meatloaf

Išradėjui, taip pat ir kitiems, neįsigilinusiems į mano postą: dar kartą noriu pabrėžti, protingi žmonės, nebūtinai susiję su žemės ūkiu, į ateitį žiūri ne su 1-2 metų perspektyva, kaip paminėjo Išradėjas, tai atgyvenęs požiūris, jie žiūri su netrumpesne kaip 5-10 metų perspektyva. Nežinau, ar atkreipėt dėmesį, bet pastaruoju metu, paskutinių 5 metų laikotarpiu, ženkliai padidėjo skandinaviško kapitalo fondų investicijos į lietuvišką žemės rinką, o fondai paprastai stengiasi investuoti ten, kur yra patenkinama grąža, ir, pabrėžiu, minimali rizika, kad investicijos nuvertės arba iš viso bus prarastos. Dabar šie fondai investicijų valdymui Lietuvoje dažniausiai taiko du būdus: arba steigia bendroves ir vysto žemės ūkio veiklą įsigytuose sklypuose arba juos išnuomoja šalia dirbantiems vietiniams žemdirbiams. Tai, kad įsigiję žemės sklypus, nepuola jų perparduoti, reiškia tik viena- arba laikys juos tam tikrą, jų manymu, neilgą laikotarpį, po kurio, kainoms pakilus, gaus juos tenkinančią investicijų grąžą; arba papildomų nt sandorių pagalba stengsis apjungti ir konsoliduoti valdomų žemės sklypų plotus tam, kad ateityje taip pat galėtų gauti juos tenkinančią investicijų grąžą iš vietinių arba užsienio ūkio subjektų, kurių pagrindinė veikla yra žemdirbystė. Atsakysiu vienam diskutuojančiam dėl investavimo į būstą, šių investicijų neįmanoma lyginti dėl paprastos priežasties, žemė nenusidėvi, todėl net ir nieko su ja visiškai nedarant, ji iš esmės nepraras savo vertės.

Sveiki, sudomino ši diskusija, nusprendžiau įsiterpti- pirmiausiai adresuodamas savo pasisakymą Išradėjui. Tamstos aukščiau išvardinti argumentai deja tik nereikšmingai gali įtakoti žemės kainos kilimą, kaip ir šio forumo dalyvių pasisakymai rinkos kainų tema. Pagrindinis faktoriai kainų kilimui tėra šie: 1) žemės, kurią galima dirbti ir kurioje galima išauginti žaliavą maisto gamybai, kiekis yra ribotas ir beveik baigtinis, ypač tas pasakytina apie ekonomiškai ir politiškai išsivysčiusias šalis, tame tarpe ir Lietuvą; 2) toliau beveik neribotai didėjant jokiomis realiomis vertybėmis nepadengtų pinigų kiekiui, adekvačiai mažėja visų pasaulyje esamų pinigų vertė, ko pasekmėje, palaipsniui šie pinigai iš viso praras savo vertę kaip mainų priemonė; todėl protingi mąstantys žmonės tiesiog keičia šiuos prarandančius vertę popierėlius į daiktus/turtą, kurio išliekamą vertę jau įrodė istorija arba kuris padeda sukurti pridėtinę vertę, kaip mūsų aptariamu atveju, žemėje visada bus galimybė užsiauginti maisto. Reziumė: kadangi dalis protingų žmonių pinigų stygium nesiskundžia, o kita dalis dirba patarėjais ne tokių protingų, bet turtingų žmonių, tai didėjant jų valdomų pinigų kiekiui, keičiasi pats požiūris į pirkimą, perkama nebe tam, kad pirkinys per tam tikrą laikotarpį atsipirktų, bet, kad padėtų pirkėjui tam tikru laikotarpiu išsaugoti savo turtinius išteklius. Kol nebus vienaip ar kitaip nutrauktas tas beprotiškas pinigų tekėjimas į rinkas, tol žmonės jausis nesaugiai dėl savo santaupų ateities, ir tol išliks paklausa realiam turtui, tame tarpe ir žemei. Ekonominiai rodikliai dabartinėje perspektyvoje praktiškai neturi jokios reikšmės, tiesiog tai tik priedanga tam, kad žmonės nepultų į paniką, nes ten, kur panika, ten chaosas, anarchija, karai, marai ir t.t.