axe

citata is etiketes: Cycocel 750 galima maišyti su mikroelementinėmis trąšomis

Siandien beriau amonio sulfata, niekada nenaudojau ar jis turi buti kaip cukraus granules ar yra stambesniu granuliu. sunkiai barstosi.

amonio sulfatas buna kristalinis (1mm daleles dydis) arba granuliuotas (daleles dydis 2-4mm). Tai Jus naudojote kristalini

Sveiki, reikalas toks, prieš visus šios lietus ir atšalimą visus žieminius pasitrešiau po 150 kg/ha salietros, buvo tik pati pradžia vegetacijos, buvo maždaug apie 1cm šaknelės. Rezultatas toks kad vieni laukai gražu žiūrėt o keletas atrodo lyg butu tokie pat kaip per trešima, aišku jau šaknų sistema labiau išsivysčius. Klausimas ar verta juos dar pamaitint salietra ar geriau sulfatą naudot (nes dirvos jo keletą metu nematę nebent per NPK(S) kurių buvo naudojama taip pat labai minimaliai)?

Pas mane irgi tas pats, bet dabar jau mastau varyt isberti sulfata ir antra rata salietros kadangi saknys jau rimtesnes tai gales maitintis

Kvieciuose tai tombo sutvarkys tas avizas, o va del mieziu vasariniu jau reikia kazka burti

Kada galima pradet naudoti augimo reguliatoriu cycocel? Kada reikia ir kada neverta jo naudot? Niekada nenaudojes augimo reguliatoriu, noretusi suzinot.

Perskaicius etikete liktu maziau klaustuku

http://m.agro.basf.lt/agroportal/mlt/media/migrated/lt/product_files/product_manuals/Cycocel.pdf

Kiek naujas toks DX30 su svarstyklem +/-?

Na nezinau, cituoju Ukininko Patareja: 

"Tačiau žemdirbius labiausiai domina išmokos ir sankcijos, susijusios su žalinimu. „Šiems metams numatyta vienkartinė išmoka – 102 Eur/ha. Ją sudaro pagrindinė išmoka – 60 Eur/ha ir išmoka už įvykdytus žalinimo reikalavimus – 40 Eur/ha. Jeigu pastarieji reikalavimai įvykdyti iš dalies, atitinkamai mažinama žalinimo išmoka. Pvz., jei 100 ha ūkyje nėra nei baltyminių augalų, nei pūdymų, bet auga daugiau nei trijų rūšių augalai, žalinimo išmoka mažinama per pusę. Kad ūkininkas negautų šios išmokos visai, ūkyje turi būti pasėti tik vienos rūšies augalai, tarkime, kviečiai“, – aiškina A. Karbauskas."

http://ukininkopatarejas.lt/nezalinsi-nuostoliai-40-eurha-zalinsi-nuostoliai-1000-eurha/

buna pas mane tuscios avizos prisiminiau dar buna ir mieziuose tuscios avizos o mieziam negalima tombo naudot tai mieziam da nuo avizu pridedu foxtroto.

manau turesiu ir as reikalu mieziuose su ta tusciaja aviza, tai planavau pirma karta varyt su arrat arba calibre ir paskui daryt dar viena vaziavima su axial vien del tos avizos, bet sudominai su tuo foxtrot, kiek jo dedi hektarui maisydamas su arrat? O purskiant iki mieziu krumijimosi vidurio (BBCH 25, kaip reikalauja arrat) ta aviza jau buna sudygus? nes teko girdet kad ji lygtais is giliai lenda ir ilgai trunka kol islenda, tai gal vien del to efektyviau naudot axial kad butu uztikrinciau jog jau tos visos avizos pasirode? ir kokia kaina to foxtrot hektarui?

As agrokoncerno rinksiuos, siemet plana

Magnio sulfato 10kg/ha

Agroplius Extra Mo-B 1l/ha

Agroplius manganas 0.3l/ha

Fury 0.1l/ha

Juventusas 1l/ha

O kodel juventus tiek daug, net is rudens jo berods tik apie 0,5-0,7 l/ha reikia, tai pavasari manau irgi kokio 0,5 l/ha uztektu, kaip suprantu pavasari jis naudojamas tik del augimo reguliatoriaus savybiu ilgejant stiebui ar ne?

O jeigu daugiameciu nemazinu, auginu pvz kokias 5 rusis augalu bet neseju jokiu azota fikuojanciu ir nepalieku pudymu tai gausiu vis tiek kazkokia dali tos zalinimo ismokos uz tuos du igyvendintus kriterijus?

Tradiciskai - Tombo

Tiesa kad auginant zalinimui azota fiksuojancius augalus (na pvz zirnius) ju negalima tresti jokiomis trasomis ir dar jiems apribotas chemijos naudojimas?

Praktikoje, dar nepritaikiau iš rudens atidavimo, dabar madoje yra mikriukai chelatu forma, sako jų poreikis mažesnis, lengviau prieinamas ir platesnis maišymo spektras su fungicidais, herbicidais ir pan.Žiūrint į kainą aš renkuosi ekolist(atstovas KG yra ir mono varis ir kiti ir mišiniu visokių).Pagal teorija kurią turiu 1l ekolist mono varis pakanka 5-6t kviečiu derliui kaina ~ 1,8 eu/l(nesu 100% ttikras, galiu kažkiek ir klaidinti)

Nemanau kad butu zymiai prastesnis rezultatas atidavus ne rudeni o pavasari, cia citata is to paties straipsnio kur vakar Minduksx buvo nuoroda apie tresimus imetes:  "Vario žieminiams kviečiams reikia apie 30–60 g/ha ir visą normą reikia atiduoti pavasarį, prasidėjus vegetacijai – krūmijimosi tarpsniu."

as tai agroplius javams naudoju, padeda.

Kokia kaina?

Mano žiniomis (nežinau ar jos labai tikslios) varpos programavimui didelia įtaką turi varis, kuri reikėtų atiduoti iki krumijimosi pradžios(geriausia iš rudens).

O Jus taip darote? Ka naudojate, gal yra koks vario sulfatas ar dar kokia vario trasa? Kadangi turiu mangano sulfato, cinko sulfato, ziuriu kad pridejus vario jau gautusi tikras agroplus javams mixas

mes davėm AN po 350 prieš pora sav dabar kada įvažiuosim ir apstos lyti sulfatą po 300.

Ir su makro tresimais bus baigta?

as taipogi nemazai straipsniu mates panasiu kiek kokiu tarpu azoto suvalgo. Ir tada man idomu pasidaro kodel dauguma stengiasi iki krumijimosi pabaigos vos ne visa azota atiduot? Nemazai kas sako, jei veliau tresi, tik siauda auginsi. Bet jei kazkokiu budu nustatyta, kad tokia maza dali tik suvalgo iki krumijimosi pabaigos, tai kam azota bert visa norma? Kodel veliau netrest?

Gal del to kad kvietys programuoja varpa iki krumijimosi pabaigos? Siaip as irgi nezinau, praktikos nedaug turiu, todel ir skaitau teorija kad suprasti kaip viskas vyksta

Žieminių kviečių tręšimą galima būtų išskirti į keturis etapus:

1 Krūmijimosi ­viduryje (BBCH 25), anksti pavasarį. Tuo metu dirvoje praktiškai nėra augalams prieinamų azoto, sieros ir mik­roelementų. Nepaisant to, augalas programuoja varpą.

2 Pasirodžius 0, 1 ir 2 bambliui (nuo BBCH 30 iki BBCH 32). Varpa jau susiformavo, tačiau prasideda pasėlio masės, lapų ir stiebų augimas.

3 Pasirodžius vėliaviniam lapui iki vamzdelėjimo vidurio (BBCH 37–45). Kvietys tuo metu augina varpą, formuoja žiedus, tad ir grūdų skaičių varpoje.

4 Pasirodžius vėliaviniam lapui iki pieninės brandos vidurio (BBCH 37–75). Kvietys formuoja grūdus, pildo juos medžiagomis, kurios nulemia kokybę (žydėjimo metu negalima tręšti per lapus).

Man tai norėtųsi, kad kalbėdami apie išsiplėtimas remtumemes bent kokiais skaičiavimais, nes nuomonių daug o faktų nėra, o tie spėliojimai tik sukelia bereikalingus pykčius.

Man labai įdomu būtų sužinoti kokiame tarpsnyje koks N,P,K poreikis % nuo bendro kiekio

Nuo sudygimo iki krūmijimosi pabaigos kviečiai maisto medžiagų paima palyginti nedaug – 16–17 proc. visos reikmės, iki bamblėjimo – 40 proc., iki plaukėjimo pabaigos pasisavina beveik visą azotą ir daugiau kaip 90 proc. fosforo bei kalio.

Cia citata is: http://www.agroakademija.lt/augalininkyste/technologijos/?SId=937

O ka geriau berti antram ratui - sulfata ar salietra? Pirmas ratas buwo salietra - 120 kg/ha

pries kiek laiko prasukot ta pirma rata su salietra 120 kg? as irgi tiek pat pyliau, o pradziuvus reikes bert sulfata kad taptu jis prieinamas kuo greiciau ir po to jau vel su salietra

Placiau apie ta sieros trukumo matyma, kuo jis pasireiskia, ar pagal tyrimus kazkokius?

Manau cia kaip ir buvo kazkas is forumieciu ikele foto kur patrese dali lauko tik salietra o kita dali salietra+amonio sulfatas ir skirtumas matesi akivaizdus, taip ir savo lauke atlikus toki bandyma butu aisku ar amonio sulfatas dave efekta ar ne

Imesk imesk, nepagailek, man asmeniskai tai nera aktualu bet vis tiek idomu pamatyt, o gal kazkam ir pravers ateity ar siaip kazkur kitur panasia ideja pritaikyt eis

Po velyku kuls

Aš žirnius vakar jau paėjau po 320 kg/ha. Pasitaikė labai gera dien - iš ryt šiek tiek palašnojo ir išsigiedrino, iškultivavus žemė buvo sausutėlė. Tikiuosi labai nepaskubėjau

kokia veisle cia po tiek kg sejat?

As buten ta ir noriu isaiskint ar man det per krumijimasi ar per bamblejima ankstesniam puslapi dar yra nuotrauka mano kaip atrodo kvieciai tai galvoju gal dar reiktu kad daugiu stiebu isleistu.

tai kaip ir Eleikoo ir sake turi susiskaiciuot pirmiausia stiebu skaiciu kvadratiniam metre, tada zinosi ar det per krumijimasi kad pritempti iki 600 vnt/m2, ar jau nebeskatint krumijimosi

ziurek kiek kvadrate yra, arba jei tarpueiliai sejamosios 12,5 tai gali suskaiciuot kiek metre stiebu ir juos daugini is 8, gausi 1 m2. jei ju gaunasi 600vnt/m2 tai ccc nebereikia, bent as taip daryciau

tai tada cikoceli reikia naudoti ne per krumijimasi o veliau, per bamblejima, tam kad neskatintu krumijimosi bet suveiktu kaip augimo reguliatorius, taip?