Jump to content

-marius-

Nariai
  • Pranešimai

    286
  • Prisijungė

  • Lankėsi

  • Laimėta kartų

    1

Atsakymai kurių autorius -marius-

  1. kaip stipriai fiksuojamas grūdų kiekis įtakoja kainą?

    Man AK prieš 3 savaites kviečiu II klasę siūlė po 155, o prieš savaitę 158. Paskaičius kiek kitiems siūlo tai.... Aišku pas mane kiekiai nedideli, nes ūkis labiau papildomi pinigai prie algos, bet kaip kitiems po 170 siūlo.

  2. Perkant montažines putas, būtinai pažiūrėk plėtimąsi, nes būna pigios, o su vienu flakonu neužpučia mažo lango. Būna kad plečiasi, 15, 30 arba net 100 procentų. Sandarinau aruodą grūdų, pasiėmiau 3 flakonus, o vieno buvo per daug.

  3. On 2018-03-01 at 10:18, puma pranešimas:

    Aš irgi galvojau šiltint stogą poliuritano putomis ,bet kad kaina atbaido.Stogas šlaitinis,tai paroc vata prisibijau kad nesukristų.Girdėjau kad po kelių metų ji pasėda žemyn.Gal kas su tuo susidūrėt?

    Pigiausia sudėjus vatą ant gegnių kabėmis prišaudyti virvelę, tinka statybininkų, kur plona ir ritėje 100m;

    tačiau patikimiausia sudėjus vatą užsukti 6-8 mm OSB plokštę, arba pigesnį variantą MDP (baldinė, kuri kalasi gale spintų, tačiau jos storis apie 3-4 mm ir ji gali išsigaubt, bet jeigu nereikia grožio, ji tiks).

  4. Granulės problematiškos jeigu jau į esamas sienas pili, nes jas reikia paspausti, jos įsielektrina, "kimba" ir jas patogiau pilti į mūrinamą sieną per viršų, pilti ant perdangos. Nebent ieškoti firmos kuri putomis pildo oro tarpus.

    Manau paprasčiausia ir turint galimybę apšiltinti tik esamą patalpą iš vidaus. Dėti tašelius (tarkim 50x50), į tarpą vatą/polistirolą ir ant viršaus užsukti OSB plokštę. Nudažius ją atsinaujins vidus ir gali pats lengvai pasidaryti.

  5. Reikia žiūrėti į vietinę rinką, kiek ko suvartojama. Šinšilai, triušiai ir panašiai man atrodo rizikinga, ypač jeigu neturi kur realizuoti.

    Kaime žmogus turi dvi fermos paukščių, viena vištų, kitą žąsų ir ančių. Kiaušinius vežioja po turgus pardavinėti ir gerai sekasi. 2ha geriausia daržininkystė, pora gerų šiltnamių kūrenamų, dar kopūstai, morkos, bulvių kažkiek, kas be ko braškių ir užteks pragyventi.

  6. Man pardavėjas sakė suėsi riebokšlius ir pateks žemių į guolius.

    Bandžiau juodžemyje ganyklą sulėkščiuoti, tai užkišo velėnomis pavažiavus kelis šimtus metrų.

    Kaina 1400 su atvežimu į lauką. Pagal kainą man jos normaliai dirba, nereikia norėti molį su jomis ištaškyti. Per nepilnai du pusdienius išlėkščiavau apie 8ha, žemė lengva tai ir normaliai išdirbo.

    Pagal kainą ir prekė. Kur daugiau žolės, tenka du kartus lėkti, bet ražienas normaliai sulėkščiavo.

  7. Nusipirkau šiandien Bomet 3,15m. Tampiau su Belarus 82. Tikėjausi, kad labiau priekį kels, bet normaliai viskas. Pievą su aukšta žole neišdirbau, kemša ir sakė suvarysiu guolius, bet ražieną tikrai gerai išdirbo.

    Pasisekė gauti už gerą kainą, be to aprūpins detalėmis pardavėjas. Nors sakė, kad nebent guolių reikės ateityje.

  8. Nėra jokios diskriminacijos, tai vadinasi marketingu. Palik numerį, o jie jau tau bandys įbrukti viską iš eilės, norėsi drausti traktorių, dar dar pasiūlys apsidrausti pačiam, sodybą, šeimos narius, kasko, automobilį....

    Draudžiuosi viską per brokerį, nes nereikia laukti eilėse, visada praneša koks draudimas baigsis ir kartais pristato draudimą į namus jeigu važiuoja pakeliui.

  9. Žiūrėti reikia pagal gamintojų sudarytas lenteles, jose radiatoriai parenkami pagal kambario plotą.

    Yra specialiai renovacijai skirti radiatoriai, kurių vamzdžių pajungimas atitinka ketaus radiatorius. KERMI tokio tipo radiatorius žymi D5, kiti jų aukštį nurodo kaip 550mm.

    Renkantis ne renovacinius, reikės koreguoti pajungimą. Pasirinkus 500mm arba 600mm aukščio radiatorius, reikės koreguoti vamzdžius.

    Bijau pameluoti, bet jeigu gerai prisimenu 12 kv. metrų kambariui reikalingas apie 1,8m radiatorius. KERMI tokius radiatorius žymi 22/550/1800,      22 - dvigubas radiatoriaus tipas, 550 - aukštis, 1800 - ilgis.

    Labai netikslu matuoti pagal sekcijas.

  10. Jeigu alergiškas, tada taip, nebent tada dėti polistirolą. Bet šiltinant vata, vis tiek tarp vatos ir gipso dedasi garo izoliacinė plėvelė, kuri kažkiek apsaugo nuo dulkių.

    Namą iš vidaus šiltinti nebent rąstinį,priešingu atveju tikėtina, kad gausis šalčio tilteliai, toje vietoje kur jungiasi išorinė siena su vidinėmis.

    Aplamai trinkelės sugeria vandenį, o asfaltas ne, todėl gaunasi balos jeigu nelygu, trinkeles galima pakeisti pvz: jeigu po kiemu eina vandens ar kitokia trasa ir ją reikia remontuoti. Trinkelės ne taip įkaista, bet tepalas įsigeria į jas. Savi pliusai, savi minusai.

  11. Visos vatos gaminamos iš ekologiškų komponentų (natūralus akmuo sudaro apie 95proc sudėties), tik į kai kurias dedama priedų (rišiklių). Priedai suteikia vatai standumą, tas ypač pasiteisina šiltinant perdangą iš apačios arba stogo konstrukcijas. Nereikia vaikytis ekologijos termino.

    Nesvarbu kokį namą statai, pamatai turi susėsti visiems, tik rąstiniams reikia dar ir sienoms susigulėti. Galima statyti iš storų rąstų, kas padidins varžą, bet iškels kainą. Rąstinių namų sienos neperšąla kaip mūrinių, be to drėgmė taip nesilaiko viduje, todėl ir šalčio pojūtis kitas. Netikslu lyginti mūrinio namo ir rąstinio varžą. Senovėje daug kas gyveno rąstiniuose namuose (dar ir dabar gyvena) ir nemanau, kad sušalo bent vienas. Tik lyginkime senovės rąstų storį ir dabartinių.

    Nuo vėjo iš lauko apsaugo priešvėjinė plėvelė (panaši į difuzinę), kuri išleidžia drėgmę, bet sulaiko vėjo patekimą į vidų.

    Dėl statybų skubėjimo tai tiesa, pastato namą per pusmetį o po to sienos sutrūkinėja, stogas kraiposi. Rudenį reikia lieti pamatus, o pavasarį dienas murinti.

×
×
  • Create New...