gž

Gal jevgenijau ir turi ta nekenksmininga doze tie nuodai , bet jai tokia doze purkši tai ji ir bus nekenksminga, o kaip kuo mažiau dirbant gauti kuo didesni derlių tai ir man labai idomu, nes yra ketinimų pereiti nuo daržiuko savo reikmėm iki daugiau, tad diskusija ir dalinimasis patirtim yra gerai ir jokios čia ne strėlės. Su mažais plotais viskas kaip ir aišku, veikia viskas piuikiai , bet didesniam jau reik gan daug rankų darbo.

Leiskit paklausti kaip gali humusas neitakot augalu augimo ???

O čia iš aukščiau;

O humuso gėris tai turbūt tik toks , kad drėgme sugerti sugeba.

O tadiui ; tai kuo busdaugiau organikos apykaitoj , tuo bus geriau , arba kuo daugiau gražinsi tuo geriau.

dirva kuo labiau uždengta, tuo mažiau nuo saulės kentės, kuo mažiau kapiliarai suardyti tuo vandens daugiau bus. Gi didesnė dalis vandens iš oro dirvon patenka nei iš lietaus. Dykumose šulniai ir oazių pradžios kaip daromos. ir t.t.

Žinau kam padėjo akinių atsikratyti, bet kiekvienam savo , kitas geriau apaks bet nieko nedarys kad būtų geriau. O vėžį galima ir be ruselių išsigydyti labai norint.

Humuse yra svarbiausių augalų mitybos elementų (anglies, azoto, fosforo, sieros ir kt.), kuriuos mikroorganizmų veikla daro augalų pasisavinamus.

Taip, humusas yra konservai , kurių augalai nespėjo suvalgyti, bet ar sveika valgyti konservus.

O jevgenijus iš dalies teisus, kad azotas ar dirvoj ar maiše panašus, bet kad augalas būtų sveikas , jam reikia nevien azoto ar dar kokio kito elemento , o jam reikia jų tam tikrų kiekių tam tikru laikų , ka gali užtikrinti sveika aplinka, o daleiskim koks ddt ar glifosatas tai daug jo ar mažai vistiek nuodas.

http://www.butternutvalleyfarm.com/928/ ... pkin-patch

Gal kas bandėt taip augint siderata ir jį paguldžius sėti kanors, taip ir mikrobai su augalais turės ka valgyt ir saulė nedžiovins ir trašų su chemija gal mažiau reikėtų, gaila su anglų sunku, bet manau irgi vertas dėmesio būdas.

idomiai su tom kainom http://www.skelbiu.lt/skelbimai/suvirin ... 71390.html ir cia http://meistroff.lt/lt/invertiniai-suvi ... -250k.html gal tokia ir imsiu. O gal dar pasiulymu?

Dar gerai paieškok , tai kokia gal ir rimta nedaug naudota rasi.

kiek su hugong teko susidurt , tai nieko gero , mum gesdavo vos ne kas pora mėnesių.

Ne nuo humuso viskas priklauso labai norint galima ir smėlyje betka užsiauginti, tik priežiūros reikės daug.

Tai gal tada kas paaiškintų kokios tos maisto medžiagos yra humuse ir kokiam pavidale ir kaip augalai jas valgo ? Atsakius į šituos klausimus paaiškės viskas apie humusa.

ne pro saly butu ir lietuviskas variantas ar bent angliskas

Teks susirasti vertėja, o visa ta sugalvojo kažkoks amerikonas ar kanadietis , kažkuriuo metu pasako jo pavarde, kuriam nusibodo žiūrėt į savo vis blogiau matančius pacientus ir nusprendė labiau pasidomėt kaip akys veikia ir kaip galima padėti.

Viskas būtų l.gerai ir gražu,ir manau kad visi suprantam kad chemija (ypač maiste)nėra gerai,bet iškart iškyla klausimas kiek tai kainuos?Ir l.manau norėtų žmonės valgyt sveiką,švarų maistą,tik už ką jie jį pirks?Pirmiausia tam turi užtekt pajamų tūlam valgytojui,ko dabar manau tikrai nėra.Taigi ir ši diskusija kaip ir be naudos,arba dar l.stipriai perankstyva.Čia aš ne apie kopūstus dilgėlėse,o aplamai apie visus maisto produktus.

Viskas čia laiku , yra kas ieško ir net į namus atvažiuoja, paprastai kuo turtingesni žmonės, tuo nori ilgiau gyventi ir kurie turi proto ieško. Ta nuoroda idėjau kad tie kas turi mažai žemės galėtų gal bandyti orientuotis į kita pirkėja , kuris moka už kokybę .

Taip viska auginant galima iš aro uždirbti tikrai nemažai ir tai būtų išeitis mažažemiams.

Ten jo knygos ir yra pritaikytos labiau daržiui prie namų nei dideliems laukams , bet yra ir paaiškinta kaip viskas vyksta dirvoj ir bent ivardintos problemos su kuriom susiduria cheminė žemdirbystė. O kaip jas spresti kiekvienas jau galvoja pats.

Kolkas pasaulyje yra visko perteklius , tik pasiskirstymas labai blogas.

O humuso gėris tai turbūt tik toks , kad drėgme sugerti sugeba. Kitaip tada kodėl pvz. šiltnamiuose auga viskas piuikiai ir vatoj ir išvis hidroponikoj , kur humuso net kvapo nėra.

O kad ūkis pasidarė verslas betkokia kaina, o sažinei liko mažai vietos.

O organikos tai aišku nepriveši tiek , kad intensyva padaryti, bet gražinti tiek kiek paėmiai visai imanoma, ir gerai pagalvojus galima dar ir trašas su chemija sumažint, nebent taip norisi remti vadybininkus .

Žodžiu einam jau į pievas, bet kiekvienas ūkininkas turėtų bent kiek galima daugiau stengtis išmanyti apie dirvoj vykstančius procesus ir stengtis kuo mažiau teršti savo žemę , o ūkį daryti kuo rentabilesniu, sėkmės visiems to siekiant.

gž -- as ta pukiai suprantu, bet bent jau galima praplesti akirati, pakeisti poziuri ir bandyti bent kazka pritaikyti ir pakeisti, o gal kazkam pasiseks

Tai kad dažniausiai pirštu tik pasukioja prie smilkinio , jai bandai kanors papasakoti kad bent sudomint žmogų jog toliau domėtųsi. Nes neretas ūkininkas net nežino nei kokie procesai vyksta dirvoj , nei ka valgo augalai , nei iš kur kaip ir kiek tų vitaminų atsiranda ir neretas negali logiškai paaiškint savo veiksmų (pvz kam giliai aria ) . Sako, ai senelis arė, tėvas arė ir aš ariu ir neknisk tu man proto , o kai pamato kopūstus pievoj augančius , tai žiūri isižioja kaip i stebukla koki.

Tai baisu išsiduoti dažniausiai , kad neišdurnintų.

Stebuklas butu jei 20ha pievoje augtu kopustai, prekiniai, nesantys pelna. Kaip suprantu, taip nera:). Visa tai nuostabu, tik kazin ar taip augindami pamaitintume tuos 7mljr alkanu burnu. Zinoma tas supratimas apie dirva ir procesus joje dides, bet kolkas ...

Neziurint i tai, kad zemdirbyste vienas seniausiu uzsiemimu, apie dirva zinom nedaugiau nei apie kosmosa.

Jokio čia stebuklo, tik reiktų rankų darbo kažkiek , kol igauna jėga augimo ir atatinkama turėtų būti kaina, o man užtenka ir savo šeima šeima pamaitint ir kadangi nenaudojama jokia chemija tai monolaukas neimanomas , o kai sumaišai daug kultūrų bent juostom , jų kvapai susimaišo ir neišplinta taip kenkėjai , kaip mono lauke. Plius niekad nenaudojant chemijos atsiranda ir daug kenkėjų valgytojų kurie šiaip labai kenčia nuo chemijos ir dauginasi daug lėčiau už kenkėjus.

Kadangi gamtoj monolaukas yra anomalija kuria stengiamasi kuo greičiau sutvarkyti , tai visai be chemijos vargiai ar pavyks apsieiti , norint gauti padorų derlių. Nes norint kad būtų geras biologinis fonas turi aukoti dalį derliaus kenkėjams, kad turėtų ka valgyti kenkėjų valgytojai. Žodžiu turėtų būti pusiausvyra tarp rūšių ir jos neleidžia viena kitai perdaug išplisti, tai prarandi dalį derliaus, bet nereik naudoti chemijos. O kaip elgsis kiekvienas nusprendžia pats, bent man kažkaip skanesnis ir mielesnis kopūstas be chemijos, o kaip kitiems nežinau. Dar yra tokia grupė žmonių kurie jau nebegali iš parduotuvės nei daržovių nei mėsos valgyti ir tokių greičiausiai tik daugės.

gž -- as ta pukiai suprantu, bet bent jau galima praplesti akirati, pakeisti poziuri ir bandyti bent kazka pritaikyti ir pakeisti, o gal kazkam pasiseks

Tai kad dažniausiai pirštu tik pasukioja prie smilkinio , jai bandai kanors papasakoti kad bent sudomint žmogų jog toliau domėtųsi. Nes neretas ūkininkas net nežino nei kokie procesai vyksta dirvoj , nei ka valgo augalai , nei iš kur kaip ir kiek tų vitaminų atsiranda ir neretas negali logiškai paaiškint savo veiksmų (pvz kam giliai aria ) . Sako, ai senelis arė, tėvas arė ir aš ariu ir neknisk tu man proto , o kai pamato kopūstus pievoj augančius , tai žiūri isižioja kaip i stebukla koki.

Tai baisu išsiduoti dažniausiai , kad neišdurnintų.

taip iseitu , kad cia paties puslapis ?

Ne, puslapis ne mano ir aš su pardavimais neturiu nieko bendro, tiek kad taipat praktikuoju toki auginimo būda, kurį mes gamtine žemdirbyste vadinam ir bandom surasti papraščiausia varijanta kaip kuo mažiau kišantis (ta prasme kuo mažiau vargo kad būtų gaunant derlių) į gamta užsiauginti sau sveikų daržovių.

Aš dalyvauju tik gamtinės žemdirbystės ir šiaurės paukštis forumuose, kur bandom surinkti dar kas neprarasta senoviškų augalų ir paukščių veisles tinkančias mūsų klimatiui , kurias galima būtų daugintis patiems ir kurioms reiktų kuo mažiau priežiūros ir nebūtų priklausomybės nuo sėklų pardavėjų. Sunku nupasakot, bet mintis turėtų būti aiški. pvz. Kai pabrangs sėklos kaip pvz indijoj buvo su medvilne kai monsanto užvaldė rinka ir pabrangino iškart 4 kartus ir daug ūkininkų subankrotino su savo gmo medvilne, aišku už skolas būna perimtas ūkis ir toliau viskas kaip pietų amerikoj , soja visam pasauliui. Taspat manau laukia ir mūsų žemdirbių , gal nevisai greit, bet ta korporacija prognozuojama kad po 15 metų jau turės didele dalį pasaulio maisto kontrolės, ir kai ateis vyti vaikų ar anūkų iš tavo žemės skaudės širdį labai.

Visas biznis motinines ,mazi sraigiukai ,ir pasaras .

Sunku gi konkuruoti kitaip , kai žiema ilga lyginant su šiltesnėm ir drėgnesniem vietom.

Jei kalbant apie dirvos gyvybinguma tai knygoj rasoma kad zemes negalima arti, ja reikia giliai purenti nevartant zeme sluoksniu ir dirbti tik 5-6cm virsutini dirvos sluoksni tuomet gyvybei dirvoje niekas netrugdys nekalbant apie chemija ir trasas. Zodziu mes visi prisigalvojam kaip kuo daugiau kistis i gamtos reikalus, bet reiktu pakeist poziury, nueikit i paprasciausia piktzolyna ir issikaskit duobute ir ta paty padarykit nueja i jusu kulturini lauka, aiskiai matos kokia turi but dirvos struktura kiek slieku joje turetu but kaip kvepet turetu, o dar geriau pagalvokit kas vyksta su nukritusiu medzio lapu, mes turetume kopijuot tai ka daro gamta ir is jos mokytis. Zodziu kas perskaitys ta knyga supras, tada reiktu toliau diskutuot. Nesijuokit blaiviai rasau:)

Kopijuot galima savo darže kelių arų , o ne ūkininkų laukus . Kad ir kaip blaiviai galvosi ir kopijuosi , gamtoj monokultūros nerasi ,o kai pažeistos biocenozės, stengiasi ta pati gamta viska atstatyti (įvairovę) . Žodžiu , kai atsiranda daug vienodos rūšies augalų vienoj vietoj , atsiranda kas juos ir valgo ( ligos , kenkėjai) kurie paprastai nevengia ir greitai daugintis (kad greičiau atlikt savo darba) , ir atsiranda du keliai , arba pradėti galvoti kaip čia padarius stiprius augalus ir biologini fona, kad galėtų kažkiek atsiginti , arba viska išnuodyt ir pabarstyt trašų. Pirmas būdas reikalauja daug stebėti , gilintis , galvoti . Kitas būdas pirkti nuodus ir trašas ir mokėti pinigus tiems kas už jus pagalvos ir patars ir parduos.

Jau pabandyta nekarta( kaikas tuo jau septynis metus užsiima) , jai kopijuoji gamta , nenaudodamas jokių trašų ir nuodų , tai net ir su puse derliaus gali tekti atsisveikinti, aišku kokybės negalima lyginti kur užauge gamtiškai , kur arime. Bet ir kainų negalima lyginti.

http://gzmaistas.wordpress.com/category ... uleviciai/

Dabar jau daržais jie neužsiima nuėjo su avim toliau , bet žinau pas ka ir brangiau būdavo ir viska išpirkdavo.

norisi bandyt ir kustodijos siulomus amalgerol azofit ir npk magic,

Dar reik išsiaiškint kokios ten bakterijos , jai aerobinės ir jas išpylys giliai suariam ir jos atsiranda ten kur nėra oro , jom automatiškai bus kapiec , o su anaerobinėm atbulai.

Tobuleja ir mokslas visokias bakterijas israde siulo pumpuot i zeme kiek ten naudos velniai zino bet matyt veikia zemes gerinime.

Norint kad padėtų bakterijos , joms turi būti salygos gyventi, tai tas pat kas iššpilt sliekus ant asfalto ir pažiūrėti ar nuo to pagerės asfaltas taip ir bakterijos pesticidais ir kitais nuodais užterštoj dirvoj.

Augalas pats negali pasiimt mineralų iš dirvos , jam juos turi padėti pasiimt bakterijos su grybais arba paduoti mineralinių druskų pavidalu (trašų).

Kaip tikras vadybininkas is kustodijos nuskambejo

Realiai pats jau 2 metus zaidziu su tarpiniais augalais, pastebejimas toks, kad 10 balu mazesneje zemeje, imu vienodus derlius su geresnem zemem lyginant, tai skaitau ju nauda jauciama akivaizdi, norisi bandyt ir kustodijos siulomus amalgerol azofit ir npk magic, bet dar reikia per save perlipt, kad tai tikrai pasijaus po keletos metu nes kainos ten tikrai nemazos, pagyvensim pamatysim;..

Jai labai trumpai tai pagal mane , jai paiimi iš lauko biomasę kasmetai ir nieko negražini tai viskas eina į minusa , jai kiek paimsi tiek ir gražinsi , tai eis į pliusa , kadangi dasidės saulės energija ir atskridęs co2 su tarkim užfiksuotu kai kurių augalų azotu šaknyse.

O dėl mikrobų tai jai bus jiems ka valgyt , tai jų užsiveis tiek kiek reikia ir kokių reikia , o tas vadybininkas gali ka nori pardavinėti , jai dirvoje nebus yrančios organikos mikrobam , tai pilk nepyles tuos vandenėlius , vistiek pinigai bus į bala. Mikrobų yra daug rušių ir jai viena ipilsi , greitai jiems bus chana , o jų yrančių kūnų ozota greitai pasisavins augalai ir bus trumpas greitas augimas , kaip salietros papylus , nauda ta pati.

P.S na kaip pataria gz , kad reikia nueiti pas pardavejus , kad papasakotu kaip auginti tai geriau to nedarykit nes papasakos , kad reikia pirkti ir dar karta pirkti .

Mano patarimas , mokitis , mokitis , ir dar karta mokitis ir giventi savo galva atsirenkant kas mums tinka.

Smagu , kad yra ūkininkų kurie ir sava galva galvoja.

Tobuleja ir mokslas visokias bakterijas israde siulo pumpuot i zeme kiek ten naudos velniai zino bet matyt veikia zemes gerinime.

Norint kad padėtų bakterijos , joms turi būti salygos gyventi, tai tas pat kas iššpilt sliekus ant asfalto ir pažiūrėti ar nuo to pagerės asfaltas taip ir bakterijos pesticidais ir kitais nuodais užterštoj dirvoj.

Augalas pats negali pasiimt mineralų iš dirvos , jam juos turi padėti pasiimt bakterijos su grybais arba paduoti mineralinių druskų pavidalu (trašų).

o dirbant tradiciskai pasiskaityti kokia literatura protingesne galite kas parekomenduoti?

Nebūtina skaityti , reikia nueiti kur trašas ar sėklas pardavinėja , tai papasakos viska ka reik žinoti apie tradicini ūkininkavima.

O kad suprasti kas ir kaip dirvoj vyksta , yra to paties autoriaus daugiau knygų , o recepto tai niekur nerasi , nes kiekviena dirva ir vieta skirtinga ir vienodas receptas visur veiks kitaip.

Kiek Jums jų reikia? pas manęs smulkintuvo peilių buvo užsilikusių. Ryt ar poryt užmesiu akį kiek turiu ir kokių jie ten matmenų. Išsikeisčiau į alų

Ačiū , jau nereik, radau plieno markę iš kurios galima pasigaminti ir to plieno nesunku nusipirkti , markė 65 G .

O kokio vokiečio smulkintuvo forschtrit e 281 smulkinimo peiliai netiktų?

Gal kas žino matmenis tų peilių ir kaina ?

Reiktų geriausia koki 25cm. ilgio , 12-13 pločio ir kokių 8mm storio. orginalų radau 28cm an 13 ir 12mm storio 120lt plius pvm. Vistiek daugoka.

Labas.Norejau paklausti ar rulonai su plevele tinka serti avims nes vieni buna zalio kiti sauso sieno bet te jie vistiek ne kaip sienas buna?Ar tokius galima serti? Nes pirmi metai daugiau prisiveisiau aviu ir stiprei nenumaniau kiek sueda tai teks pirkt ieskoti...

Galima , bet rolona reiktų per kokias tris dienas sušert, o jai veždamas netyčia pradursi tai suges. Ieškok geriau šieno mano manymu.

Tai geriau iš kitkų tai padaryti , o dėl urvų užtvindymo , tai žiūrint koks gruntas , jai molis tai taip , pas mane smėlis tai tikiuosi nepaskes.

Sako t40 su dalim striuka jau, neturiu omenyje tų kur dar sandėlyje turi penkis išardytus. Geriau jau apie aštuom su virš galvoti.

tik triusiai ir vistos tai nesuderinami dalykai

Na ir kodėl ? Gal dėl taip vadinamų ligų nešiotojų vieni kitiems, o šiaip jau senai gyvena ir vieni kitiem nemaišo.