tai matė juos gal 10 kartų, du kartus nepastebėjęs priėjo labai arti, tai vieną kartą žvėriukas ėmė taip urgzti, kad mano medžiotojo visa turėta drąsa iškart išgaravo ir sakė, kad daugiau arti jų neis. Kitą kartą nepastebėjus ir arti priėjus, žvėriukas staiga pašoko ir nukūrė, labai pergąsdindamas sūnų, bet tada nors pamatė, kur pralenda po tvora. Kartą vaikščiodamas sūnus pamatė du žvėriukus, vienas laikė kitą sukandęs ties kaklu, ir tas labai garsiai inkštė. Du kartus sūnus ant jų užmetė petardas, kurias naudoja per varymines medžiokles. Bet jokio efekto, tuo momentu žvėriukas pabėga, o kitą naktį jis vėl ateina. Tie kenkėjai visą kaimą terorizuoja (ėda visas uogas, laužo vaiskrūmius, kasa duobes, išarė vejas ieškodami kirminų, ateina kiekvieną naktį ir t.t.), kreipėsi į medžiotojus, bet medžiotojai nieko nedaro, tingi. Rezultate man teko pjaustyti metalinį tinklą juostomis ir tvirtinti prie tvoros dalį tinklo įkasant į žemę. Taip padarius nebeįlenda, dar bandė keliose vietose prasikasti, bet pajunta tinklą, dar per tinklo akis prakišę letenas pakapsto iš vidaus, bet nepralenda. Tad apsigyniau nuo jų tik tada, kai beveik visu perimetru įkasiau metalinį tinklą į žemę. Daug darbo buvo, bet dabar ramu, na nebent jie išmoks tvoromis laipioti arba ateis kokie invaziniai meškėnai, kurie jau moka laipioti.

Pavasarį praretinsiu ir aš krumus,tik gal ne taip drastiškai kaip video.Reiks vidurį krūmo prašviesint ir visas nulinkusias šakas iškarpit,nes labai susmulkėja uogos,o norisi didelių

Kodėl nelaistau šilauogių, kurių substratas, kaip netyčia paaiškėjo, yra labai šlapias, nors nelijo apie 10 dienų? Šiemet šlapia vasara ir drėgmės daugiau nei pakanka. Nelaistau, nes pirma, to nereikia, o antra, perteklinis laistymas turi daug neigiamų pasekmių:
1)      Nuolatos per šlapiame substrate trūksta oro, todėl blogiau auga šaknys, blogiau vystosi mikorizė, blogesnės sąlygos gyventi mikroorganizmams, kurie gyvena simbiozėje su šilauogėmis ir kurie reikalingi sėkmingam jų augimui;
2)      Į gruntinius vandenis išsiplauna maistinės medžiagos;
3)      Dažniausiai laistymui naudojamas vanduo turi per didelį pH ir dėl laistymo sumažėja substrato pH;
4)      Dėl perteklinės drėgmės labiau puola grybinės ligos.
Manau, kad pagrindinės šilauogių auginimo klaidos yra šios:
1)      Per daug laistoma;
2)      Per mažai apmulčiuojama;
3)      Per mažai genima.
Pernai metus skelbiau mulčiavimo metais, šiuos metus skelbiau genėjimo metais, tai sekančius metus reiks paskelbti "šilauogių  nelaistymo metais". 
Vandens poreikio supratimui palyginkime šilauogę su... žmogumi.  Visi girdėjome, kad žmogui rekomenduojama per parą išgerti 2 litrus skysčių. Standartinis žmogus sveria, tarkime, 80 kg, žmogus yra šiltakraujis, kvėpuoja, prakaituoja, todėl jis daug drėgmės išgarina į aplinką. Vien kvėpavimas, kai įkvepiamas maždaug 20 laipsnių oras, kuris praeina per 36.6 laipsnių plaučius, išneša daug vandens garų. Skysčių perteklių žmogus lengvai pašalina po perdirbimo inkstuose. Ir turime šilauogės krūmą, kurio antžeminė dalis (požeminė dalis vandens negarina) sveria kokių 15 kilogramų. Tik 15 kilogramų, krūmas nėra šiltakraujis, todėl jis neturi padidinto garinimo, krūmas neturi inkstų ir kaip žmogus negali pašalinti skysčių pertekliaus. Krūmui reikia tik tiek vandens, kiek jis išgarina per lapus. Tai kodėl žmoguj rekomenduojami 2 litrai, o daug mažesniam ir daug mažiau skysčius garinančiam krūmeliui net 10 litrų vandens per parą?!!!  Aš manyčiau, kad normaliomis sąlygomis šilauogė per dieną vidutiniškai išgarina kokį 100 gramų vandens, o ne 10 litrų.
Manau, kad kai šilauogė pasodinta į pakankamą substrato kiekį (1 m2 ir 40 cm gylis atitinka 400 litrų substrato, toks kiekis substrato turėtų sukaupti apie 100 litrų vandens) ir gerai apmulčiuota, tai ji mūsų klimate turėtų be problemų išgyventi mėnesio trukmės sausras pavasarį ir rudenį bei poros savaičių sausras vasarą.
Pritariu nuomonei, kad optimalus substratras turi būti tik truputį drėgnas, o ne šlapias-varvantis. Turėtų būti, kad substratas gauna vandens ir jį visą sugeria  į save, o ne taip, kad užpili 10 litrų vandens, iš kurių 9 litrai prasisunkia kiaurai ir nuteka į gruntinius vandenis. Mūsų klimatas yra toks, kad krituliai viršija išgaravimą nuo paviršiaus ir todėl jau vien dėl natūralių kritulių laikas nuo laiko turime vandens perteklių, kurio substratas jau nesugebės sugerti ir jis prasisunks kiaurai. Tai kam dar bloginti situaciją ir nuolat pilti per daug vandens?  

Aurora uogu dydis  ir skonis normaliai prinokusiu tikrai neblogas.

Sausmedžių uogų ir kitų uogų ir vaisių palyginimas. 

Pirmiausia ėmė nokti Rekos:

Panašu į riešutų kekę:

Kažkodėl šilauoges labai mėgsta kamanės:

Atšilus orams šilauogės jau pusiau nužydėjo ir ėmė lapai augti. Ateinančios dvi savaitės šilauogėms nusimato geros. 

Kometa žydi, dešiniau - Empress, kurios slyvos pas mane didžiausios:

Žmona sumąstė sujungti šiuos du krūmus, darysime trumpą gyvatvorę iš medlievų, kad lengviau būtų šienauti:

Iš lazdynų labiausiai lapai išsiskleidę Sirenos, beje, ji vėliausiai dulkėjo:

Iš medlievų šiuo momentu gražiausi lapai yra Martino:

Sukaliau pakeltą lysvę:

P.s.: vakar jau radau amarų ant obels. 

Abrikosų vaisinės šakelės ir turi būti tokios smailios, rusiškai jas vadina "ietimis" arba "spygliais".
Raudonskruostis ir Kaunas abu yra savidulkiai. Tai gal, Linuxx, tau reiktų pamėginti padirbti bitute, pavyzdžiui, nuskinti porą žiedelių ir pamėginti jais apdulkinti kitus žiedus ant kokios nors šakelės, kurią pasižymėti. Arba su kokiu vatos gabaliuku pamėginti apdulkinti vienus žiedus nuo kitų.
Man vis truputį mistika kaip apsidulkina abrikosai. Jie žydi, kai dar šalta ir neskraido bitės. Va dabar už kokių 200 metrų stovi 20 avilių, bet ant abrikosų nėra nė vienos bitės. Panašu, kad juos, kaip ir lazdynus, pagrinde apdulkina vėjas.

Aš net nežinau, kokia turi būti Nimfa. Vienur rašo, kad ankstyva ir derlius tik iki 2 kg nuo krūmo, o kitur - kad neankstyva ir derlius iki 4 kg. Pas mane šitas krūmelis silpnai auga, lepokas, truputį ankstyvesnis už kitus, uogytės mažos, o pagrindinis dalykas, kodėl man nepatinka, yra tai, kad jo lapai paruduoja ir nukrenta daug anksčiau nei kitų sausmedžių. Kiti stovi žali ilgai, gal iki vidurio rudens, o Nimfos lapai gal jau rugpjūčio viduryje ima byrėti. Na, dar šiemet duodu šansą Nimfai pasitaisyti, bet manau, kad niekas nepasikeis.

Kovo 26d pasodinti ir jau su ziedais, o senesni zmones uzmetinejo ar ne per anksti sodini . Pasodinta 2 wojtek, 2 zojtek, aurora ir honey bee.
 
 
 

Va kaip gelbėjo tavo dydžio abrikosą:
Tiesa, šis saugojimas video baigėsi juokingai - kažkur išvažiavo kelioms dienoms palikę apsuktą ir abrikosas iškepė saulėje.
Vietoje žvakių galima apačioje padėti kibirų su šiltu vandeniu. Dienai kibirus su vandeniu palieki šiltnamyje, o vakare šiltus pastatai po abrikosu. Vanduo yra geriausias šilumos akumuliatorius.
Keista, kad tau apšąla Kaunas. Turiu dvi versijas:
1) jis pas tave pasodintas dauboje?
2) jis pas tave ne Kaunas, o kitos veislės, kuri yra kryžmadulkė ir jis tau ne apšąla, o paprasčiausiai neapsidulkina. 
Tiesa, aš ir šilauogių niekaip nuo šalnų nesaugau, ir gyvenu šaltoje vietoje, bet irgi jos žydėdamos neapšalo dar nė karto.

Sveika, Linuxx.
Dabar auginu du krūmus Northline ir dar pernai pasisodinau po vieną Martin, Mandan ir Sleyt. Northline skonis puikus, sūnus paauglys mielai ateina ir valgo, o paaugliui nieko neįsiūlytum, jei jam nebūtų skanu.   Pernai tik pasodinti jau derėjo Martin ir Sleyt. Martin uogos taip pat puikios - didelės ir skanios. Sleyt buvo pora kekių, kekės nustebino tuo, kad uogos jose kabo retai, ir uogos buvo smulkesnės. Bet benokstančios uogos kažkur dingo, gal paukščiai nulesė, mums liko tik kelios uogytės, tai kažkaip dėl jų skonio net negaliu nieko pasakyti.
Sakyčiau, kad reikia imti ne bet kokias medlievas, o būtent alksnialapes medlievas, nes yra ir kitokių medlievų porūšių, dalis kurių yra dekoratyvinės, kitos auga labai aukštos, dar kitų uogos bus valgomos, bet ne tokios geros.
Pernai rinkdamasis naujas veisles daug dėmesio skyriau, kad jos būtų žemaūgės ir stambesnėmis uogomis. Dabar manau, kad nebūtina taip griežtai ieškoti žemaūgių, nes lengvai galima jas nukirpti bet kokiame aukštyje ir jos puikiai derės. Pavyzdžiui, mano Northline pagal aprašymą auga iki 3 m, o realiai jos pas mane gal dar nepasiekė 1.5 metro, bet jau puikiai dera. Martin pagal aprašymus turėtų augti iki 3 ar 4 metrų, bet esu tikras, kad ją galima nukirpinėti norimame aukštyje ir ji puikiai jausis ir derės. Pavyzdžiui, galima palaikyti 2 m aukštį, kad būtų patogu uždėti tinklą nuo paukščių. Arba norint galima būtų apriboti nors ir 1.5 m aukščiu, nes šie augaliukai dera jau būdami pusmetrio aukščio. Todėl dabar rinkdamasis veislę pirmiausia žiūrėčiau, kad uogos būtų didesnės, o dėl aukščio galima drąsiai imti veisles, kurios užauga iki 4 m ir jas palaikyti norimame žemame aukštyje.
Beje, šios medlievos lengvai dauginasi atžalomis, todėl nusipirkite krūmelį, o vėliau, jei patiks, iš atžalų dar sau pasodinsite ar draugams padovanosite. Mano paskutinėje įdėtoje pernai pasisodintos medlievos nuotraukoje taip pat jau matosi maža atžalėlė - nuo kamieno truputį į kairę. Northline sodinau po vieną mažą pagaliuką iš P9 puodelio, o dabar viename krūmelyje yra gal 30 stiebelių, kitame - gal 20 stiebelių. Leidau krūmams pasiplėsti į plotį, bet nuo vieno krūmo šiemet 4 atžalas jau atiduosiu seseriai.
Pas mus sode dar auga kažkokia labai sena medlievų veislė, tai krūmeliai atrodo neblogai, žydi gražiai, pradėjus uogoms nokti pirmos uogos dar gana valgomos, nors mažesnės ir sausesnės, o vėliau kitos uogos tiesiog uždžiūna ir lieka nevalgomos. Todėl sodinkite geras šiuolaikines veisles, o ne bet kokią nežinomą medlievą iš kaimyno patvorio.

Mulčiuoti galima bet kokiomis turimomis augalų liekanomis, pjuvenomis, lapais, kompostu, durpėmis... 
Dėl šilauogių mulčiavimo šiaudais buvo komentaras, kad jei žemė ne smėlis, o sunkesnė, tai po šiaudais gali pradėti pelyti, turbūt blogai praeina oras. Aš šiaudais mulčiuoti nebandžiau, iš praktikos nieko pasakyti negaliu.
Nebus jokių problemų su azotu, jei mulčiuosi žole, durpėmis, kompostu. Kompostas išvis savyje turi daug azoto. Manau, kad ir pjuvenomis mulčiuojant nekils problemų su dauguma augalų. O jei nori apsidrausti, tai gali pjuvenų mulčią papildyti organinėmis medžiagomis su azotu (kompostas, žolė) arba užberti saujelę azotinių trąšų.
Pagal naujausias teorijas plika žemė degraduoja ir skursta. Todėl žemė turi būti arba apaugusi augalais, arba apmulčiuota (dirvožemio gyventojams reikia augalinių liekanų, kad jie galėtų gyventi ir neišmirtų). O kur žemė išarta ir palikta plika - ten vyksta dirvožemio erozija ir degradavimas.
Seniau buvo manoma, kad idealu, kai, pavyzdžiui, darže nėra jokių piktžolių, tik daržovės ir tarp jų plika žemė, o nuėmus derlių visi augalai iš daržo išnešami ir suariama bei paliekama plika žemė. Bet taip elgiantis kasmet vis labiau nuskurdinama žemė ir net intensyvus mineralinių trąšų naudojimas pilnai neištaisys situacijos. Šiai situacijai taisyti dabar paplito mada sėti sideratines kultūras, kai po derliaus nuėmimo pasėjami greitai augantys augalai, kurie paaugę užariami. Tai neblogas žingsnis, bet tai tik dalinis sprendimas. Nes kai sideratiniai augalai pasodinami vėlai, tai jie nespėja priaugti masės, nes augalų augimo pradžia būna lėta ir rudenį jau trumpos dienos. Todėl įsivaizduoti, kad porą ar keletą savaičių paauginus sideratinius augalus bus išspręstos visos dirvožemio problemos yra gerokai naivu. Mano supratimu yra idealu, kai niekada nėra plikos žemės, ji visada apmulčiuota ir plius kai nevykdomas gilus žemės perkasimas, kuris suardo ir sugadina dirvos struktūrą. Beje, tokį idealų būdą atitinka šilauogių auginimas - ten nieko negalima perkasinėti ir nuolat turi būti apmulčiuota.  Taip kad šilauogių augintojus galime laikyti progresyviausiais sodininkais, nepriklausomai nuo to, ar jie sąmoningai supranta, kaip teisingai elgiasi. O kitų kultūrų, pvz., lazdynų augintojams taip pat reikia perimti šią gerą praktiką - jokio perkasinėjimo, nuolatinis apmulčiavimas, geros sąlygos lazdynų mikorizei, saikingas mineralinių trąšų naudojimas.

Sveika, Linuxx.
Manau, kad mulčiuoti tiktų daug medžiagų, bet dabar dar nėra žolės, tai mulčiuoju pjuvenomis. Vėliau mulčiuoju žole. Pernai mulčiavau šviežiomis pjuvenomis, o šiemet atsivežiau senų papuvusių pjuvenų. Pernai toks ankstyvas mulčiavimas padėjo augalams, visų pirma tuo, kad sumažino garavimą nuo dirvos ir labai pagerėjo sąlygos šaknų zonoje. Pamulčiavus augalai geriau ištvėrė sausras. Mulčiuoju serbentus, šilauoges, agrastus, vyšnias, tręšnes, slyvas, mažesnius vaismedžius... Šiemet net braškes apmulčiavau tokiomis spygliuočių pjuvenomis. Pūdamas mulčius dar ir patręšia.

Pernai pasodinta medlieva pilna žiedų:

Sodinkite medlievas, labai vertingos ir visiškai nereiklios!

Apgenėjau ir gavosi tiesiog idealios vazos formos lazdynas:

Kodėl nukerpant šakelę reikia palikti mažą kotelį: 
 

Grįžtant prie trešnių, va labai aiškus V.Orecho video kaip pavasarį genėti jauną trešnę: 
Vasarą: 
 

Ankstesnio video pratęsimas, plius parodoma kaip per sekundę išspręsti Amšiejaus "trijų aukštų ūglių" problemą:
 

Va čia geras filmukas apie vasarinį genėjimą, ypač abejojantiems ar galima kokią šakutę nukirpti. Tiesa, čia apie abrikosus, o ne trešnes, bet jie taip pat kaulavaisiai ir apie juos pas mus kalbama, kad jų beveik nereikia/negalima genėti: 
 

Aa, kalbėjai apie šitą laidą, o aš ieškojau kažko apie pavasarinį genėjimą ir nuklydau.
Šitoje laidoje Amšiejus rodo iš pavasarį patrumpinto ūglio išaugusius tris ūglius ir sako, kad taip nepažeminsi. Tam turiu tokius komentarus:
1) nesutinku, kai teigia, kad prikirpus išaugę trys ūgliai gali būti aukštesni nei nenukirpus toliau būtų augęs vienas ūglys. Šaka turi tiek pat jėgų, todėl kai vietoje vieno ūglio jėgos persiskirsto trims ūgliams, tai jie išaugs mažesni.
2) sutinku, kad rodytu atveju ūglys pavasarį buvo prikirptas nelabai teisingai. Man patinka V.Orecho metodika, kai jis žemindamas visada ūglį prikerpa ties šonine šakute, kad šakos augimo jėgos būtų pervestos į tą šoninę šakutę. Tokiu atveju prikirpus ties šonine šakute augs ta šoninė šakutė ir, greičiausiai, išaugs keli nauji vertikalūs ūgliai, kuriuos sekančio genėjimo (arba vasarinio, arba pavasarinio) metu vistiek reiks vėl iškirpti.
3) prisižiūrėjau daug profesionalių sodininkų video apie genėjimą ir jaunų medelių formavimą, tai negaliu atsistebėti, kiek daug šakų reikia iškirpti. Manau, kad dauguma iš mūsų per mažai genime. (Vėliau radęs įdėsiu tokių video pavyzdžių.)
4) iš Amšiejaus kalbų minėtoje 25-oje svajonių sodų serijoje beveik neįmanoma suprasti, kaip reikia genėti trešnes. Amšiejus paburba, kad vieno negalima, antro negalima, nukerpa kelias šakeles praretinimui ir žiūrovams belieka pasidaryti išvadą, kad trešnių genėjimas ne jų jėgoms, kad reikia būti kaip minimum mokslų daktaru kaip Amšiejus, kad genėti trešnes, ir jiems belieka arba samdyti Amšiejų genėjimui, kas nerealu, arba palikti negenėtas trešnes, kas yra blogai.
5) Ką ten parodo, tai pagrinde susiję su vainiko praretinimu. O kur informacija apie tai, kaip formuoti skeletines šakas, kaip praplatinti vainiką? Pažiūri V.Orecho video - ir viskas aišku, galima eiti ir nugenėti, o pažiūri svajonių sodų / Amšiejaus video ir tampa aišku, kad viskas neaišku ir geriau nieko nedaryti. 

Sunkiai radau tą laidą, paminėjai datą prieš 3 dienas, o realiai tai ne paskutinė, o net priešpriešpaskutinė 23 serija: https://play.tv3.lt/svajoniu-sodai-10368055
Nepaminėjai argumento, o Amšiejaus argumentas tik toks, kad tai gali paskatinti vilkūglių augimą. Iš esmės bet koks genėjimas bet kada sužadina vilkūglių augimą. Jei nugenėsi vasarą kaip siūlo Amšiejus, tai lygiai taip pat paskatinsi vilkūglių augimą sekantį sezoną. Nematau tame jokios problemos, ji lengvai išsprendžiama dar vasarą iškarpant nereikalingus ūglius. Tačiau net vasarą neiškarpius nėra jokių problemų tai iškarpyti sekantį pavasarį. Mano supratimu, idealiausias genėjimas yra kai genima ir pavasarį, ir vasarą. Vasarinis genėjimas leidžia anksti nukirpti nereikalingus ūglius, patrumpinti ūglius ir nukreipti augalo jėgas vaisinių šakelių auginimui. Taip padarę gausime ne vieną ilgą ūglį, o trumpesnį ūglį su išaugusiomis šoninėmis šakelėmis, kurios greitai duos derlių.
Tą savo didelę trešnę patrumpinau maždaug metru (nupjoviau viršūnę ties pirmu išsišakojimu) ir praretinau vainiką. Labai daug žiedų, tai dar pagailėjau. Norisi kitą pavasarį dar pažeminti, turbūt nupjausiu viršūnę ties sekančiu išsišakojimu. Arba tai padarysiu pagal Amšiejų vasarą nuvalgius uogas. Aš kasmet vasarą po derliaus nuėmimo truputį apgeniu vyšnias ir trešnes. 
Pas mus daug mitų ir nežinojimo dėl genėjimo. Tai šilauogių 4 metus negalima genėti, tai žiemą negalima genėti, o apie vasarinį genėjimą išvis dauguma net negirdėję. O išties galima ir net verta genėti ištisus metus - keturis sezonus.