gž

Biski nusiperki ir pasidaugini, nes taip , kainuoja nemažai , bet ten juk bakterijos ir nieko daugiau.

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/k-jovaisas-panka-pretenduoja-i-mesija.d?id=64251304

manau straipsnis pataikė į temą.

O aš manau kad nelabai, nes juk kiekvienas turim savo nuomonę ir pilti š ant galvos lengva, nuo pankos juk neviskas priklauso, viskas nuo liaudies biuletenių priklausys.

Jūs man paaiškinkite, kas nuo to pasikeis, kad bus pvz. referendumu nutarta neparduoti žemės užsieniečiams ? Stojant į ES šitas punktas įtrauktas ir jam pritarta. Kam dar mojuoti kumščiais po muštynių ? Ar čia siekiama sugadinti Lietuvos reputaciją prieš ES ?

Visiškai pritariu , kad mojuojama kumščiais po muštynių praėjus dešimtmečiui, o jai pasigilint tai es ir buvo kurta gi laisvo kapitalo judėjmo pagrindu , kad šalys būtų perdaug supintos ir karas visiems būtų labai skaudus, juk du didžiuliai karai per kelis dešimtmečius ir vienas už kita baisesnis, juk reikėjo kažka daryti. O saugikliai tai būtų labai gerai , tiesiog vien dėlto kad nepaverstų žemės šiukšlynais ir t.t. Ka protingos šalys jau senai pasidarę.

Ten gi kad į pusmetri gylio išpūst ta gara daug nereikia barų , o atmosfera atlaiko bačka, tik aišku pasidaro galai sferiniai.

Kieto kuro katilų sienelės storos , ale chebra vistiek sugeba susprogdint , taip kad jai glvoj vėjas švilpia geriau visai tokiais dalykais neužsiimt.

Čia ne tamstai taikau dėl perdėto atsargumo , bet šiaip , bendrai norėjau pasakyti , kad reikia gerai pagalvoti , o poto daryti.

Eksperimentiui galima ir dvi bačkas paimt po 200 litrų , tokias kaip tepalas būna , ten santechniniai sriegiai (sujungt nesunku). Viena garus gamina , kitoj šyla viskas ir pigu ir gerai.

Sveiki.Pasakykit ar galima vienus triusiukus perdet i kita lizda jeigu tarp ju poros dienu skirtumas, viena patele atsivede du, kitos dvi dvieju dienu begi turi triusiuotis tai noreciau palygint triusiu sk lizduose kai kitos apsitriusiuos kaip manot ar bus gerai?

Sveikas, man irgi būna dažnai tokios situacijos, bet dažniausiai kergiu dvi pateles vienu metu, kad nebūtų kokių nesamonių su triušiuku skaičiumi.

Į tą lizdą į kurį dėsį triušiukus išimk patelę ir įdėk į kita narva porai minučių, kad neužmatytu. Triušiukus dedamas būtinai nuimk pūkelius likusius iš kito lizdo. Kai nuvalysi, įdėk triušiukus į lizdą ir apklok pūkais, palaikyk minutę dėl kvapo įsigerimo taip sakant ir įdėk patelę. Pokolkas man taip darant viskas sėkmingai baigiasi. pfu pfu pfu

Pagal viska reikėtų gerai tik su vandeniu nusiplaut rankas, tada gerai pačiupint patelę pas kuria dėsi , ir kaip minėjo kolega nurinkus visus pūkus perkelti .

Vamzdelis sako geriau žalvarinis aušintuviui , o broge galima ir paprasčiau kaitint . Imi koki inda geležini ar vamzdžio storo gala užvirini ir palieki kur vandeniui ipilt ir kur garus nuvest vamzdžiu į brogės katilo dugna. Tada kaitini ta inda su vandeniu , jis užverda ir garai eina į broge ir ja šildo , taip uždėjus koki krana lengva reguliuoti brogės temperatūra su garų kiekiu. garams gamint tinka ir skardinė 200 litrų bačka , aišku ne nuo dyzelio ir daugiau puse negalima pilt. Šiaip reikia gan tikslia temperatūra laikyt , nes jai smarkiai virsi , tai geriau broge iškart gert , nereiks vargti su virimu. O dėl š ir katinų , tai juk galutiniam produkte bakterijos gi nesiveisia, tad kokios bėdos čia , parduotuvėj maisto , dar ne toki š pardavinėja ir nieko, o čia juk natur produkt.

Mačiau jutube , tai toks strypas prie sienos prisuktas panašei kaip durų rankena tik eina kampu link sienos . Triušis paimamas pilvu į apačia užkišama galva ties kaklu už to strypo ir patraukiama už kojų, matosi kad viskas labai greit ir be jokių pašalinių garsų ir labai gražiai.

Draugas su lengva mašina buvo per liūtį banga gaves, tai kapiec varikliui buvo, o tau patarčiau išardyti visa filtra ir toliau kiek pasieksi iki variklio , išsukti ka nors iš visų cilindrų ir bandyt su kažkuo lėtai pasukint alkūnini ratu ir jai viskas gerai bandyt kurti , ir jai yvyks stebuklas užsikurs , o jai ne skelt teks variklį.

Kokia veislę išsirinkai ?

Kokia kaina gaunasi kg. Galvoju gal reiktų irgi užsiaugint kažkiek , o susikoperavus va gal ir išeitų ikasti tas dvi tonas.

Tas kazkiek tai kiek

nes dedasi I lesala max 5 % tagi o jis sunkiai stove

O zasims kombinuoti tai kaina berots 1.9lt/kg priedo dar reikia uz recepta paklot apvalia suma

Nevisai supratau ka nori pasakyti , sakau kad jai aiškiai išdėstytum jų salygas ir kainas tai gal atsirastų daugiau kas norėtų eko kombikormo ir susidarytų tas min. kiekis kurį jau užsimtų gaminti gamykla.

Kokia kaina gaunasi kg. Galvoju gal reiktų irgi užsiaugint kažkiek , o susikoperavus va gal ir išeitų ikasti tas dvi tonas.

gal kas bandėt lesinti vištas Ukmergės Biofabriko ekologiškais kombinuotais pašarais? ar pasiteisino? o gal yra vien tik premiksų ekologiniam ūkiams?

Yra jie gali pagamint ir pagal uzsakyma as va dabar tuo uzsiimu kaip tik, tik nesurenku minimalaus kiekio

Brojleriams turbūt nori užsakinėti ? Koks tas kiekis idomu ? Ir gal žinai kiek reikia vienam brojleriui iki dviejų mėn. užauginti.

Mano klaidos buvo , kad iš pradžių perdaug sulėtinau jungdamas mašinos varikli su uazo greičio dėže, poto perdarius pasirodė kad perdaug pagreitinau.

Vest kardana darbiniam vienaip norėjau , bet jau ištekinus ir išfrezavus ašis pasirodė kad nebetelpa taip ir reik kitaip daryti.

Pradžioj norėjau perelomka daryti, bet apsigalvojus liko perpjautas gaziko tiltas priekinis.

Dariau iš keletos galų iškart, kad vienoj vietoj sustojus dėl kokių tekinimo ar frezavimo darbų, imi kita gala daryti ir kai reik poto sujungt viska žiūri kad netinka jau taip kaip suplanuota, brėžinių jokių nebuvo, buvo tiesiog daroma ir žiūrima kaip čia toliau viska daryt.

Dėl greičio , tai frezai reikia labai nedidelio , nes pieva frezuojant jai greičiau važiuoji tai sukapoja gan nemažais gabalais, o priekaba tampant reik didesnio . Kolkas apsistojau su žvaigždučių kaitaliojmu, kai reiks frezuoti bus maža, kai lakstyt dvigubai didesnė.

Aš sutinku, kad kembridžo volai butu geriau,bet mano ūkiui užtektu ir savadarbiu volu iš automobilio ratų. Aš ratus ir metalo turiu, tai todėl ir nusprendžiau pabandyti juos pasigaminti man tie volai praktiškai nieko nekainuotu, o kiek žiūrėjau tai kembridžo volu be 3000 tūkstančių nepaimsi. Man būtu malonu jeigu kas nors galėtu pasidalinti patirtimi, kaip tuos ratus sujungti į visumą ir kaip juos pritvirtinti prie suvirinto rėmo?

Turėsi ardyti granatas kur prie rato pusės, virinti jas prie juostos rimtos, tada jau ratas laikos . Ir juosta ant spyruoklės prie rėmo kad galėtų ratai kopijuoti dirva, o jai be kopijavimo, tai virinti tiesiai prie rėmo arba ant varžtų , tada galima bus nusimti du ratus jai pradursi koki ir pakeist.

O panaudojus biologinius preparatus juk pagreitėja viskas ?

Su neperdidžiausiu kiekiu šiaudų susifrezuoja, o uždengta bus tik kokio 120 cm. juosta, kad ten apmažėtų žolės, kažkiek paauges į šona galės šaknytis kiek norės, o šiaudai vietoj trašų .

Idomiausia kaip ten jai agroplėvele uždengus ar nepakelia jos žolė beaugdama po ja ?

Šiaip tai kaiptik turėtų prisitaikyti prie aplinkos ir gerėti savybės, bent genetiškai taip yra juk ir kuo daugiau kartų pasidarysi savo sėkla , tuo turėtų būti geresni rezultatai. Dėl tų kryžminimusi gal ir pamažės derlius , nors nevien nuo to priklauso , bet išalt vis mažiau turėtų, ar realiai kitaip yra ?

Nes dabar perkate turbūt kur šilčiau yra auginta sėkla, nes kažkaip bent daržovių sėklas tai išvis šiltuose kraštuose augina.

Nepabandes nesužinosi, šiaip jai nekliba tai netaip lengva prasukt ta šplintavietę ,tik ji dar ir toks vaizdas kad ir trumpa tai gali nusukt. Aš pradżiai bandyciau taip , o jai nusuktu tai privirinciau turbut ir butu baigta.

O pas mane tai itempejas lenciugo ir kartu prie jo siurblys pajungtas, ir kai reiks tik priekaba tampyt , jis lengvai nusiima.

Variklis tai juda , o tas siurblys kaip suprantu ne ? Jai taip bus negerai ir išvis gal per kokia lanksčia jungtį reikėtų jungt , nes bent man kažkaip neišėjo taip padaryti kad sujungus ir sukantis siurbliui jis nejudėtų neikiek.

Kieno tiltai ir padangos ?

Reiktų patarimo dėl agro plėvelės, noras būtų toks - ant pievos paberti šiaudų viska sufrezuoti ir uždengti agro plėvele, poto pjauti skyles ir sodinti moliūgus kopūstus ir kt. daigus. Gal kas taip bandęs ?

Kiek šiaip laiko ar sezonų tarnauja agroplėvelė gulėdama lauke ant saulės ?

Ir kokia geriau būtų naudoti tokiam dalykiui balta ar juoda ?

Manau, kad pats laikas vėl grįžti prie šios temos, nes jau iššalimai kartojasi vos ne kas metai. Ir ko gero reiktų pasikapstyti giliau į priežastis ir aplamai padiskutuoti ką daryt, vat toks Hamletiškas klausimas jau kyla.

Atsėjamų laukų matematika visai ne kaip atrodo su pelnais. Kiek tada sėti žieminių kultūrų, kad nepatirti didelių nuostolių? Visai nesėjant daugėja pavasario darbų ir sunkiau spėti į terminus, neišvengiami šiokie tokie praradimai. Sėjant daug žieminių rizikuojam tokiais metais kaip šie gauti pajamas mažesnes už tas kurios reikalingos ūkiui egzistuoti.

Pasėta buvo 3 veislių kviečių, 2 veislių žieminių rapsų, kvietrugiai - viskas amen. Ir pas visus taip, tik rugiai šiaip ne taip laikosi. Tai vat tas ir įdomiausia, kodėl rugiai išgyveno? Ar nėra kviečių tokio pat žiemkentiškumo kaip rugiai? Na kad ir nebūtų tokie derlingi, bet jei stabiliai peržiemotų vis viena labiau apsimokėtų nei tie kurie kas antri metai nušąla.

Veislės nepadėjo, dirbimo technologijos nepadėjo, sėjos terminai nepadėjo, sėjomainos nepadėjo, žeminimai ir kt iš rudens nepadėjo, kas dar, ką dar įmanoma padaryti, kad sumažint iššalimų riziką?

Negi gaunasi pagal tą patarlę: bijai vilko - neik į mišką. Bijai nušalimų - nesėk. Ar tik toks belieka sprendimas?

Todėl kad dabar veislės ne rajonuojamos, bet daroma viskas, kad reiktų kuo daugiau chemijos ir daugiau sėklų ir chemijos pirktumėte. Niekam nerūpi jūsų rentabilumas, o rūpi kaip iš jūsų kuo daugiau litų išgauti.

Arba reikėtų išsirinkus kažkokia veislę jos ir laikytis , kad iprastų prie esamų salygų, ta prasme prabustų reikalingi genai tai vietai kurioja ji auga, arba bandyti gauti sėklų iš dotnuvos berods ūkio mūsų salygom pritaikytų ir rajonuotų iš šaldytuvo , kad duotų , bet tik kad ten nelabai nori dalinti. O pačiam rajonuotis daug metų užims. Geriausia būtų kas nori rimčiau apie tai užsiimti , susirasti profesorių svirskį , jis ten daug toj srityje išmano ir gali paaiškinti ka reiktų daryti , norint turėti pastovų rentabiluma, o dabar nusiperkate sėklų kokioj olandijoj augintų ir norite kad čia gerai augtų.

Orginalas aišku geriau, bet nedideliam daržiui ir patampymiui priekabos prie ūkio bus gerai, o orginalai palyginus brangūs pagal stovi, t25 už septynis aštuonis kavalkus , tai dar reikia vos ne visa perinkti , kas užtruktų daug laiko ir kainuotų dar nemažai, čia irgi aišku vargas su tokiu , bet kai nelabai daug reikia tai bus kaiptik, plius dar ir visi varomi.

Nelabai suprantu , kaip galima šeimos neišmaitint iš tiek žemės, nebent poreikiai nerealūs. Gaut dešimt tūkst. iš ha juk visai imanoma, tad imam nekokius metus tai kokie 200 000 bent man užtektų šeimai išmaitint, dabar ir už 40 labai neskurstu.

Reikia tik gerai pasigilint, išsirinkt teisinga kryptį ir pirmyn, ir žemės tikrai geriau neparduoti , o išnuomoti geriau metams ir padirbt tuos metus pas ūkininka gerai ir idėmiai į viska pasigilinus , o po metų bus ir pinigų kažkiek ir galvoj nevisai tuščia.