Vaterlo

Apžiūrėjau ir aš po žiemos savo kuklų šilauogyną. Krūmeliai (primenu, visi pernai sodinti) labai neblogai išsilaikė, apšalimų gal tik porą radau, aišku, nėr čia ko per daug džiaugtis, nes ir nušalti nelabai buvo kam – šilauogės apskritai mažai augo. Džiugu bent tiek, kad visos šilauogės jau turi, kad ir menkutes, pumpurų užuomazgas, taigi yra gyvos, o toliau jau belieka viltis dėti į šiuos metus, kad per juos ūgtels bent kiek pastebimiau. Žiedinių pumpurų skaičius ženkliai didesnis yra ant vienos šilauogės negu ant kitų, ir to priežastis ar tik nebus (kaip vk_ rašei) ta, kad ji gauna daugiausia saulės, tuo tarpu kitos auga daliniame pavėsyje. Čia jau man būtų gan rimta problema, nes artimiausiu metu krūmų iškėlinėti į naują vietą neturėsiu jokių galimybių. Galiu susitaikyti su tuo, kad pavėsingesnėje vietoje augančios šilauogės duos mažesnį derlių, bet ar gali būti, kad jos nederės išvis? Na ir man nelabai patinka šitas sausas pavasaris. Žinau, kad vynuogių augintojai sąmoningai budina vynuoges vadinamuoju pavasariniu palaistymu, tada jos atsibunda ir pradeda vegetaciją. Šilauogės, aišku, kitoks augalas, bet manau, kad natūralus lietus joms tikrai patikų. O, bent jau pas mus Anykščių r., kitaip nepavadinsi, kaip tik sausra. Dar nėra taip buvę, kad tokiu metu, ankstyvą pavasarį, laistyčiau darže iš rudens pasėtus žalumynus, kurie jau pradėjo dygti, bet praktiškai sustojo, kai taip sausa. Nuolat pučia gan stiprus vėjas, kuris dar labiau džiovina žemę. Morkas pagal rekomendacijas sėjau į pakeltas lysves, ir, nepaisant to, kad ant tų lysvių ištirpo krūva nuo šiltnamio nukritusio sniego, dabar lysvės net dulka nuo sausumo. Bandžiau patikrinti dirvos drėgnumą aplink šilauoges, tai lyg ir pajutau ranka kokių 5 cm gylyje kažkiek drėgmės. Na bet jei taip ir toliau, negi reiks jau pradėti laistymais užsiimti... O kaip kituose kraštuose, ar gaunat kokių kritulių? P.S. vk_, bus įdomu, kai išbandysi naująjį pH matuoklį, jei taviškis veiks kaip priklauso, vadinasi, tiesiog per pigų variantą nusipirkau. Ir, gal žinai, kieno tas vikšras, kurį laikei rankoj? Tvarkydama iš rudens šiltnamį radau tokių, neperdedant, apie kelis šimtus, atspalvis įvairuojantis nuo tokio oranžiniai rusvo iki tamsiai rudo. Būtų įdomu sužinoti.

Buvau šiek tiek apleidus šilauogių reikalus, nes ruošiau šiltnamyje duobes vynuogėms, kad pavasarį sutaupyčiau laiko. Atsakau į vk_ klausimą apie vilnas – pabijojau jas dėti arčiau šilauogių dėl pelių, tai apmulčiavau tik už duobės ribų, kad ateity piktžolės mažiau lįstų. Jei pamatysiu, kad lenda vis vien, dar užkrausiu vilnos. Kažkada sluoksnis taps pakankamas. Vilnos man turėjo dar vieną nedidelį efektą – ant jų pastatytos apsauginės tvorelės („mobilios“, padarytos iš pigaus plastifikuoto tinklo) nebenuvirsta stipriai papūtus vėjui ar patampius kaimynų šuniui, nes jos įšalo į tas vilnas, o vilnos prišalo prie žemės. Aš iš pradžių apsidžiaugiau, kad jos taip šauniai prisitvirtino, o paskui norėjau dar pamulčiuoti šilauoges ir tada man prisireikė jas nukelti... bet nepavyko. Na ką gi, teko mulčią sumėtyti per tvorelės viršų. vk_, turbūt šilauogėms ne standartinių trąšų, o kokio dopingo duodi , kad jos taip gražiai auga ir tokios krūvos žiedinių pumpurų. Suprantu, kad visos mūsų šilauogės nesulyginamos, tad lyginu konkrečiai – taviškė Bluecrop (šiemet sodinta) ir maniškė Bluecrop (irgi šiemet sodinta). Taviškė apsipylusi pumpurais, o ant manosios, nepamenu, lyg buvau porą pumpurų radusi, bet ir tie patys tokie abejotini. Aš jau maniau, kad čia gal tokia veislė, kad pumpurai pasimatys tik kitą pavasarį, bet po tavo nuotraukos taip nebemanau. Jau esu rašiusi, kad šilauoges sodinau vėlai pavasarį, beveik vasarą, tad gal gavau iš pardavėjo prastesnius, paskutinius užsilikusius sodinukus, ar tiesiog jie išeikvojo jėgas žiedams (nes nupirkti sodinukai buvo su daugybe pilnai išsiskleidusių žiedų, aišku, juos visus nuskyniau). Beje, vk_, ar šiemet pasodintoms šilauogėms leisi pilnai derėti, o gal ribosi uogų kiekį?

Labai ačiū, vk_, už išsamų komentarą, man tai tikrai vertinga informacija, skaičiau ne vieną kartą. Nežinau, kiek filmukų youtube turėčiau peržiūrėti ir kiek pragooglinti straipsnių, kad susirinkčiau panašią savo jėgomis. Šilauoges dar kartą atidžiai apžiūrėjau, Toro išties nepanaši į mirusią, kai palygini su kitų šilauogių negyvom šakelių viršūnėlėm (kelios tokios yra, kažkaip patingėjau labai preciziškai išgenėti). Patikrinau dirvos drėgnumą, su tuo irgi viskas gerai, žemė maloniai drėgna, tik rankai šalta buvo knistis. Ir šakelės lyg ir visur sumedėjusios kaip pridera, ne veltui nieko azotinio šilauogėms nedaviau. Ne visai apie šilauoges, bet iš tos temos – pas ką grybai šilauogėse auga (pas mane, beje, irgi pasitaiko), o man štai prie vienos eglių kankorėžiais ir šakelėmis apmėtytos šilauogės išdygo... eglutė. Lenda iš po žemių šviežūs žali spygliukai. Gaila, kad taip ne vietoj, na negaliu aš jai tos duobės užleisti. Kadangi jau tikrinau dirvos drėgnumą, tai prisiminiau tam beturinti ir naują specialų matuoklį, tokį kaip šitas: https://pigu.lt/lt/sodo-prekes-gyvunams/sodo-technika/dregmes-temperaturos-matuokliai/dirvozemio-ph-matuoklis?id=4627919, tik su dviem kojelėm, matuojantį ir drėgmę, ir pH. Atsinešiau jį pasižaisti. Drėgmę jis lyg ir rodo teisingai, jeigu sukiši į žemę kojeles praktiškai iki korpuso. Bet niekaip nesugebu priversti jo rodyti pH. Kišau jį į lietaus vandeniu palaistytą žemę 0,5 l stiklainyje (kaip parašyta instrukcijoje), kišau ir tiesiog į žemę, rodyklė pajuda, sustoja kažkur ties 6,5 ir viskas. Bandžiau su trijų rūšių žeme – durpėmis iš po šilauogės, daržo žeme ir šiaip žeme iš kitos sklypo vietos, visur rodo tą patį, tuos 6,5. Gal kas nors turit tokį matuoklį ir mokat juo tinkamai naudotis? Nes aš nesuprantu, ką ne taip darau. Į 0,5 l stiklainį kojelės pilnai netelpa, tik pusė jų ilgio, gal bandyt su aukštesniu stiklainiu, kad geriau apsemtų? Bet teoriškai tas pH zondas ar detektorius turėtų būti tik pats kojelės galas, tuomet koks skirtumas, kokiu gyliu jos apsemtos. Atsinešiau metalinį puodelį (kad būtų gilesnis už stiklainį), tai padariau vienintelį „atradimą“, kad jei tik kojelė bent akimirkai prisiliečia prie puodelio krašto, rodyklė iš karto šoka iki 0. Atrodo lyg elektros įtampą matuočiau, o ne paprastą pH. Netikiu, kad rūgščios durpės staiga pavirto praktiškai neutraliomis, bet ir matuoklio nesinori iškart nurašyt kaip sugedusio. Kelios foto: Toro jau plika Gila (foto ne fokuse dėl pučiančio vėjo, bet matosi, kad lapai negražūs) Huron, jai priekaištų neturiu :)

Bus lydeka su šilauogių džemu. Trumpa mano šilauogių „ūkio“ apžvalga. Taigi (primenu, ką rašiau anksčiau) šiemet suvėlintai gegužės mėn. pasodinau 4 krūmelius šilauogių – 2 vnt. Huron (3 m.),1 vnt. Bluecrop (3 m.) ir 1 vnt. Toro (2 m.), ir dar turiu dovanotą jau metus pas mane augusią trečiametę Gilą (lietuviška veislė). Visi krūmeliai prigijo, augo, bet ne stebuklingai, nes turbūt buvau padariusi klaidų: kaip teisingai pastebėjo vk_, nepakankamai pamulčiavau, be to, vienu tarpu gal nepakankamai laisčiau, o kitu gal perlaisčiau (?). Pripažįstu, man buvo išties sunku susigaudyti, juolab kad perlaistymo ir nepakankamo laistymo požymiai kartais būna vienodi. Nė vienas iš naujai pasodintų augalų neišleido jokio normalaus ūglio iš žemės, tokį išleido tik Gila, bet apie ją atskira kalba. Toro vasaros antroj pusėj staiga pradėjo rausti, raudo vis stipriau, kol vasaros gale jau visi lapai tapo sodriai raudoni. Augimas tuo metu visiškai sustojo. Supratau, kad augalui kažkas tikrai negerai, bet kas, taip iki galo ir neišsiaiškinau. Dėl visa ko parūgštinau žemę granuliuota siera ir dar eilinį kartą pamulčiavau. Dabar Toro jau kokia pora savaičių kaip yra numetusi visus lapus ir atrodo graudžiai, palyginti su kitomis šilauogėmis, kurios nors ir raudonos, bet dar yra su dauguma lapų. Labai tikiuosi, kad Toro atsigaus kitais metais. Jei pavasarį nerodys gyvybės ženklų – ką gi, trauksiu iš žemės ir žiūrėsiu, kas ne taip. Šiemet šitos procedūros daryti nenorėjau. Tiesa, pabandžiau paieškoti ant Toro žiedinių pumpurų pgl. vk_ patarimus, tai neradau, deja, nė vieno. Gal porą tokių pumpurų radau ant Bluecrop, o geriausiai pasirodė Huron – ant abiejų šios veislės augalų radau daugiau nei po 10 pumpurų. Jeigu augalai sėkmingai peržiemos, gal, sakau, vertėtų jau leisti Huron subrandinti po kelias uogas paragavimui, o štai Bluecrop ir Toro (jei atsigaus) turbūt teks išskinti visus žiedynus. Tikiuosi tada sulaukti ūglių iš žemės. Taigi iš mano naujųjų sodinukų prasčiausiai sekėsi Toro, o geriausiai Huron – gražiai vis po truputį augo, lapai bendrai paėmus buvo blizgantys, žali, dabar sėkmingai raudonuoja, ruošiasi žiemai. Kad jau užsiminiau apie Gilą, tai porą žodžių pasakysiu ir apie ją, nors gal niekam ir neaktualu. Kažkaip prastokai jai pas mane sekasi. Auga vangiai (nors ir išleido tą vieną minėtą ūglį iš žemės), lapai visą laiką buvo blyškoki, nežvilgantys, tokie lyg apiplyšę, stiprokai dėmėti. Jokių žiedinių pumpurų ant jos neradau. Vis galvojau, koks tinkamiausias apibūdinimas tokiam apskurusiam augalui, ir čia man labai pravertė Vilmukės gautas atsakymas iš L. Česonienės – ta Gila atrodo, lyg būtų per anksti pasenusi. Šakelės plonos, bet sumedėjusios, net apkerpėjusios šiek tiek, stiebai atrodo kažkokie perdžiūvę. Man net įdomu, ar tinkamai prižiūrint toks augalas gali dar atsigauti, nes kol kas vaizdas toks, kad reikia palikti tą vienintelį normaliai atrodantį ūglį, o visą likusią „seną“ dalį pjauti lauk. Ir dar man kilo keli rudeniniai klausimėliai dėl šilauogių priežiūros: 1. Jei šiuo metu šakelių galai dar žali (kaip suprantu, nesumedėję), ar taip ir turi būti? Jie dar spės sumedėti? 2. Kvailai skamba, bet kada liautis laisčius šilauoges? Jei ne ta mikorizė, tai nesukčiau sau galvos, bet kai toks nestandartinis augalas... Jei ruduo sausas – ar tuomet laistyti ir rudenį? 3. Įprasta rašyti, kad nukritę augalų lapai renkami ir deginami, kad žūtų ligų sukėlėjai, kenkėjų kiaušinėliai ir pan. O kaip dėl šilauogių, ar kas nors ketinat rinkti ir deginti jų lapus? 4. Na ir ta mano Toro vis neduoda ramybės – ar pas jus jau yra šilauogių, numetusių visus lapus? O gal maniškė Toro jau žuvo, tik aš to nesuprantu? Vėliau įkelsiu foto, bet nieko ten daug nesimato, tiesiog raudoni pliki stiebeliai.

Aš irgi bandžiau kurmius spąstais gaudyti – kasiau 3 l stiklainius į žemę po urvais. Tai man tuos stiklainius kurmiai prigrūsdavo žemių, o jų pačių nėkart nepagavau. Tada dėjau plastikinius butelius nupjautais galais ant pagaliukų, kuriuos smeigdavau į urvus, kad išeitų tokie vibruojantys nuo vėjo malūnėliai, tai šitie padėjo visai neblogai... na, tiek, kad kurmiai persikraustydavo ten, kur tų butelių nėra. O tie kalifornietiškieji sliekai yra neįtikėtini padarai. Kaip jau rašiau, dėl netinkamai padarytos lentinės komposto dėžės negaliu pasiimti nė kiek vermikomposto, nors sliekus turiu jau keliolika metų (taip, klaidos kartais kainuoja ). Bet man labai keista tai, kad nors į tą dėžę, kuri nėra labai didelė, metam tikrai daug organinių atliekų tiek iš namų, tiek iš daržo, sliekai viską sparčiai sunaikina ir dėžė lieka nuolat pustuštė. Įspūdis toks, kad visos atliekos tiesiog išgaruoja į orą, nors ir suprantu, kad tai neįmanoma. Kalbant apie kalio trūkumą. Kai domėjausi, kodėl rausta šilauogių lapai, užtaikiau tą pačią info apie džiūstančias ūglių viršūnėles, bronzinio atspalvio lapus ir kt. Gaila, kad toje svetainėje labai neišsamiai paaiškinta apie kalio trūkumo padarinius ir lyg be nuotraukų. Tada ieškojau daugiau info ir štai ką radau (šaltinis: https://www.westernfarmpress.com/blueberry-potassium-can-be-complex): „Pagrindinė kalio funkcija augalams (t. y. šilauogėms – mano past.) yra padėti įsisavinti vandenį. Jeigu kalio kiekis yra nepakankamas, tai yra problema, nes vanduo be jokių abejonių yra esminis augalo sveikatai.“ Taip pat nurodyti tokie kalio trūkumo simptomai kaip jau minėtas ūglių viršūnėlių džiūvimas bei lapų sukimasis ir chlorozė, vizualiai panaši į tą, kurią sukelia geležies trūkumas. Kitoj vietoj radau ir nuotraukų (šaltinis: https://blogs.cornell.edu/berrytool/blueberries/leaves-are-unusually-colored-spotted-or-necrotic-browning/). Jei tikėsime tuo, kas ten rašoma, tai kalio trūkumas ant lapų turėtų pasireikšti taip (spėju, kad tai lietuviškame šaltinyje ir pavadinta „bronziniu atspalviu“, o raudonumo priežastis tokiu atveju būtų kita): Toks lapų pažeidimas vadinamas „marginal leaf burn“, t. y. lapų pakraščių apdegimas. Na, logiška, kad lapų pakraščiai atrodo lyg apdegę, jei kalis išties atsakingas už augalo gebėjimą įsisavinti vandenį. Tuomet tie lapai tiesiog apdžiūsta. Dar paminėta tai, kad nuo kalio trūkumo nukenčia tik lapai ir ūglių galiukai, bet ne ištisi stiebai. Dar kažkur skaičiau, kad kalio trūkumas ir tiesioginis drėgmės trūkumas išoriškai nelabai atskiriamas – vėlgi logiška. Kalbant apie mano šilauoges, tai ant jų yra ne tik tų jau aptartų raudonų, bet ir tokių parudavusiais pakraščiais lapų, keli iš jų visai nurudo ir nukrito. Dėl abiejų šitų bėdų, pritariu vk_, manau, kad kalta dar nesusiformavusi naujai pasodintų augalų mikorizė, nes tokiu atveju augalui gali laikinai trūkti turbūt praktiškai bet kokio makro- ar mikroelemento. Vedu prie to, kad gal neverta berti kalio trąšų, nes kaip ir neaišku, ar tikrai jų trūksta (nors pakenkti gal irgi negali). O nusprendus vis dėlto patręšti – ar ne geriau būtų purkšti lapus? Kol kas dar niekad nesu purškusi augalų trąšomis, bet tai lyg ir efektyviau nei laistymas. Man atrodo įdomūs MKDS firmos preparatai, skirti purškimui per lapus ir laistymui (ypač tie su žyma, kad tinkami ir ekologiniams ūkiams), bet deja lyg ir neradau pas juos produkto, kad jame viename būtų visas augalui reikalingų elementų kompleksas, yra tik 1 arba 2 elementai. O gal jie visi kartu krūvoje ir negali būti, nes kažkurie silpnintų kitų poveikį? Šito dalyko aš neišmanau.

vk_, panašu, kad tiksliai nustatei diagnozę mano šilauogėms. Aš išties labai menkai buvau pamulčiavus ties pačiu krūmu, vis galvojau, pažiūrėsiu, kaip auga, o tada jau nuspręsiu, reikia dar mulčio ar ne. Tai va ir paaiškėjo, kad reikia. Taigi parūgštinau siera: Pabėriau daugiau durpių: Ir apdėjau žievėm: Gal apmažės tas raudonumas. Tik dėl vilnos kol kas susilaikiau. Ar nebus taip, kad po jom įsiveis kokie smulkūs graužikai, ir pridarysiu daugiau žalos, nei naudos? Vilnas geriau pirma išbandysiu prie kokio agrasto ar obels. Na čia ne visai apie tai tema, bet ar per beveik 25 metus nė karto kurmis nebuvo per viršų į kompostą įlipęs sliekų paragauti? Nes aš tik dėl to ir dariau sliekams dėžę, kad per viršų netyčia neįliptų. Jie juk ir žeme kartais pasivaikšto? Amarų tai šiemet ant šilauogių nemačiau, nors ant jaunų obelaičių jų buvo sočiai. Bet per šilauogių lapus nuolat matau vaikštančias skruzdėles, o tas man irgi nepatinka. Jau ir skruzdėlynų šalimais atsirado (tų paviršinių, ne kauburių). Turiu kažkiek diatominės žemės, ji lyg ir tinka skruzdžių naikinimui, bet kol nėra būtinybės dar neskubu berti, nes nesinori sunaikinti kartu ir naudingų vabzdžių. Viename iš tų rusiškų filmukų pasakojo, kad jei augalas prižiūrėtas, stiprus ir gerai auga, tai yra geriausia apsauga nuo visų bakterijų, virusų, grybelių ir kenkėjų. Viskas gryna tiesa, tik ne visada išeina tai 100% užtikrinti.

Gražios jūsų uogos. Mano Toro dar stipriau paraudo, atrodo beveik kaip pas Majų, tamsiai raudonos spalvos. Patikrinau žemės drėgnumą, tikrai neperlaistau, panašu, kad neprilaistau (?). Keista – visus krūmus prižiūriu vienodai, o stipriai raudonas vienintelis Toro. Baigiu žiūrėti vk_ filmuką apie raudonuojančias šilauoges, gal ir aš parūgštinsiu dirvą. Va tik su vermikompostu sunkiau – turiu jo, bet negaliu prieiti, nes neprotingai pasidariau komposto dėžę. Išeina taip, kad mano komposto dėžė skirta sliekams šerti, o aš iš jos nieko negaunu, kol neperdarysiu kitaip. Klausimas vk_ dėl vermikomposto – pats gaminiesi ar perki? Galvodama, kaip čia optimaliausiai išspręsti drėgmės problemą, ypač aktualią sausais metais, kaip šiemet, užtaikiau parduodamas trąšas su avių vilna (tokio tipo kaip čia: http://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/423/1/0/1/product/28893/trasos-pomidorams-ilgo-veikimo-su-avies-vilna). 50% jose sudaro avių vilna. Sudomino sakinys „Vilna išbrinksta ir sulaiko vandenį, todėl augalus reikia rečiau laistyti. “ Turim kažkiek avių, vilna kaupiasi, pamaniau, kad būtų neblogas panaudojimas. Angliškai paieškoj įvedus „sheep wool mulch“ galima pasižiūrėti, kaip išradingi sodininkai ir daržininkai įvairius augalus mulčiuoja vilna. Ką esu pastebėjus iš praktikos, tai vilna tikrai neleidžia augti piktžolėms. Jei kažkur mėtosi didesnis vilnos gabalas, po juo ilgainiui sunyksta visos žolės, lieka juoda žemė. Per šiaudus jos pralenda palyginti greitai, o pro durpes ir eglių šakas dar greičiau (bent jau aš kiekvieną savaitę prie šilauogių randu vis kokių naujai sudygusių piktžolių – varpučių, pienių, asiūklių ir kitų, kurių nepažįstu). Taigi bandysiu pamulčiuoti eksperimentui tą vargstantį Toro, tik paliksiu kokį 10-15 cm nuo kamieno nepridengtą, kad netrukdytų augti naujiems ūgliams (jei tokie pas mane žada augti). Ateity parašysiu, kaip sekės.

Konkurso atsakymas dar kartą įrodo, kad be reikalo neįsigijau nė vienos Rekos . Mano Bluecropas (3 m.) irgi ištįsęs – ilgos šakos, lapai tik galuose. Vietoj parišimo apsukau tinklo tvorele, tai krūmas gražiai remiasi į tinklą ir negriūva, vėjas neblaško. Ir dalgiui kliūtis ta tvorelė, ir kokiam kiškiui prabėgančiam (tikiuosi). O va Huronas (irgi 3 m.) visai kitaip atrodo – žemi, tokie „kresni“ sodinukai, niekaip nepasakytum, kad tankiai sukišti augo (gal ir neaugo?). Šiuo momentu pas mane ne tranšėja, o duobės, ir taip, jų perkėlimas manęs visai nežavi... Kažkada skaičiau, kad po šilauogėmis mielai auga spanguolės. Tada pamaniau, jei iškėlinėsiu šilauoges, substrato iš duobių nepernešinėsiu, o į tas duobes tiesiog dėsiu spanguoles. Tik panašu, kad jos gali būti dar jautresnės pavėsiui negu šilauogės, ir nederėti visai, tada man šitas variantas netinka. Pirmą kartą aš tas duobes su azartu iškapojau, nors vyras ir perspėjo, kad galą gausiu bekasdama, ir atkalbinėjo, kad palaukčiau, kol galės man padėti. Į antrą kasimą aš jau kur kas santūriau žiūriu , nebent kast reikėtų ne molyje, o durpėse ar smėlyje. Na, molis turi savų pliusų – bekasant duobė gražiai formą laiko, kraštai nesukritinėja kol aplink trypčioji ir krapštais su visokiomis hidroizoliacijomis. Ir beržai molyne ne taip skuba augti. Mano pamąstymai lyginant tranšėjos vs duobės privalumus tokie, kad tranšėją kur kas patogiau su technika kasti, o duobė turbūt substratą labiau taupantis sprendimas. Tranšėjoj logiška tankiau sodinukus sodinti, kad substratas būtų maksimaliai išnaudotas, o duobes dedi tokiais atstumais, kokiais nori. Man reikėjo įlįsti tarp medžių taip, kad būtų tarp 2 beržų viena šilauogė įstrižai į tarpą, todėl kasiau duobes.

Apie konkursą – aš irgi manau, kad Patriot (nes minėta, kad uogos jų penkiakampės).

Atidžiai apžiūrėjau tavo šilauogių nuotraukas, tai jos tikrai įspūdingi krūmeliai palyginti su manosiomis. Aš jau maniau, kad maniškės gan neblogai auga (turint omenyje, kokio ilgio šakeles šiemet spėjo išleisti ir kad iš stiebo auga nauji ūgliukai), bet iki taviškių joms tikrai toli. Juolab kad jos šiemet sodintos, kaip rašei. Dar, kaip suprantu, pas tave iš žemės auga ūgliai, o pas mane, specialiai apžiūrėjau, iš žemės nieko naujo nelenda, tik iš pagrindinio stiebo palei žemę ar ir iš po žemės, bet tikrai ne iš šaknų, o iš stiebo. Kelių metų pirkai sodinukus? Maniškiai dvimečiai ir trimečiai, taviškiai gal keturmečiai, kad tokie vešlūs? Arba kitas variantas, kad kadangi įsigijau tikrai vėlai sodinukus, tai gal visi gražūs buvo jau išpirkti, o jau man beliko tik mažiausi ir aplūžę (nes kad tikrai stipriai buvo aplūžę, tai faktas). Būtų man pamoka, kad reikia stengtis kuo anksčiau pirkti. Bet vieną dalyką netyčia išlošiau iš vėlyvo pirkimo – mano sąraše buvo veislė Pink Lemonade, bet kol pagaliau pavyko užsiimt užsakymo reikalais, ją nupirko. Iš pradžių pamaniau, kaip gaila, nes ji aprašyta kaip labai šalčiui atspari veislė (iki -34, man atrodo), bet vėliau forume radau ne vieną atsiliepimą, kad ji realybėje pilnai nušąlinėja Lietuvos sąlygomis. Gal suklysta su aprašymu? Taigi vietoj Pink L. ėmiau Huron. Apie Huroną pasidomėjau daugiau, ši veislė angliškose duomenų bazėse aprašyta kaip atspari šalčiui, pritaikyta šaltoms kanadietiškoms žiemoms, tai tikiuosi, kad ir manęs nenuvils. Va tik, ko gero, prašoviau, kad neįsigijau Reca nė vieno krūmelio, nes ji labai jau gražiai uogas mezga tiek pas tave, tiek pas Donatą. O dabar artimiausiu metu neturėsiu kada nei kur šilauogių pasodinti, nebent prie tų pačių beržų dar vietelė atsirastų, bet ten nesinori per daug. Kalbant apie beržus, tai aš mažai pasirinkimo turėjau – arba nesodinu šilauogių artimiausius kelis metus išvis, arba prie medžių. O labai norėjosi jau dabar bent šiokią tokią įžangą padaryti, bent kažkiek praktinės auginimo patirties įgyti. Bet šiokiu tokiu atsarginiu planu aš iš anksto pasirūpinau. Kad nepražūtų krūmai, jei kažkas įvyktų ne pagal planą dėl medžių kaimynystės, pasiieškojau info apie tai, ar sunku persodinti vyresnius krūmus. Radau, kad tai be didelio vargo padaroma (matyt, čia dėl tos jų šaknų specifikos – seklios šaknys, nėra liemeninės, kurią tektų nukirsti, bei kad sėkmingo prigijimo pagrindas – veikianti mikorizė, o šitą jau pasistengus galima užtikrinti). Dar pasidomėjau šilauogių dauginimu, ir atradau, kad jos sėkmingai dauginamos tiek horizontaliosiomis, tiek vertikaliosiomis, tiek orinėmis atlankomis (na, šituo paskutiniu būdu aš gal asmeniškai nebandyčiau, bet malonu žinoti, kad yra ir toks), tiek auginiais, ir netgi be jokių dirbtinio rūko sąlygų šiltnamyje, o namie, pasiterliojus su polietileniniais maišeliais. Taigi man reikia, kad tik kelis metus šilauogės žūtbūt išbūtų savo dabartinėje vietoje (aišku, kuo ilgiau, tuo geriau), o toliau jau, jei ką, imsiuos veiksmų. Na ir šiaip, kiekviename mano pasodinime turi būti kažkokia eksperimento dalis, be šito aš nieko neauginu, nes man neįdomu pasidaro. Ko aš tik neišdarinėjau savo darže ir sode... Vardan to neišvengiamai kažkiek derliaus aukojasi, o kartais ir visas derlius. Tiek kad viską darau minimaliomis investicijomis, todėl rimčiau nenukenčiu, na ir šeimyna nepyksta. Šilauogės mano pirmas rimčiau kainavęs „projektas“, todėl su jomis elgiuosi atsargiai ir saviveikla per daug neužsiimu. Užvakar dar apkarpiau beržų šakeles, kad pietinės saulės neužstotų, nes pastebėjau, kad Gilos krūmelis labai į vakarus krypsta, vadinasi, šviesos trūkumą jaučia vis dėlto. Po beržais dabar pora avinukų ganosi, tai jie dar šiek tiek apačias „apgenės“, svarbu tik el. piemenį sužiūrėt, nes manau, jie mielai man ir šilauoges nušienautų. Dėl substrato tu visiškai teisus. Ir ko aš čia pabijojau jį rimčiau pamindyti. Maniau, per stipriai suspausiu durpes, gal negerai bus, todėl mindžiau taip ne iš visos širdies, apie trombavimą ten nė kalbos nebuvo. Aišku, kad dėl to ir slūgo man taip stipriai. Gerai, kai tokias klaidas padarai kelis sodinukus sodindamas, o ne visą verslinį uogyną.

Ačiū, vk_, nuraminai. Nebepergyvensiu dėl šilauogių būklės. Dėl žvyro mano pamąstymas buvo toks, kad molyne duobės dugne dažnai bus vandens, todėl organika (šakos ir pan.) greit supus ir nebeturėsiu drenažo. Dar bijojau, kad pridėjus į dugną šakų, joms pūnant, stipriai slūgs gruntas, o kartu ir mano šilauogės smuks gilyn. Net ir pripylus į dugną žvyro, gruntas per 2 metus susmuko labai stipriai, net stebėjausi. Turėjau kasmet pildyti ir pildyti, bendroj sumoj gal kokiais 30 cm buvo sukritę. Dabar, po 2 m., jau lyg ir nebejuda jis. Drėgnumą, gera mintis, reiks patikrinti. Kai bus sausiau, pradžius divos paviršius, įsmeigsiu kokį strypą ir pažiūrėsiu, sušlapo apačia ar ne, ir kiek sušlapo. Geresnio būdo nesugalvoju. Durpes tai pirkau ne šilauogių, o būtent natūralias, nes nenorėjau permokėti neaišku už ką. Ir, kaip suprantu iš tavo parašymo, gerai padariau. Šių durpių pH, kaip žinia, 3,2-4,5. Dėl rūgštumo suabejojau tik todėl, kad praėjo pora metų, tai maniau, gal bus sumažėjęs. Nors kita vertus, ko jam ten per daug mažėti – juk lietaus vanduo lyg ir rūgštus, o nuo aplinkinio grunto duobės atskirtos. Mano šilauogių auginimas šiam kartui išeina gan eksperimentinis jau vien dėl to, kad pasodinau jas šalia beržų, kitur nebuvo galimybės. Šalia medžių tikrai neplanavau sodinti, bet taip jau išėjo. Taigi yra jaunų beržų eilė, o prie jos už 2 metrų šilauogių eilė. Gerai tiek, kad beržai sudaro savotišką užuovėją tiesiai iš rytų, todėl pietinę ir vakarinę saulę šilauogės gauna beveik 100 proc. Beržai auga lėtai, nes nepatinka kieta sausa žemė, tai tikiuos, kad bent artimiausią penkmetį šilauogių neužgoš pavėsiu. Būtų gerai ir kad nesugalvotų leisti šaknų per duobės apačias ieškodami drėgmės. Na o jei taip nutiks, teks sugalvot kažką. Dar turiu porą klausimų. Ar reikia šilauoges profilaktiškai purkšti fungicidais? Kai kur rašo, kad gerai būtų purkšti, bet gal čia daugiau versliniams uogynams? Nesinori mėtyti pinigų ten, kur nebūtina, o ir šiaip vengiu chemijos. Norėčiau išsiversti su amonio sulfatu (šito neišvengsiu, kaip suprantu), siera, na o jei labai reiks, dar panaudočiau kokio vermikomposto, skystų humusinių rūgščių ar pan. O kaip dėl purškimo mikroelementais – variu, boru ir pan., ar tas daroma mėgėjiškai auginant? Pažiūrėjau dalį filmuko apie vasarinį šilauogių genėjimą rusų k., įkeltą šitoj forumo temoj. Tik negirdėjau, kokio ten amžiaus šilauogės pas tą žmogų, nes labai pas mane namie triukšminga, daug žmonių. Ir ar tai svarbu, koks šilauogių amžius? Ar prasminga taip genėti šilauoges kasmet, pradedant nuo pirmų metų, ar kažkaip kitaip?

Sveiki, prireikė ir man pasitart su šilauogių augintojais. Iškart pasakysiu, kad auginimo patirties neturiu jokios, tik šiaip skaičiau, domėjausi. Tiek tų mano žinių, na ir metai visai kuklios auginimo praktikos. Šiemet iš noriuuogu.lt pirkau 4 vnt. šilauogių sodinukų, veislės: 1 vnt. Toro, 1 vnt. Bluecrop, na ir 2 vnt. Huron (labai jau suviliojo aprašymas, nors ir kaina atitinkama ;)). Stengiaus pirkti vid. vėlyvumo, atsparias šalčiui veisles, nes gyvenam šaltam krašte – apie Anykščių / Utenos r. ribą. Dar turiu pernai dovanotą lietuviškos veislės Gila krūmelį. Duobes kasiau sunkiame priemolyje, 70 cm (gylis) x 100 cm (plotis). Duobių kraštai iškloti hidroizoliacija. Dugnas žvyras, virš jo Durpetos aukštapelkių durpės, maišytos su pušų žievėmis, stambiomis pjuvenomis, trupučiu smėlio. Duobės gerai susistovėjusios, užpildytos prieš 2 metus. Mulčias šviežias, iš šiemet pirktų tų pačių durpių, eglių spyglių, na ir pačius eglišakius palikau. Laistau pastovėjusiu gręžinio vandeniu arba lietaus vandeniu (kai yra tokio). Šilauoges pirkau vėlai gegužės mėn., pataikiau ant pačių sausrų. Skubiai nuėmiau visus žiedus, kurių buvo be galo daug, ir gan drastiškai apgenėjau, kad negarintų per stipriai vandens ir kuo greičiau įsišaknytų. Šilauoges gavau stiprokai aplūžusiomis šakelėmis, Toro dar ir nulūžusia viršūne, bet tai gal net į naudą išėjo tokiu sausu oru, ir genėt užtai visai nebuvo gaila. Va ko nepadariau, tai pamiršau pamirkyt šaknis kokiam kibire (o reikėjo, nes buvo stipriai susiraizgiusios), o kažkaip išsklaidyt jų buvo misija absoliučiai neįmanoma. Ir dar nepanaudojau įsišaknydinimo stimuliatoriaus, ką irgi buvo suplanavusi. Na bet sąžiningai laistant visi sodinukai sėkmingai prigijo ir pradėjo leisti ūglius su lapeliais. Tik pastebėjau, kad šilauogės jautrus augalas. Dvi dienas nepalaistau – lapai parausta. Tada palaistau – vos ne kitą dieną pažaliuoja (ypač Toro greit reaguodavo). Tada laistau kasdien – žiūriu, vėl rausta. Gal nuo perlaistymo, atseit išploviau visą azotą? Atsirado ir kitų bėdų – Gilos lapeliai pradėjo keistai dėmelėmis ruduoti, Huronas pradėjo auginti mažus deformuotus lapelius, Toro viršūniniai lapeliai dėmėti ir atrodo kaip apgraužti, Bluecropo žievė kažkokia įtartina, nors bendra krūmelių būklė lyg ir neatrodo prasta. Tai ir nežinau dabar – ar man čia sukti galvą dėl ne visai gražių krūmelių ir bandyt juos nupurkšt stipriai mažinta norma kokių geresnių universalių bechlorių trąšų ar amonio sulfato, ar parūgštint pabėrus šiek tiek granuliuotos sieros? Kaip paskaičiau aukščiau, tai matau, kad daug kam šiemet šilauogės rodo kažkokius diskomforto požymius, tai sakau, gal ir man nieko nedaryti ir palikt ramybėj iki kitų metų, o tada jau žiūrėti? Bandysiu kelti foto, žiūrėsiu, kaip seksis. Bluecrop atrodo taip: Gila: Huron: Huron iš arti (matosi maži deformuoti lapukai): Kita Huron: Huron (irgi maži keisti lapukai): Toro: Toro viršūnė iš arti (dėmėta ir skylėta):

Čia kergta su angusu?

O kas konkrečiai buvo negerai: kolona, vandens tiekimo įranga ar darbų atlikimas? Pas mane kol kas tik įleista kolona ir nesinori prisidaryti problemų, jei jų galiu išvengti.

Kodėl? Jei nenori viešai rašyti gal gali asmeniškai. Ačiū.