yankadi

Reiškite pardavėjui pretenzijas dėl ,,nekokybiškos prekės".

'Webb's Prize Cobb' arba 'Webba' yra žalialapis. Jei įsigijote raudonlapį tokiu pavadinimu - įsigijote neaiškų augalą

Į ha eina apie 400-500 sodinukų. Angliškos veislės Lietuvoje gan neblogai laikosi. Prasčiau su pietietiškom..

Jau kažkur minėjau, kad galima įsigyti šitą leidinuką (prisegtuke) nuoroda įsigijimui: http://kentishcobnutsassociation.org.uk/downloads/ Ten daug nerašo, daugiau vaizdų iš kurių viskas puikiai aišku. O trumpai aprašant Anglišką lazdynų genėjimo metodą, esmė, kad krūmas su 6-8 pagrindiniais stiebais ar medelis ant vieno kamieno būtų 2 m. aukščio, suformuojant dubenėlio/taurės formos lają ant trumpo kamieno(ų). Genima paprastai žiemą, ar anksti pavasarį, kol augalai miega. Stengiamąsi pašalinti visas stipraus augimo šakas, susikryžiavusias, per daug sutankėjusias šakas ir šakeles, neleidžiant vidurinei krūmo/medelio daliai sutankėti. Ypač reikai stengtis pašalinti augančius perteklines šaknų atžalas, leidžiant ataugti tik pakaitiniams stiebams.

Tokių žemaūgių, kultūrinių veislių augančių iki 4-5 aukčio yra. Tačiau jei norėsite riešutų - genėti, formuoti medelio augimą vistiek reiktų. Angliškas genėjimo tipas suformuoja vos 2 m aukščio krūmus su 5-8 kamienais, nuo kurių visą derlių galima laisvai nuskinti rankomis. Yra net Didžiojoje Britanijoje, Kento apylinkėse išlikę tokių šimtamečių sodų-giraičių, kuriose dar ir dabar krūmai puikiai dera. Daugiau info apie Didžiosios Britanijos lazdynų augintojus: http://kentishcobnutsassociation.org.uk/the-cobnut/technical-information/

Lazdynai stirnų bijot neturėtų.. Jei kokia ir pagraužia - nieko tokio, ataugs. Kiškiai lazdynų paprastai neliečia. Užtat pelės yra rimtas graužikas.. Kas dėl įsigijimo Lenkijoje.. Tai lapkritis gal kiek vėlokas laikas ieškoti pirkimui sodinukų.. Kaip ir visur, geriausia viską derinti gerokai iš anksčiau.

Jei būtų daugiau žinių būtų galima konkretinti kokių veislių ieškoma, o ne kokių pardavėjų.. Rinktis yra iš ko.. P.S. Miškuose lazdynų yra daug, šiemet gana derlingi.. Kas mėgsta ne tik grybaut, bet ir riešutaut rugsėjo pirmoj pusėj gali krepšiais iš miškų riešutų neštis!

Abejones išsklaidytų tik anstyvas tokio krūmelio derėjimas. Sėjinukai derėti turėtų po 6-8 metų, padauginti vegetatyviškai (turintys atitinkamą dydį), gali žydėti/derėti jau pirmais antrais metais.

Pats gumulas žemiau šaknies kaklelio žeminuotas, jei būtų atvirai matoma, galėtų pasakyt ar čia 99% sėjinukas ar ne. Jei jau pasodinote stebėkite, jei per kelis ateinančius metus nežydės, neparodys riešutų, tada verta abejoti veislingumu. Iš kur pirkot matomą krūmelį, kokiu pavadinimu? Greta suaugę keli stiebai, tad reiktų išretinti, sodinant patrumpinti viršūnę. Jei formuoti ant vieno kamieno dar būtų gerai parišti prie smaigo, kad tiesesnis susiformuotų.

Ai čia turėjau omeny prekyviečių skaičių. Kaip suprantu yra ribotas kiekis jų. Tad jei keli pardavėja taip užsiima vietas, jų nelieka kitiems. Na bet čia tik mano asmeninis pastebėjimas. Amšiejus liuks, ir kaip žmogus man patinka, ir kaip sodininkas jis savo markės neturėtų gadintis. 'Pervenec' tikrai puiki veislė mūsų klimatui. Puikus apdulkintojas, daug skanių ir išvaizdžių riešutų.. Deja, labai daug leidžia šakninių atžalų, tad formuojant reikia triūso. Taip pat ir kenkėjai labiau mėgsta lapus griaužti, nei daugelį kitų veislių..

Teko apsilankyti šiomis dienomis vykstančioje parodoje ,,Ką pasėsi.." Kaune. Tai lazdynų tam renginyje pasirinkimas toks tipinis. Vyrauja 'Barcelona', ''Katalonski', 'Syrena', 'Hale', dar mažiau buvo 'Webba', 'Moskovskii Rubin' 'Pearson's Prolific' (sin. 'Nothingham') ir dar kelios pavieniai medeliai - 'Kadetten', 'Cosford', ,,Žemaūgiai sodai" bent 3 vietose pardavinėjo savo sodinukus, Amšiejaus medelynas irgi.. Aktyviai jie taip.. Buvo ir nedidukų turkinių lazdynų po 25-30lt. Dar klausimas kiek iš ten esančių pardavėjų patys užsiiėmė jų dauginimu, ir kiek iš jų vežasi sodmenis perdarduoti iš Lenkijos. Kainos maždaug 25-35 lt už lazdyno krūmelį/medelį. Dar suskambėjo delfio eteryje toks straipsnelis: http://www.delfi.lt/verslas/kaimas/ukin ... d=64304354 LSDI medelyne vis dar tik 'Pervenec' prekyboje, dauginta atlankomis - 17 lt/vnt. Tai tokia pavasario pradžia.

Jei yra daugiau augalų aplinkui, ypač skirtingų veislių dirbtinis apdulkinimas kaip ir nereikalingas. Negirdėjau, kad plantacijose užsiimtų mechaniniu apdulkinimu. Aišku, gal ir galima užsiimti, ypač jei visą palankų temperatūrinį periodą vyrauja lietingi orai ir nėra galimybės normaliai žiedadulkėm skraidyti.. Bet čia tik turint kelis augalus.. Didesniam plotui tai turėtų būt hemorojus. Niekad nebandžiau. Va vizualiai geros salygos apdulkinimui - vėjuota, saulėta, žirginiai išilgėję, sodrios spalvos, mėsingi, neabejotinai barstantys.. hFQqHwpJFIg Šiais metais žirginių dulkėjimą įvairiose vietose stebėjau ir sausio pradžioje, buvo ir vasarį ir dabar kai kur.. Viskas nuo orų priklauso. Intensyvus žydėjimas buvo jau kelios savaitės atgal ir dar dabar tęsiasi.. Skirtingi augalai skirtinguose vietose, priklausomai nuo genetikos, gali labai varijuoti tiek dulkėjimu tiek žydėjimu..

Babtuose yra keli medelynai. LSDI medelynas siūlo 'Pervenec', bent pastaruosius metus tik šią veislę ir tesiūlė, gal šiemet ir daugiau ką (nors abejoju), galima pasiskambinti: http://www.lsdi.lt/medelynas.php Per Lietuvos medelynus pravažiavus galima gauti apie 20 veislių.. Pas mėgėjus dar tiek pat.. Klausimas kokių medelių norisi, ar savašaknių, ar skiepytų, o gal net ,,šeimos" lazdynų.. Aišku jei reikia daugiau sodinukų, kebliau. Keli įdomūs video į temą: 1MH_sZqeWK0 vVTHEzay1qQ iFgNfNA5EEs IGuRrybOks8

Nieko neina įžiūrėt.. Bet ir taip, iš nuotraukos kaži ką čia galima priburti. Na galima matyt kaip formuojami, kaip prižiūrimi pomedžiai, kas kiek vizualiai susodinti ir viskas.. Visa tai aprašoma literatūroje. Tad įdomiau būtų ne tik pamatyti, bet ir padorų priežiūros aprašą paskaityti.

Gali būt, nes prekyboje siūlo tik vieną rusų selekcijos veislę 'Pervenec' daugintą vegetatyviškai ir jos sėjinukus ( ) aš antro varianto visiškai nesuprantu, ale pigiau.. Tai gal per klaidą įmanoma sumaišyti. Na gal gyvatvorėm tokie sėjinukai ir gerai, bet jei eiliniai žmonės perka ir kitiems tokius platina kaip veislę, tai jau blogai. Turiu iš Babtų vegetatyviškai daugintų, tai visi gražūs auga, dera. Pasisekė. Dėl mikorizės tai tiesa, kurią galiu patvirtinti - užkrėsti grybiena lazdynai išties geriau įsiauga. Rekomenduojama norma 500kg/ha, t.y. apie 1-1,5kg vienam medeliui miško lazdynų žemės. Apie slyvų ir lazdynų bičiulystes negirdėjau, nebent tiek, kad kaukazinės slyvos labai tinka kaip apsauginiai želdiniai lazdynų pašonėje. Taip pat jei apsodinant gyva apsaugine gyvatvore galima ir laukinių lazdynų įmaišyti, suaugs, vis vieną kitą žirginį užaugins, apdulkins, ir apskritai vietiniai lazdynai pašonėje kultūrinių yra labai gerai. Ir dar, c. avellana tai rūšis, o kultūriniai lazdynai paprastai būna sukurti rūšine ar tarprūšine selekcija - turi tam tikrus išskirtinius morfologinius požymius, pavadinimus - veisles.

Na įdomumo dėlei dar kartą kreipiaus su klausimais apie šias veisles.. Dabar paporino, kad Charizma ir Atlanta prieš gal 12 metų buvo pirktos Olandijoje, Floriados parodoje, iš kokių pardavėjų - nepamenama. Tai tiek. Į klausimą, o kaip yra su informacija, kad nieko nėra apčiuopiamo, tai sako, kad naujovės lėtai plinta. Spręsti tenka patiems. Tai ne pirmas kartas, kai parduodamos neaiškios kilmės veislės. Komerciniuose veislių pavadinimuose daug painaties, sinonimų. Visgi, yra standartizuotos veislės, išrenkami ir platinami perspektyviausi kultivarai, tad gerai, kad yra kas platina lazdynus, bet būtų dar geriau, jei būtų informacija apie augalus irgi platinama. Nes yra šimtai aprašytų veislių, duombazių.. O nei Atlanta nei Charizma pavadimų juose neaptikau. Na belieka tikėtis, kad turimi medeliai gerai augs, bei derės, gražiais ir gausiais riešutais džiugindami.

Oi, paskubėjot.. Pasisodinot dalį neaiškių medelių.. Charizma ir Atlanta pavadinimus prekiauja ,,Žemaūgiai sodai". VIENINTELIAI, kiek žinau, visame pasaulyje. Gali būti, kad tai pačių ,,Žemaūgių sodų" atrinktų sėjinukų sugalvoti pavadinimai, ar net dar blogiau, ,,iš galvos" sodinukai su mandrais pavadinimais. Deja, jie man nesugebėjo paaiškinti iš kur gautos ar kaip gautos/sukurtos tos veislės ir kokios jų savybės. Todėl pasitikėjimo man šitas medelynas savo lazdynais nekelia. Net jei tai jų pačių 'Halės' ir 'Barcelona' sėjinukai, abejoju jų kompetencija užsiimant lazdynų selekcija. Jei yra kitaip, nei galvoju, visada norėčiau išgirsti kitą pusę.

,,Kurios veislės geriausios?" klausimas kurį turbūt kiekvienas užduoda norintis auginti lazdynus ir dar derlių kadanors skinti.. Reiktų atsakyti sau patiems: 1. Koks mūsų klimato ir norimos veislės suderinamumas, galimas derlingumas? 2. Kokia žemės sudėtis ir trąšumas, kiek jį ir kaip įtakoti, kaip stebėti, kaip valdyti? 3. Kokia lazdynų paskirtis - auginti, dauginti ar tikėtis derliaus? 4. Kokia galima priežiūra, koks formavimas, skynimas? 5. Kaip ketinama išdėstyti veisles geram apsidulkinimui, ar pasirinktos veislės dera tarpusavyje tikintis gero apsidulkinimo? 6. Ar pasiryžę laukti 4-6 metus pirmojo riešutų skynimo su mintimi, kad optimalus kiekio skynimas bus tik po dešimtmečio? ir t.t.. Šiuos klausimus reiktų atsakyti kiekvienam ketinančiam auginti didesnį plotą lazdynų, norint išvengti kuo mažiau klaidų. Kadangi veislių yra labai daug, pasirinkti yra iš ko, tačiau ne visos jos tinkamos Lietuvos klimatui, čia esmė lazdynų genetika. Mano patirtis ir sukauptos veislės dar neatsiskleidė, kad galėčiu klauptis ir sakyti ,,ši" ar ,,kita" veislė Lietuvoje geriausios. Lietuvoje bent 3 klimato zonos (pagal amerikonus), skirtingas dirvožemis, ką jau bekalbėti apie konkrečius susodinimo, priežiūros niuansus, kurie gali labai lemti ir įtakoti derlingumą, augumą ir t.t.. Tiesiog reikia laiko, kad medžiai subręstų, atlikti eilės metų stebėjimus, sukaupti brangiausios savos patirties ir žinių.. Tiesa, kad tokius bandymus jau yra Lietuvoje 9-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atlikęs E. Lapinskas Babtų sodininkystės ir augalininkystės institute. Yra tų bandymų informacija, perteikta literatūros išraiška.. Kas norės tas susiras kur cituojamos atliktų bandymų sąlygos, rezultatai ir rekomendacijos.. Turint žinių ir brangiausios savos patirties galima būtų postringauti kurios veislės mūsuose yra geresnės, o kolkas siūlau remtis kitų išmintimi, nes Lietuvoje derančių verslinių sodų dar nėra. Verta pavažiuoti pas kaimynus lenkus, baltarusus, rusus, jų sukaupta gyva patirtis artimam musų klimatui galėtų leisti plėtoti šią sodininkystės šaką Lietuvoje. O jei ir pasisektų kam nors Lietuvoje subrandinti gausiai derančias plantacijas, kažin kiek būtų didelio noro dalintis geraja patirtimi su kitais, visgi tai verslas, pinigai, už kurių dažnai stovi visos šeimos, artimieji .. Nors, čia kiekvienas savaip.. Tiesa ir tai, kad informacija tai dar ne žinios, o jos ateina tik darant, praleidžiant daug laiko su lazdynais, juos perprantant ir eksperimentuojant. Galvoju, kad būtent šioje stadijoje dabar yra Lietuvos lazdyninkystė - eskperimentų ir bandymų.. Na bent dar artimiausius 5 metus.. Vėliau gali rastis ir gerųjų patirčių, pirmųjų verslinės lazdynininkystės daigų mūsų gražioje šalyje. Nes besidominčių ir tam tikrus plotelius ar jau visus plotus apsodinančių lazdynais žmonių daugėja, o tai reiškia, kad tie žmonės jei turės laiko ir noro tikrai gilinsis ir domėsis, sukaups patirties, pažins šiuos augalus.. O tai savaime leis visai šitai sričiai važiuoti toliau.. Gražių lazdynų!

Norai geri, bet ir dauginimas užima daug laiko, pastangų o motininiai augalai paprastai nebūna geri derėtojai (ypač jei kalba apie atlankas ar krūmo dalijimą).. Taipogi ne visos veislės pasižymi dideliu noru leisti šaknų atžalas iš kurių būtų galima užsiimti šiais dauginimo būdais. Tiesa, 'Halleshe Riessenuss', 'Merveille de Bolwiller' visai linkusios tą daryti, ko nepasakyčiau apie 'Barcelona'. Apie lazdynų formavimą, galimus genėjimo metodus aprašoma nurodytuose šaltiniuose. Ypač išsamiai apie anglišką tipą: http://www.kentishcobnutsassociation.or ... oklet.aspx ,,Pruning Kentish Cobnuts" Apie 3 bendrus genėjimo/formavimo tipus aprašo, drauge su solidžia kita info: http://www.agroforestry.co.uk/publorders.html Hazelnuts: ,,Producton and Culture" by Martin Crawford Galima trumpai pasakyti, kad norima lazdyno forma priklauso kokiais metodais ketinama skinti ar rinkti derlių. Jaunus medelius lengviausia apžiūrėti auginant juos ant vieno stiebo, suformuojant tvirtą šakų vainiką ar net medžio formą nuotraukų šaltinis: http://www.sadzonkileszczyny.pl/ Nors anglai dar ir šimtamečiuose 2-2.5m. aukčio krūmais formuotų medelių plantacijose skina gerus derlius.. Tik priežiūra tokiuose sudėtingesnė, reikalauja daugiau rankų darbo. Foto šaltiniai: google O79xeoRmj0w O pas amerikiečius seniausios plantacijos atrodo taip, bei taip pat gausiai dera, tiesa, surenka derlius mechanizuotai: foto šaltinis: http://forums.gardenweb.com/forums/load ... 18854.html Y8QSM2D_KZ0 FsADlKYYIRU

Tomuk, su viena veisle bus nekas. Ir šiaip kalbėti apie supirkimą, kai dar net neauga niekas, tai kiek naivu.. Aišku, galvot galima, bet iki pirmo rimtesnio derliaus metų, reikės palukėt 4-6 metelius, o optimalus skynimas bus tik po beveik dešimtmečio po pasodinimo, taigi, tai nėra greitai atsiperkantis verslas. Grįžtant prie noro užsisodint 'Barcelona'.. Patikimų šaltinių teigimu, bei verslinėse plantacijose būna ne mažiau 3 veislių, iš kurių viena apdulkintoja, o kitos dvi derančios.. Dar klausimas ar 'Barcelona' Lietuvos klimatui pats optimaliausias pasirinkimas, kaip ,,derėtojas". Daug literatūros yra anglų kalba. Amerikiečiai prispirti ligos, rimtus genetinius tyrimus atlieka, kuria naujus produktyvius kultivarus, kurių dalis galėtų LABAI pasiteisinti ir Lietuvoje, bet aišku reiktų bandyti juos kažkaip introdukuoti (saugius nuo ligos sukėlėjų), nes Amerikos vegetatyviškai daugintų augalų gauti yra problematiška dėl tos pačios grybinės ligos apie kurią plačiau čia: http://plantclinic.cornell.edu/factshee ... blight.pdf O daug geros literatūros galima išgooglinti, rekomenduoju Oregono ir kitų universitetų mokslininkų darbus, stebėjimų aprašus ir t.t.. Taip pat puikią literatūrą siūlo britų lazdynininkų draugija, rekomenduoju : http://www.kentishcobnutsassociation.or ... oklet.aspx Taip pat UK ,,Agrofororestry" tyrimų centras turi keletą knygelių apie lazdynus, iš kurių rimčiausia pasirodė ši: Hazelnuts: ,,Producton and Culture" by Martin Crawford įsigyti galima iš čia: http://www.agroforestry.co.uk/publorders.html Lietuviškai labai šaunią knygelę yra parašęs Evaldas Vylius Navys ,,Lazdynai", įsigyti galima iš čia: http://www.valstietis.lt/Informacija/Knygos Taip pat yra info ir Lietuvos Pomologijos berods II tome. Taip pat labai geras ir vertas dėmesios straipsnis yra parašytas Vaivos Ašmonienės, įsigyti galima čia: http://wwww.manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=9 Tai va, besigilinant ateina ir žinios, kurias praktiškai panaudojant, galima išvengti klaidų, pasimokyti iš patirtį turinčių žmonių, taikyti mokslinius tyrimus, technologijas.. Čia visas mokslas perprasti lazdynus. Jei kas turit savų šaltinių ar nurodų iš kurių galima gauti geros literatūros, geriausia mokslinių straipsnių, tyrimų ar knygų, prašau pasidalinkit.

Labiau tikėčiau, kad pagraužia pelės, o ne kiškiai..

sigis36, lazdynai padauginti vegetatytviškai gali pradėti derėti jau ir po kelių metų, tik derlius tada galimas dar labai menkas.. Pirmas rimtesnis skynimas galimas 4-6 auginimo metais, o pilna branda maždaug po 10-12 metų. Viskas dar labai priklauso nuo veislių pasirinkimo, taikomo genėjimo tipo, klimato, augimo sąlygų, taigi gali būti visaip. Ramuneg, keista, kad pirma užsisodinama, o po to galvojama apie išmokas.. Reiktų viską daryti ne ne nuo to galo, jei jau rimtai užsiimti

Nesenai į mane kreipėsi vienas kažkur prie Kauno gyvenantis lazdynų fanatikas turintis įspūdingą kolekciją kaupiamą nuo 2006 m., 2012 turėjo apie 70 pavadinimų, daugiausia po 1 vnt.. Labai džiaugiuosi, kad fanatikų su kuriais ateityje galės subendrauti ratas didėja.

Netręškite, laistykite tik kai sausra ir natūraliai drėgmės yra per mažai, papildomas mulčiavimas per daug užberiant stiebus augalo energiją paskirsto šaknų auginimui ant užbertų stiebų, o ne krūmo.. Kur dar nėra šaknų atkaskite mulčo perteklių. Keliais žodžiais, spėju, kad permylėjote savo krūmelius.

Taip, rašiau diplominį apie šilauoges, konsultavausi su VU mokslo darbuotojais, atilikdamas praktiką - atilikau šilauogių genėjimą VU pomologijos skyriaus šilauogių kolekcijoje.. Šilauogės labai atsparios šalčiams, tačiau jei yra sumedėjimo problemos, t.y. šilaugės yra pertręštos galimas nestabilus augimas, t.y. jos auga į žaliąją masę, nekrauna uogų, galimai net nespėja sumėdėti laiku, ir gal (spėju) galimas nušalimas, tokių augalo audinių, kurie nebuvo spėję pasiruošti žiemai.. Taigi, abejoju pastaba dėl kalio trūkumo.. Jos prisitaikę augti, tiesa sakant, realiai skurdžiame substrate, tad ne čia reikia kablių ieškoti. Priešingai - pertręšti augalai skursta, neduoda uogų.. Apskritai tręšti galima, tačiau ypatingai saikingai. Visgi, pasitaiko ir grybinių ligų, dėl kurių apmiršta net ištisi krūmai, šakos.. Kiekvienu konkrečiu atveju gali būti įvairiai, tad reiktų žiūrėti į konkrečią situaciją. Tiesa ir tai, kad tokius apmirusius stiebus ar stiebų dalis, pravartu pašalinti.