Frutberis

Sveiki, iš savo patirties galiu patarti, kad neverta vargti su bandymais iškasti. Darbo daug, rezultatas gali būti dar blogesnis (išskaidytos šaknų atžalos puikiai atgyja). Esu taip jas naikinęs savo pamiškėje, ir galutinai pavyko tik tada, kai ja sužgožė mano pasodintos gervuogės, o kitur dar ir dabar vieną kitą išraudinėju. Jeigu nieko prieš neturite prieš chemiją, naikina ja sir raund-up'as (tik reikia gerai su trimeriu iki žemės nupjauti ir tada purkšti), taip pat BrushMaster ir Brush Killer preparatai.

Padiskutuokim Teko girdėti, kad yra be dyglių svarainių. Gal kas gali sėklos dovanoti? Na aš auginu svarainius daug metų, apie 20 turbūt. Turiu labai daug, ir iš patirties pasakysiu, kad priežiūros jiems kaip ir nereikia. Dabar daugiau turiu kininių, jie ir didesni, ir produktyvesni. Turiu ir Japoninių, pirkau kažkada ir bedyglę formą, bet neduoda iki šiol vaisių (5-metis turbūt jau). Auga pas mane ir priemolio ir juodžemio dirvoje, geriau, žinoma, juodžemio, bet puikiai tarpsta ir šlaite molyje!!! O dėl patarimų naujovėms, tai manau, kad verta pasinaudoti Kurdiumovo patarimu sodinti svarainius (ir ne tik juos - avietes, gervuoges, kaukazines slyvas, jūrines slyvas, gudobeles, raugerškius ir kitus spygliukus) su vielų/špagatų atatampomis. Aš padariau tris svarainių eiles po 15 m. su tarpais tarp eilių po 1 m. Eilėje svarainius susodinau, kas 40 cm. Su špagatu padariau 5-6 "juostas" (vėduokle), tarp kurių "zigzagais" prakišau svarainių šakas. Visas šonines geniu lauk. derlius gal ir mažesnis, bet skinu be problemu, jokie dygliai netrukdo, svarbiausia su žoliapjeve prasieiti per tarpueilius, ir užmulčiuoti svarainių krūmus. Tad tokios šoninės vėduoklės labai pasiteisino. tą patį dariau ir su avietėm ir gervuogėm. Tik ten darbo daugiau, ir žinoma, kasmet viskas iš naujo. O dar dėl įdomumo, patarčiau sodintis cidoniją (buvęs svarainis, o dabartinis anksčiau vadintas atvaisa). Formuoti kaip medelį. Gražus (reikia vyr. ir mot.)), vaisiai dideli, o sirupo skonis panašus į svarainių. Kriaušės ar obels skiepijimas į svarainius jau aukštoji klasė, bet jeigu nebus ką veikt, irgi galima:)

Aišku, labiausiai tai speigų bijau. Bet pažįstami kaštainius sėkmingai su riešutukų derliumi Kalgaryje (Kanadoj) užsiaugino, atšiauresnėmis sąlygomis. Žinoma, ir tos visos kaimynystės svarbu, kad nebūt kaip su sibirinių pušelių (kedriukų) mados mūsuose atveju - kai serbentų kaimynystė visas pastangas perniek nuvarė...Šiaip dėl žemaūgių formavimo irgi sudėtinga. Vat 12 metus auginu graikinį, juodąjį ir mandžiūrinį riešutmedžius, bet net ar palmete genint, ar prilenkimu formuojant, vienas vargas - šauna į visas puses tie riešutai:) bet, žinoma, šiais laikais kitaip ir neišeina, kaip žemaūgius, jeigu nori ir estetikos ir vietos daug neturi...

Sveiki, gal yra tarp forumo dalyvių auginančių Kinišką kaštainį (Castanea Malissima) ar Činkapiną (Castanea Pumila Pumila). KOkie būtų patarimai dėl priežiūros, ar duoda riešutukų, kokios ligos, kaip atlaiko žiemą (kiek girdėjau, kur ka sgeriau nei Europiniai, bet kaip prieš du metus kai buvo -32_C). Taip pat norėčiau pasiklausti ar kas turit ilgesnės patirties dėl Triskiautės aziminos (Paw paw), Akebijos, Kininės dekaisnėjos, Prinsepijos, Šeferdijos, Hovenijos, Linderos, Smaugiko, Chicago Hardy figmedžio, Zizifo žožoba, Kiauliauogės Wonderberry, Pekano karijos ir SLyvinio persimono auginimo. Kai kurie jau keletą metų auga, o kai kurių turiu tik auginukus iš parsisiųstų kanadiškų sėklų išsiaugintus, kitą pavasarį sodinsiu, bet gal kas patars ko nedaryti, arba kaip geriau elgtis su šiais vaismedžiais, kol dar ne vėlu ir galiu ką pakeisti (beje, visas sėklas rinkausi 4 atsparumo zonai).