swe

pas mus kvieciai, rugiai gerai, rapsas irgi nieko

as baiges PROGRAMAVIMA KOMPIUTERIAMS Vilniaus kolegijoj + mokausi univere INFORMATIKOS INZINERIJA (paskutinis kursas). elektronika mano hobis, o labiausiai megstama sritis yra mikroelektronika. kazkiek infos yra http://swe.res.lt bet nedaug, nes neturiu laiko atnaujinti...

Vienetai tik Joniškyje turi, o aš kalbu visos Lietuvos mastu nu anyksciu rasjone tai nieks neturi

a tu bent isivaizduoji kaip tai sudetinga? kox tori buti suderinamumas ir t.t. ir beje kiekvienam ukininkui individualus sprendimas. tokios fantastinio aparato kaina siektu ne viena desimti tukstanciu (gaminant masiskai) ir gal net virs simto tukstanciu individualiam uzsakymui.... (jei darytu normali firma)

175000Lt+PVM be vežimėlio.Buvau nuvažiaves pažiūrėti.Atrodo neblogai.Vis geriau negu senas Claas,JD už 80-100 tūkstančių. abejoju

mes tai pasidarem toki lygintuva 7m jis padarytas is stambaus kampuocio. nuotraukos neturiu. pradzioje buvom tik sunkiasias akecias prikabine, veliau galia pritaisem dvi eiles S plunksnu ir po ju vel sunkiosios akecios. Toks agregatas ir dirva praligina ir zeme biski dirba po jo vaziuojam su germinatorium tai zemele buna pasaka, seip tas lygintuvas daug grumtu sudauzo.

mes tai pasidarem toki lygintuva 7m jis padarytas is stambaus kampuocio. nuotraukos neturiu. pradzioje buvom tik sunkiasias akecias prikabine, veliau galia pritaisem dvi eiles S plunksnu ir po ju vel sunkiosios akecios. Toks agregatas ir dirva praligina ir zeme biski dirba po jo vaziuojam su germinatorium tai zemele buna pasaka, seip tas lygintuvas daug grumtu sudauzo.

Sutinku su techniku t-150 remas tikrai netikslinga, geriau imti sunkvezimio, Pusasiai tikrai laikys bent jau su mtz motoru, be to ratus galima deti ir t-25 galima ir 9,5 colio ir platesnius, geriau deti trupti platesnius, nes siauri labai ispjaus provezas gilias, o kai kulsi tada keiksi kai kombainas papuls i jas ar reikes atlikti kitus darbus. be to backa ir stangas geriausia daryti nuimamas, pvz principu kai priekabos kuri keicia savo platforma, tuomet galima butu uzdeti trasu barstytuva kokiu 3-4 t talpos. o del cisternos gali paimti 4 plasmasines backas po 1t, pigu ir vietos ne per daugiausia. valdymo pultai yra elektriniu su elektro magnetais, hardi priklausomai nuo sekciju skaiciaus kainuoja apie 1tukstantuka. kabina galima uzmesti nuo ks-6, ar vokisku e-302 ar e281. mes kai darysim tai is turimo purktuvo kurio backa 3t, taip kad galim daryt nebent vienus vairuojamus ratus bet klausimas ar uzteks posukiui. o del to pacio agregato naudojimui barstymui mastem bet daug papildomo darba ir dazniausiai kai reikia barstyt trasas reikia ir purksti. Kabina padaryt galima individuolia tai visiskai nesunku (dariau t25). del remo tai sakau reikia gerai matuto ar uztektu posukio is vieno vairuojamo tilto, jei ne lieka tik per puse lankstomas.

apie tai masciau bet tam reikia daug visokio velnio. savikaina nera didele pats kompiuteris kainuoja (detales) apie 150lt. bet reikia rasyti programa ir t.t. kas atima daug laiko, + tureti programatoriu tai mikroschemai ir t.t. ir t.t. seip pasvarscius vien kompiuteri sakykim su davikliai gal galima uz kokius 300lt padaryt, bet reiktu gerai paskaiciuot dar + mechanika, valytuvu varyklis, sraigtas ir du jungtukai. nzn. pasidaryt paciam ganetinai problematiska neturit issilavinimo elektronikos srity nes reikia lituot programuot mikroschemas gamint spausdintine plokste. del padarymo kazkam nezinau, nebent rudeniui bet seip jau galima sakyti prasideda sezonas, o pas mus yra 383ha ir 2 samdomi darb. + 2 savi... istekliu mazai taip kad laiko.... nerasta.

purkstuvui dabar kaip tik pradedu daryt nes kaip jau minejai kitur siemet jau nebespesim savaeigio padaryt tai tobulinam ta ka turi.

gal kas mtz82 dejot k701 ratus i gala? mes norim daba daryt kad pavasari zieminius anksti pasert. ir sejant maziau dirva mintu.

seip visi daro pagal savo kisene ir turimas detales bet mano nuomone t150 remas nera per sunkus, beto patis remai yra lengvai atskiriami nuo lanksto ir juos galima pakeist lengvesniais. Del variklio ko MTZ82 variklis silpnas? jis pukiai veza 3t purkstuva (prikabinama) kurio svoris iki 4t + pats sveria 5t + isviso 6ratai, tai kodel jam nepvesti 7t + 4ratu? manau laisvai. del abie tiltu vairuojamu tai turek galvoj kad backoi turi buti isimos ratams (dideles) kad tilptu ratai posukio metu. o del tiltu jau rasiau auksciau ar laikys ju pusasiai? nes rato apsukimai sumazes, kelias padides Jega ant ratu padides (buksavimai ir t.t. jug bus traktorius visgi ). ps. savaeigis purkstuvas daromas pas mums delto kad padidint nasuma ir padidint prosvaista, ir daryti purkstuva su mazesne nei 3t backa manau ner tikslo nes man 3t backa ispurksti yra 1h 10min. reikalas tai 2t bus 40min. gero nasumo nebus

spu6 kompiuteris. jis yra vienetinis gaminys dariau pats. kompiuterio smegenys mikrovaldiklis: http://www.atmel.com/dyn/resources/prod ... /2486S.pdf lcd va toks: http://www.lemona.lt/lemona/servlet/Ite ... &type=ITEM davikliai naudojami sejamosios szt tokie balti su lemputem. jie kiekvienoje bunkerio dalyje yra 2, juos susireguliuoji taip kaip patinka (pakeli auksciau zemiau). Nuo raso prie aparato stovi Holo (magnetis daviklis) kuris kaiciuoja kiek kartu apsisuke aparatas, o is velntiliatorius tokia sklende kuri jungineja mygtuka. viskas sudeta i plastmasine deze. kurioje yra trys 4 jungikliai SROVE(IS/IJ),SEJIMAS (ij/isj), AUTOMATINES TECHNOLOGINES (IJ/ISJ), TECHNOLOGINES (IJ/ISJ) (cia jei isjungtos automatines tai veikia). + du mygtukai LCD pateikiamai informacijai keisti. LCD pateikiama informacija: Sejamos kiekio skaitiklis (ha) (nenusiresitina) Lauko skaitiklis (ha) (kiek apseta luake) bunkerio skaitiklis (ha) (kiek apseta su bunkeriu grudu kad zinotum kiek liko). Sejimo greitis (ha/val) bendras Sejimo greitis (ha/ val) momentinis Vaziavimo greitis (Km/h) Grudu kiekis bunkeryje (dar yra, tuscia) Technologiniu veziu busena (sejama 6, 12, ij.) kadangi pas mus ant sejamosio isvis nebuvo technologiniu tai as pirkau tas plastmasines sklendes, tada dariau traukes ju stumdimui, pas mane jas stumdo valytuvu variklis (12V is FORD ). nu jei kas neaisku klauskit , kada turesiu laiko, noro ir nepamirsiu, bei turesiu su kuom nufotkinsiu.(greit nelaukit)

jis 99metu, kainavo 65+pvm, dirbes tik 3metus 4056motovalandos

turim MF8170. 99m pirkom is tokio zmogaus katras furas varo is vikieciu. seip jam nebuvo puses begiu. deze Powershift. na ka seip nupirkom nebrangiai o atrodo gerai. paskambinom keskam sako nauja deze 50000lt. primetem kad prie traktoriaus kainos pridejus nauja deze iseina normali kaina. va. tada pasivarem pakankinom cypia rekia ir puses begiu nera. nuvarem susitare KEskam jie padlos 3 savaites pralaike NIEKO nepadare, net neziurejo. nu ka parsivarem namo. pasiaiskinom kad reikia bandyt ardyt (Kesko sake neardykit nesudesit). papylem saibom ir radom subirejusi vieno veleno guoli, velenop galas (kur perpalas persiduoda velenan) partrintas kokius 3CM i korpusa. is esmes primetem reikia korpuso ir veleno. (deze susideda is 2 tokiu korpusu) primetem kad nu vistiek pigiau bus. gavau kataloga daliu, pazejau paveiksiukan biski netaip atrodo. nuvarem pas zmogu kuris veza mf detales (ne keskai) uzsakem. is jo gavom atsakyma kad korpusas kainuoja 42000+pvm, velenas12+pvm. sako vienetinis traktorius gamintas pagal spec uzsakyma (atrodo tik deze kitokia). parvaziavom namo ir nuvezem korpusa pas tokius meistrus jie istekins ivero pusmenuli, ipresuos, isslyfuos ir turetu bus gerai sako max kainuos iki 2000, velena irgi restoruos. dabar stovi traktorius paskerstas ir laukia detaliu po 2 savaiciu gal gausim bandysim det. ps. su traktorium malonu vaziuot, bet jauciasi kad vez turbina o ne variklis nes jei apsukas biski numetei tai ir p*** uzket perjunginek rezeima. (k701 gaza numetei paspaudei, duma ismete ir vsio)

metai gal 1996-7 elektronine technologines: slendes tos pacios til jas darineja eltrinis variklis. ji valdo kompiuretis is kabinos kuris taip pat rodo kiek yra seklos dezeje, kokiu greiciu seji kiek apsejai ir t.t. beto kontroliuoja ar ijungtas ventiliatorius. pas mane sejamoji 6m tai technologines kas 18m. jas automatiskai atsiskaiciuoja kompiuteris, pagal tai kada nustoja suktis issejimo ratas bei yra isjungiamas ventiliatorius. beto LCD matai kada ateis eile isijungti tech. vezem ir aisku gali ju isijungima koreguoti (buna kada vydury lauko tenka sustoti). dariau as pats asmeniskai. gaminys vienetinis. per rudenio seja dar pilnai neveike, bet per pavasarine jau visu 100proc. veiks. (t.y. veike su tam tikrais nesklandumais, kurie perrasius kompiuterio programa isnyks). vataip va.

Rotorinis kombainas. minusai: ipatingai nemegsta dregno kulimo (rasa, ar seip nespeja isdziut) jei daug piktzoliu irgi sunku. pas mus be rapsu stalo tai repse negali "pavaryt" beto rapso didesni nuostoliai. sunkiai reguliuojamas. daugiau nuostoliu jei prastai byra 2-3t/ha. norint pasiekt optimalu nasuma reikia geru lauku (derliaus atzvilgiu). butent international 1460 tai silpnos sietu ivores. pliusai: didesnis nasumas. (ypac kvieciuose) paprasta konstrukcija. international 1460: labai konfortabilus, yra kondicionierius, radija, pilnai elektroninis valdymas (kederis, greiciai, lenkuvai, kuliama ir t.t.) lenktuvu hidro pavara, hidro vaziuokle, kederio atsukimas atgal (elektrinis), lengvai nuimamas kederis (3-4min) ir uzdedamas aisku. apibendrinimas: seip geras ir patogus kai ismoksti naudotis tik tiek kad reikia perlypti per save nes reikia greicio ranka spausti greityn greityn o kai pasieki tam tikra riba kai nebesuspeji suziuret akmenu ar dar ko bet dar reikia spausti greityn. norint turet mazia nuostoliu reikia palaikyti tolygiai javu mase patenkancia i rotoriu. nuostoliai pernai buvo nu iki 2proc(seip apie 1). kai derlius 3-4t/ha.

tiltus galima deti kaz, maz, gaz bet as abejoju ar laikys tiltsi be pavaru. nes purkstuvo ratai daug didesni negu masininiai, paprasciausiai gali nusukineti pusasius. priekiniai t40ar mtz tiltai paprasciausiai yra per silpni. primeskit kad mtz tiltas jei ariama nelaiko kampiniai dantraciai o apkrovimas cia bus ziauriai didesnis vel del tos pacios didesniu ratu problemos. ps. norejom purkstuva padaryt siem metam, bet is esmes jau prarasta. tiesiog patobulinsim ta ka turim ir sita ideja paliksim kitiem metam. bet diskusijos visada priveda prie geresnio sprendimo

MTZ82UK, T16, K701, T40, Massey ferguson 8170, kombainai Niva SK5, International 1460 (rotorinis), SPU6, germinatorius 6m siauliu gamybos, 9 korpusu plugai kverneland, Bogbale trasu barstomoji, Mvu6 trasu barstomoji, 18-24m 3t prikabinamas evrard purkstuvas, priekabos 1pts2, 2pts4, 2pts9, MAZ superis su 9m puspriekabe, savadarbis 7m lygintuvas. ir dar daug visko nenaudojamo.

gera sejamoji SUP6 (su norageliai), mtz82 veza palyginus normalai, jau 6 metai kiekvienais metai apie 300ha seju. Kardana isjungineju. (mtz82 su storesniu cilindru, 50iniu siurbliu, 420Kg ant priekio). (SPU 6, ismestos standartines uzpurenimo spyruokles, uzdeti 3 blokai pirstu uzperenimui, elektroninės technologines kurios pacios urentuojasi lauke, seklos kieki dezeje rodo, bei primena kad reikia ijungti ventiliatoriu.)

mes ruosiamės daryt. tik lazdos ir backa importinio 3t purstuvo. yra du variantai. konstrukcija 1 imama T150 remus. dedam du masininius tiltus + prie tiltu jei maza aukscio galima prideritni T40 pavaras, ratai purkstuviniai (didesni uz mtz ir siauresni). variklis MTZ82. baca ant galinės remo dalies, o variklis kabina ant priekinės, lazdos irgi gale. trukumai: sunku viska sutalpinti ir dar + per viduri lankstosi. konstrukcija 2 imam KAZ remus viska ant ju montuojam priekin vairuojama varomo KAZ tilta, galan paprasta, variklis MTZ. trukumai: neaisku ar uzteks priekiniu ratu susisukimo padaryt normaliam posukiui. bei ar laikys tiltai be pavaros (masininiai rati ZYMIAI mazesni).