EKOLO

Aš naudoju repelentą smėlio pagrindu. Jį naudoju graikinių riešutmedžių ir jaunų lazdynų apsaugai.  Pagal instrukciją skirtas medelių viršūnėms tepti. Didesnių medelių, kurių viršūnių stirnos jau nesiekia, pasirinktinai patepu šoninių šakų viršutinius pumpurus. Kaip ir teisinasi.

na as pirmais metais buvau apjuoses armavimo tinkleliu, tai problem neturejau jokiu, tik antrais metais matyt patingejau ir nejuosiau, tirkai nesitikejau, kad oziai nuvarys visas sakeles.

Skaiciau, kad kraujo milteliai tinkami tik nuo kamieno kasymo, bet ir tai anie neatsparus, greit nusiplauna.

MT205 sakiciau as ta info, reiks matyt isbandyti kazka, bet baisu eksperimentuoti

 Žiemą nuo kramtymo saugo repelentas. Stirninai pavasarį kaso niežtinčius ragus, o vasarą per rują rodo savo jėgą, tai geriausiai apsaugotų tinklelis. 

Llabai dėkui kad atsiliepėt. Taip šaknys nebuvo labai didelės. O nukirpti kad labai nebuvo ką atrodė ir taip kaip pagalys su keliom šakutėm. O kaip juos žiemai paruošt? kai lapai nujuodavo bijau kad neperžiemos. Ir aplamai ar galima kasnors padaryt?

Turbūt nujuodavo ne tik lapai, bet ir stiebo viršutinė dalis? Iš foto matosi, kad riešutmedžio aukštis  apie 2m, tai ir šaknų ilgis turėjo būt toks pat. Panašu, jog nusipirkot tik stiebą, o šaknų jums nepardavė( jos liko pas pardavėją)   . 

Aciu EKOLO uz atsakyma taip ir maniau, nes kai googlej pasiziuri foto anglijos, usa, zelandijos ir pamatai giraites Ir dar su technika po jomis vazineja riesutus renka mechaniskai, nereikia daug ranku darbo. Tas manau ir svarbiausia. Aciu uz patarima tada butinai sodinsiu didesniais tarpais visgi cia jau visam likusiam gyvenimui. Beje kokios pas tave veisles? Gal sodinuku kokiu tures kas parduoti???

1.Barselona

2.Katalonski

3.Sirena- raudonlapis

4.Trabzonski

5.Cosford

6.Hallesche Riesennuss

7.Jeeve's Seedling'

8.Pamiat akademiku Jablokovu- raudonlapis

9.Ivantejevskij (klonas 359)- raudonlapis

10.Moskovskij rubin -raudonlapis

11.Webba

12.Kerza 

13. Truskan

Dvi paskutinės matomai stipriai sulietuvinti pavadinimai, bet pirkau iš rimto sodininko Cijūnaičio, tai gal viskas bus gerai. Rudeniui , turėtų būt raudonlapis Pamiat Jablokovu, Barselonos, Cosford, Halės milžinų ir Trabzonski

Sveiki noreciau ir as pasisodinti keleta lazdynu. Skaiciau kad kazkas sodino 3m tarpais eilese. Skaiciau angliskus forumus tai ten dauguma sodina ~5m tarpais. o tarp eiliu daro ir 6 metru tarpus. Suprantu kad medis kol mazas gerai ir 3 metrai, bet visgi lazdynai ilgaamziai kas bus kai jiems sueis 12 -15 metu? Ar nebus jiems mazoka vietos tik po 3 metrus.

Aš 2005m. pradėjau ekologinį, reikalavimas buvo 4metrai priešingu atveju neduodavo išmokų. Dabar  šakos siekiasi su šakom, tai apie pravažiavimą su traktorium tik pasvajot. Biurokratai suknisti , jeigu neturi supratimo, tai bent nesikištų su savo nurodymais, nes pasižiūrėt , kaip tvarkosi kitos šalys, jiems aišku per sunku . Lenkai renka riešutus su kombainais, o aš žolę šienaut turiu trimeriu. Kol kas chemijos nenaudoju, bet ateina laikas, kai reikės pradėt purkšt, nes ekologiškų riešutų Lietuvoj  niekam nereikia, o  purštuvu galima bus apvažiuot , tik apie lauką. Vienintelė išeitis benzininis purkštuvas ant nugaros. Tai reziume- chemijos gausi daugiau kaip tas vabalas. O paskui sako vyrai ilgai negyvena   . Vienu žodžiu kabinetiniai pasmerkė mane amžinam vargui. Šiaip galėčiau nufotografuot savo sodą, bet nomoku įkelt nuotraukų. Taip kad Donatai teisingai mastai, reikia daryt , kaip pas žmones, kurie turi patirtį, 5-6 metrai ir ne kitaip. Tik jeigu deklaruojami plotai ir  norint gaut išmokas, tai reikėtų pažiūrėt, koks dabar reikalingas augalų tankumas į ha. 

Jums pasisekė. Pas mus du rytus iš eilės. O iš antradienio į trečiadienį -2. Kaip kitur Lietuvoj?

Kaip sekėsi atlaikyt šalnas? 

Šiaip šernai knisa žemę  .   Jeigu jie pas tave lankosi, tai būk garantuotas- tikrai išknis, nes avietyne yra ar tai mėšlo, ar mulčiuota. Vadinasi ten bus sliekų, ar grambuolio lervų. Reikia normalios tvoros.

Po krūmais pripuolamai, kai kuriais metais, ir tai ne visą riešutyną.  Norėčiau, bet fiziškai nespėju. Šiaip naudoju smulkintuvą mulčerį, tai iš dalies panašiai gaunas.

Šiandien nuvykau į privačių miškų tarnybą. Ievą dar sako galima įvardint kaip krūmą, o prie kitų medžių, netgi vėjo išlaužtų be leidimo su benzopjūklu nė iš tolo.

Kada geriausiai pavasari sodint lazdyna? vasario galas gal jau galima butu megint?

Pasodinau vasario 10d. Visi puikiausiai prigijo. 

Turiu klausimą. Anksčiau baltalksniam, drebulėm, ievom, gluosniams, blindėm, sausuoliam leidimo kirsti nereikėjo. Kaip dabar?

Vikipedijoj irgi rašo, kad sliekai, kirminai, uogos ir sėklos, bet rudenį jie pas mane intensyviai skraido riešutyne. Skaičius jų šiemet vienareikšmiškai išaugęs. Jie kaip ir baikštūs, tai anksčiau pamatydavau vieną kitą, o šiemet laksto būriais. Tai kas juos pas mane vilioja? Nerimas neapleidžia.

Gal kas žinot. Šiemet priskrido gana daug juodųjų ir giesmininkų strazdų. Ar čia visoje Lietuvoje jų padaugėjo, ar riešutus rudenį teks dalintis dar ir su jais?

Šaknų žudikiškos savybės priskiriamos iš Šiaurės Amerikos kilusiam juodajam riešutmedžiui. Kad graikinis turėtų šią stipriai išreikštą savybę iš savo kuklios praktikos nepastebėjau. Pas  pažįstamus riešutmedžiai pasodinti  4-5 metrų atstumu , bet auga normaliai , veda vaisius kiekvienais metais ( jeigu pavasarį neapšąla). Medeliai  iš mažens  vieni buvo žemesni, kiti aukštesni,tai taip ir auga proporcingai. Šalimais praeina gyvatvorė, auga avietės, šilauogės,  įvairių rūšių dekoratyvinės tujos ir visa tai graikinių riešutmedžių šaknų zonoj.  Medžiams jau 35 metai. Galbūt sakysit, kad mano išvardintų augalų šaknys paviršinės, bet žinau tokį riešutmedį, kuriam šalimais auga vaismedžiai, bet ir čia kažkokio slopinimo nepastebima.  Graikinis riešutmedis didelis ir stiprus augalas, tai savaime suprantama su savo galinga lapija ir dar įspūdingesne šaknų sistema sugeba atitinkamai už save pakovoti. Tai tuo klausimu tiek.

 Dar vienas pastebėjimas. Tipo graikinio riešutmedžio kaimynystės vengia įvairūs mašalai ir musės. Apie tai rašo straipsniuose, teko ir žinomo augintojo sukurtam video šią mintį išgirst. Pernai patikrinau ir sakau- tai mitas . Jau nekalbu apie buvimą šalia medelio. Buvo karšta ir tvanku, mašalų ir musių begalės. Prisiskyniau  negailėdamas lapų , sumaigiau(ore net jautėsi malonus riešutmedžio kvapas) ir ištryniau skrybėlę, marškinius, rankas, bet efektas nulinis. Kaip puolė prieš tai,  taip puolė po procedūros. Pasipurškiau cheminėmis priemonėmis- atrodo lauke mašalų nė nebuvo . Vakare nutariau patikrinti su uodais, tik šį kartą bandomieji buvo du. Aš ir vokiečių aviganis. Pastarasis  matomai nesuprato, kad atliekamas mokslinis eksperimentas , tai pradžioj pasitenkinimo nerodė, bet tryniau, net kailis sudrėko. likusią sutrintą lapų koše pamečiau voljere, patryniau  tvorą. Rezultatas niekinis. Šuniukas liko gintis dantimis, o aš pasiploviau.  Mano supratimu tai mes forume galim rašyt ką kas galvojam ar kaip kam atrodo, bet viešoj erdvėj reikėtų prisilaikyt. Bet yra kaip yra

Pervenec iš 3 nupirktų lazdynų 1 papuolė sausas. Taip, kad ten reikia apžiūrėti ką ideda. Kitokių veislių kai pirkau neturėjo.

Tai tikrai sąžiningas pardavėjas. 

Beja riesutmedis kiles is Turkijos, tai siltu sausu krastu augalas. Norint jy gerai pritaikyti Lietuvos klimatui reikalingas ilgas selekcinis darbas. O tokiu entuzijastu mes nelabai cia Lietuvoje ir turim.

Butu ydomu jaigu atsirastu selekcininku lietuvoje kurie pasidalintu savo ziniomis.

Norėčiau paprieštaraut. Lietuvoje graikiniai auginami jau šimtą metų. Jie mūsų sąlygomis puikiausiai auga ir gerai dera. Žiemos šalčių jie nebijo, o derliui pakenkia tik kai kuriais metais užpuolančios vėlyvos šalnos, kurios nuvirina lapus ir tuo pačiu žiedus. Selekcinio darbo , kaip ir su lazdynais nėra kas veda, bet augintojų yra. Graikiniai mane užkabino tarnaujant Užkaukazėj. Tavo nurodytam moldaviškam saite yra vienas video, kuriam džiaugiamasi, kad riešutų jis gavo iš Armėnijos aukštikalnėse   įsikūrusio vienuolyno. O ten patikėk klimatas tikrai atšiauresnis nei Lietuvoj. Grįžus Lietuvon  užkliuvo straipsnis apie senelį iš šiaurės Lietuvos, kuris augino ir domėjosi graikiniais riešutmedžiais, paskui teko išgirsti prie Zapyškio sodą užveisusį žmogų, kuris sodinamą medžiagą atsivežė iš gimtinės Dzūkijoj . Turiu iš jo gautų medžių, bet žinių ir patarimų tiesiogiai iš jo negavau,nes  kol susiruošiau, tai gyvo jo jau neradau, sodas jau buvo apleistas, apniokotas, nes paveldėtojų kiek supratau jis neturėjo. Tada įsigijau žemės   ir 2 ha paskyriau graikiniams.Ji nėra tinkama šiam augalui, be to neturėdamas žinių padariau eilę klaidų, tai vargstu iki šiol. Paskui prie Garliavos yra Jonas, kuris kažką bando. Teko girdėt apie Ukmergę lazdynus ir graikinius, kurie pagal pasakojimą jau suaugę, auginantį žmogų. Kaune girdėjau  yra entuziastas Vytaras , kuris kažką siunčiasi iš Šiaurės Amerikos ir lyg ir skiepija. Prie Marijampolės yra augintojas .  Aišku tokių derlių , kaip pietuose, ar  Kalifornijoj neišgausim, bet  bent  jau sau  užaugint galim 

Babtų medelyno kataloge  radau Barselona, kažkokį raudonlapį ir Halės milžiną. Taip jų kaina 7 eurai, bet Pervenets ten neradau.Prie Halės milžinų įdėta tikrai ne šios veislės nuotrauka

Tai kas gi augina lietuvoje trapezund veisle , niekur nemaciau.

 Aš lyg ir auginu 

Atsiprašau ekologo, kitoj temoj radau, kad buvo naudotos orapūtės

jau bega pervirs itaisyta vamzde ,ledas visas nutirpo ,lavonu nera ,tai noriu vel leisti pavasari karpioku

Pas mane tvenkinys pratekantis, bet aptirpo tik krantai. Įtariu ekologas būsi Šventąją užtvenkęs, kad ledo tokiu laiku atsikratei 

Pas mane irgi panasus stalas kaip pas "deras", tik gal kazkiek didesnis. Mastau, ar jo vieno uztenka 15 aru tvenkiniui, kuriame nemazai zuvies, ar priplaukia visos pasimaitint. Seriu traiskytais apiplikytais kvieciais, per para vasara sueda po kibira ir daugiau. Gal reiktu dar ir ant dugno papilt.... Karpiai ir pas mane labai riebus, neseniai issirukiau, net valgyt tokiu nesinori. Placiakakciai ir tie riebalu prikaupe nemazai...

Ant dugno tai gal nepilk, nes viena- drumsčiasi vanduo, o antra- nesupranti ar pašaro per daug, ar per mažai.  Jeigu yra reikalas , tai padaryk antrą stalą.Stalas labai gerai sukontroliuot pašaro sunaudojimą ir nusistatyt šėrimo normą. Jo pagalba gali įtart ir apie deguonies trūkumą

Kažkaip tiksliai neužfiksavau, sakyčiau per porą savaičių. Nesuprantu kuo netinka kalkės, jos ne tik mažina rūgštingumą, bet tuo pačiu dezinfekuoja. Kaip toj reklamoj- du viename

sei tai keleta krumu pirkau ir turgui ir zalioj stotelej ir dauginau , be galo paprasta .

Gal gali išsamiau aprašyti procesą?

Kaina sutartinė, priklausomai nuo kiekio ir pristatymo vietos. tel 8 615 24729 arba žinutę į el. pšt