Susiduriame su nestandartinio išmatavimo gardų pertvaromis. Taip, problema didžiausia cinkavimas. Butent, vamzdžių cinkuotų pilna Lytagra, bet kaip su apdirbimu ?, va čia jau atsiranda problema. Na gerai, susipjaustoma, išlankstomos apvalių kampų detalės, kas toliau kai reikia suvirinti. Cinkas nesivirina kaip norėtusi, taškosi, pursloja, siūlės baisios kokybės, vadinasi reikia visas vietas nusišlifuoti iki nuogo pradinio metalo, laiko begalės, bet suvirinti jau kokybiškai galima. Ne čia šuo pakastas tame detalių sujungime, o ilgose ceremonijose, o vėliau siūlių padengimas vėl Cinkų. Dažniausiai perkame balionėlius ir cinkuojame, ko rezultatas tik trumpam, nieko gero po kelių mėnesių
Visada gauti kokybę, vadinasi ir kainuos brangiau, bet ar geriau šventa ramybė, ar stresas jau renkasi pats projekto sąvininkas.
Aš neperšu ir gink dieve nesiginčiju kam kaip ir kas geriau, bet turiu teisę išreikšti ir savo nuomonę.
Na dabar skaičiuojame kitaip. Cinkuotas vamzdis brangesnis nei juodo metalo, cinkuoto vamzdžio apdirbimas brangesnis, ilgenis gamybinis laikas ir t.t, kas įtakoja ir tolimesnei jo savikainai. Tai ar ne geriau gerbiamieji susipirkus juodojo metalo, susipjaustyti, susilankstyti, susivirinti, apsišlifuoti sujungimų siūles ir tik tuomet pas kaimynus lenkus nucinkuoti jau komplektinius tvoros segmentus. Va ir baigtas kriukis, kokybė superinė, ilgaamžiškumas tikrai ilgesnis, o ir galutinė viso proceso kaina ko gero panaši gaunasi nei kruštis su cinkuotomis medžiagomis (pirminė temos dalis buvo)
Šia tema paskatino parašyti ūkininkų poreikis, kuriuose pamačiau laiko ir pinigų švaistymą
Asmeniškai gaminčiausi tik iš nerūdijančio plieno ir net galvoti kitokių variantų nenorėčiau.