ricardaas

O ką reiškia "maktinga karvė"

Taip iki šiol pagal gyvą pardavinėjau...ir ten normaliai nusukinėja,o pagal skerdenas tai pats nedalyvauji,tai iš viso... Nors nuomonių visokių:vieni giria pagal skerdenas,sako kad už mišrūną,kuris labiau į mėsinį panašus,pardavus gauni kokius 150-200Lt daugiau,nei už gyvą...kiti keikia ir sako kad pralošė pagal skerdenas...o dabar ir gyvo ir ypač skerdenų nukritusi kaina

Tai pagal trečią ūkį būsim kolegos jaunieji ūkininkai Aš irgi žadu kurti jaunojo ūkininko ūkį...o dėl grynaveislių mėsinių apsimoka kurti jei surasi kas už gerą kainą supirks(arba kaip veislinius,arba kokia tai specializuota skerdykla)...šiaip dar grynaveislius pagal skerdenas geriau supirkdavo(pasižiūrėk visą šią temą,anksčiau kalbėjom)...o mišrūnai...nežinau-jokio kainų pastovumo(dabar už gyvą svorį buliaus virš 600kg tik po 3,6Lt duoda) Iš pieninės karvės daugiau naudos,nei iš žindenės...bent jau tokia mano subjektyvi nuomonė,gal kiti kitaip galvoja...Ir aš užsiimčiau pienininkyste,tik kad ten iš viso prie gyvulių "pririštas",niekur neišvažiuosi ir darbo žymiai daugiau...

Du ūkius į bankrotą nuvarei ir kuri trečią Ar čia ūkis tris atskiras šakas vysto:pienininkystę,augalininkystę ir mėsininkystę

jo susijungia tas presas yra pardavinejamas autopliuse 1999m...

Aš ir žiūriu kad matytas Nors man kol kas dar nereikia,bet ir ten žiūrinėju...o tas presas,man atrodo,prie Radviliškio stovi...

Ir po to rulonai genda.... Kai su MTZ su Krone daro kartu su vyniotuvu...

Reklamos aukos.

Jei mazai arkliu tai mazai o kam Lytagra ikiso tai tas ir varo.

Tai taip išeina kad kai mažiau arklių,tai prasčiau suspaudžia

Tai ką Aurimai pienininkystė atsibodo Ar šalia atsikrą šaką planuoji

Kodėl gi ne. 1.Dėk turbiną ir bus 90AG 2.Šiemet labai jau skystos pradalgės, 3. Važiuoji lėtesne pavara. Taigi manau kad galėjo kokius nedidelius plotus presuot ir MTZ.

O jei kitamet pradalgės bus storos Visgi 40 arklių trūksta Tai ten toks kaip ir čia nuotraukoje Krone Jis čia atskirai,bet gal susijungia į vieną agregatą

Gal dar ape fermos įrengimą pakalbėtumėme Liko dar neaiškumų...betonuojant grindis fermoje,kurioje bus laikoma ant kraiko(mėšlas šalinamas vieną kartą metuose),tai ar reikia daryti kokius nors srutų surinkimo griovelius Ar šiaip betonuojama lygiai,be jokio nuolydžio Ir jei jau laikome ant kraiko,tai galvoju kad ir grindis reikia įgilinti...gyvuliui skiriant kokius 7-10m2,tai jis kokį vieną metrą mėšlo pristovės per žiemą Kokia tavo nuomonė

Gal žinote koks tai gali būti ruloninis presas-vyniotuvas viename agregate,kurį gali patraukti MTZ traktorius Kaimynas vasarą matė,tik kad markės neįsiminė Sakė kad jį traukė paprastas Belorus(ne iš naujųjų galingųjų modifikacijų) ... aš tai kiek domėjausi,tai tokį agregatą,kuriame ir presas ir vyniotuvas,tai turi tempti kokių 120Ag traktorius...o MTZ taigi tik 80Ag...

Sunku man išreikšti savo mintis, Jūs vis užsikabinat už detalių nepastebit esmės. Norėjau pasakyti kad žindenių laikymas šiai dienai yra ganėtinai pelningas nes šia veikla užsiima vis daugiau stambių ryklių, kurie investuoja didelius pinigus su tikslu gauti pelną, krizės laikotarpiu jie teps slides iš šitos veiklos. Reiktų pakeisti įstatymą ,kad ūkininkas būtų tik tas kas dirba pats žemę ir samdo iki dviejų darbuotojų, o visi kiti jau kooperatyvai, bendrovės ir tt.

Na dėl pelningumo aš dar abejočiau...nu ir man ūkį reikėtų plėsti kad didesnė apyvarta būtų...

Pastebėjau tendenciją kad gali būti įvykdyta žindenių kvota, aplinkiniai ūkininkai masiškai įsiveža grynaveisles žindenes ir ne vienetais o šimtais.

Va čia tai naujiena Aš tai kažkaip galvojau kad Lietuvoje žindenių kvota tai ilgai bus neužpildyta niša...o čia masiškai šimtais :shock:O tai kokiame rajone čia taip masiškai įsiveža Kai kvotą įvykdys,tai ir veislinių gyvulių įsigijimo kompensaciją panaikins

Aš tai pritarčiau smulkesnei kooperacijai:susikooperuoja daug ūkininkų konkretesniems tikslams-pirkti trąšas(didelis kiekis-nuolaida),parduoti gyvulius-vėl didelis kiekis,vėl galima dėl kainos derėtis...nors užtektų kad skerdyklos pradėtu sutartis su konkrečiais ūkininkais sudarinėti kaip tai jau senokai pieninės daro...o kaina supirkimo dar nukrito Agaras tik po 3,6LT už gyvą svorį moka Gal žinai kas geriau duoda,labai aktualu

tai gi jei teisingai supratau, pagrindinis klausimas yra "kokia man iš to nauda?" Atsakau: mes sukūriame kooperatyvą ar ką nors panašaus, kur kiekvienas dalyvauja ir gauna iš kooperatyvo savo pelno dalį, be abejo kooperatyvo veikla bus grindžiama tuo, kad tie kurie parduoda veršelius rudenį gauna tokią kainą, kad ji padengtų jų išauginimo kaštus, nes nuo to priklauso pačio kooperatyvo veikla, t.y. jei kooperatyvo nariams neapsimokės plėsti žindenių bandos, tai ir pačiam kooperatyvui nebus ką auginti. Kooperatyvas būtų valdomas bendrai visų narių išrenkant valdybą, paskiriant kontrolierių ir t.t. Tai yra tai būtų pilnai atskaitinga organizacija jos nariams, kuri turėtų pagrįsti tiek išlaidas ir paskirstyti uždirbamą pelną. Vat čia mano nuomone ir atsiranda ta nauda, kuri rūpi kiekvienam lietuviui ir turbūt ne tik jam. Tuo noriu pasakyti, kad mes galime uždirbti tuomet, jei kuo tiksliau planuosime savo kaštus,

Na gal ir sveikintina iniciatyva,bet tokio kooperatyvo ateitis,mano nuomone,labai miglota...čia jau gautųsi kolūkis...nes tikrai būtų sunku teisingai pasidalinti kooperatyvo pelną...na ir veršelius atidavęs lauksi iki rudens kol kooperatyvas suskaičiuos po kiek jie galėtų kainuoti... Ne ,nepritariu aš tokiam dalykui...man reikia aiškumo-pardaviau-gavau pinigus ir tada planuoju...o dėl kaštų planavimo...taigi ir dabar jau esame priversti juos mažinti iki minimumo pas mus gi jautienos kaina ne tokia kaip kitose ES šalyse

pvz. Jūs minėjote ūkininką, kuris valdo kelis tūkstančius ha žemės ir jam dirba šimtas žmonių, man kyla klausimas koks yra jo ūkio našumas, ką jis darys kai tie jam dirbantys žmonės išvažiuos i Londoną ar kur nors kitur, nes jis tikrai neišgalės kiekvienam mokėti tiek, kad jie liktų čia. Prisimindamas tą pačią Daniją, galiu pasakyti, kad šalia mano ūkio, kuriame mes dirbome trise (šeimininkas ir du samdomi) prižiūrėdami apie 350 paršavedžių ir apie 3500 paršelių, yra ūkis, kurį valdo ir prižiūri du broliai, tai jo dydis yra virš 1000 ha dirbamos žemės ir keli šimtai paršavedžių, tai vat taip valdomo ūkio ir rentabilumas visai kitoks jei to, kuriame tokiam pat kiekiui žemės apdribti yra surinkta šimtas darbininkų.

Čia pritariu kad ūkiui su 100 darbininkų,kylant pragyvenimo lygiui(algoms tuo pačiu),bus sunkiau išgyventi

JŪsų minimą krizę sukėlė būtent smulkūs kiaulių augintojai, nes be abejo neapsimoka auginti vieną paršavedę ir jos atvestus kelis paršelius parduoti po keliasdešimt lt, bet tuo pat metu stambūs ūkiai, kurie ėjo ta kryptimi gyvi ir manau neblogai gyveno ir gyvens, nes jie sugeba pateikti rinkai tokį kiekį kiaulių, kad perdirbimo įmonei to kiekio pakanka ilgam laikui, gali jis planuoti savo veiklą, investuoti į gamyklą ir t.t. Mes turime suprasti, kad gamintojas yra suinteresuotas dideliais kiekiais žaliavos, nes jie irgi mėgsta pastovumą, nes nuo to priklauso ir jų veiklos kaštai, juk šaldytuvai veikia, nesvarbu ten kelios ar keliolika tonų prokcijos ir juos reikia išlaikyti nekalbant apie kitus dalykus (darbuotojai, įranga, pelnas, palūkanos ir t.t.). Kas dėl to kad tokiems kooperatyvams nereikia žemės, nesutinku, nes juk mėšlą tai reiks kažkur dėti, juk tie patys danai, lietuvoje auginantys kiaules (saerimner), jie plėtėsi labai greitai, kol neturėjo problemų kur dėti mėšlą, kiek žinau, dabar jiems su plėtra sunku, nes nėra tiek daug norinčių priimti jų mėšlą, todėl jie pradeda investuoti ir į žemės pirkimą.

Tai kad ne vien kiaulininkystėje krizę smulkieji sukėlė su galvijais tas pats...patys perdirbėjai pripažįsta viešai kad ilgus metus mažas kainas galėjo laikyti būtent dėl smulkiųjų ūkininkų-pensininkų...žinojo kad vis tiek augins,nesvarbu kokia kaina tai ko gi čia nepasinaudojus :twisted:o ir suaugusių kiaulių mėsa tiek turguje,tiek maximoje yra lenkiška,tai žino daugelis...o dėl danų-tyliu,ta tema daug aplinkiniai žmonės kalbėjo...tik kad nieko nelaimėjo

Kas dėl pasiūlyto modelio, kad keli ūkininkai nuvažiuoja kartu pas perdirbėją ir pasiūlo jam savo užaugintus galvijus, nemanau kad tai būtų efektyvu vien dėl to, kad ūkininkams būtų ne taip paprasta susitarti dėl sąlygų (minėtas lietuvio noras turėti kuo didesnę naudą) ir grynai logistinių sąlygų, vien jau patiems ūkininkams susirinkti į vieną vietą, po to suvežti galvijus į vieną vietą, vienam bus patogu, kitam ne, trečiam transportas sugęs ir pan. Dar vienas teigiamas argumentas yra tas, kad šiuo metu mes priversti galvoti apie tai kas bus po pusantrų metų, padarius tokį veiklos modelį kaip aš siūlau, kiekvienam auginančiam veršelius iki atjunkymo reiktų galvoti 7-9 menėsius. Toliau dar vienas argumentas, jei šiuo metu auginate dešimt žindenių, tai pas jūs vienu realiai būna apie trisdešimt galvijų, ių kurių dvidešimčiai reikia ruošti pašarą, tai reiškia, kad jūs galėtumėte su tais pačiais kaštais ar kažkiek didesniais paruošti pašarą dvidešimčiai karvių žindenių ir tai reiškia, kad kad Jūs esant tam pačiam žemės ir ganyklų plotui kiekvienais metais parduodate keliolika veršių, vietoje kelių suaugusių ir kiekvienais metais gaunate savo dalį iš kooperatyvo veiklos pardavus užaugintus veršius. Taigi laukiu nekantriai kritikos.

Nežinau,bet tokio kooperatyvo ateitimi nelabai tikiu,nes pavyzdžių kai "nusinešė"žmonių pinigus yra:EBSW,SEKUNDĖ ir t.t.

Jo vyručiai, baikit svajoti, parodykit man lietuvį kuris leistų uždirbti kaimynui daugiau nei jis, pasakykit man priežastį, kodėl aš turėčiau parduoti savo žinduklius kažkam, kad skerdyklos gautų daugiau mėsos. Aš ir pats galiu juos užauginti.

Aš tą ir sakau manau šioje vietoje nelabai tinka kooperacija,nes paaugintą ir pats galiu užauginti

Jei kalbama apie specializuotus ūkius, tai pirmas kelias į bankrotą. Pamatys kad biski uždirbti galima, sulėks kai varnai, porą metelių ir rinka užkišta, prasideda krizė,bankrotas. Ir kur man tada veršelius dėti?

Dėl specializacijos ne visai sutinku...pvz.specializuotas augalininkystės gali ne taip jau sunkiai pakeisti kviečių auginimą į rapsų...nors aišku kad turės papildomų problemų...o gyvulininkystėje to nelabai padarysi:pvz.mėsinių galvijų ūkis tikrai greitai netaps pieninių galvijų ūkiu.O dėl rinkos užkišimo-tai derlingesnėse žemėse vyrauja augalininkystės ūkiai,nes derlius neblogus gali užauginti,pelną irgi tada gauna...kam jiems su gyvuliais terliotis Jie nors žiemą pailsi,kur nors į užsienį paslidinėti išvažiuoja

Idomus modelis,aš irgi apie tai esu girdėjęs kad užsienyje taip daro,bet tai tikrai neišspręs pagrindinės-supirkimo kainų problemos Pirmas dalykas tai kokią kainą turėtų nustatyti tas ūkininkas,kuris parduoda tą paaugintą veršelį(kurio auginimo sunkiausias periodas jau praėjo)kad ir jam būtų pelninga ir kad kitas,kuris iš jo pirks būtų patenkintas Pliusą aš matau tik tame,kad tas kuris penės paaugintus gali bandyti derėtis su skerdyklomis dėl kainos už atitinkamą kiekį bulių...na ir karvė per metus tik kartą veršiuojasi,ji gi ne kiaulė,apyvartos nepadarysi Jau geriau kad sakykime keli ar keliolika ūkininkų nusprendžia parduoti savo bulius...kam pardavinėti atskirai Sakykime kooperatyvas A ,kurio nariai ūkininkai,nuvažiuoja į skerdyklą ir sutaria kad parduos tokį kiekį bulių ir kainos atatinkamos prašo...nesutinka-važiuoja kitur,gal net į užsienį...kiekvienas ūkininkas gautų atskirai pagal savo bulių svorį ir dalį atseikėtų kooperatyvo gyvavimui... visa tai dar tik teorija,bet jei kas nors panašaus vyktų ir žmonės pajustų kooperacijos naudą,tai jie tikrai suklęstėtų...

Bet pagrindinių privalumų ir trūkumų nepasakei

Na gal ir koncernas,bet tą ir sakau kad nesunku planuoti pirmyn jei su realizacija jokių problemų...o tai tas ūkininkas kur 100 darbuotojų ir 2000ha,tai augalininkyste,ar gyvulininkyste užsiima

O dėl paskolų...labai gerai kai viskas gerai išeina,o jei ne... Aš tai abejoju dėl mėsinės galvijininkystės ateities...ne taip jau toli ir 2013m,kai gali atverti sienas pigiai braziliškai,argentinietiškai jautienai Ir šiaip mėsinius auginti skatina tik popieriuose pvz.pieninių augintojai gali pasinaudoti ir pieno ir nitratų direktyva...pieno-artezinių gręžinių įrengimas,fermų rekonstrukcija(langai,durys ir t.t),o nitratų-tik mėšlo tvarkymui...tai išeina kad mėsiniams nei vandens,nei fermos iš viso nereikia... :twisted:Nors ir nieko prieš pieninių augintojus neturių,bet tokia jau čia valstybės ir ES žū politika

bet perkant traktoriu su frontaliniu pagal nitratu direktyva ES dengs tik frontalini ir jo priedus manau o gal yra kitaip?

Yra kitaip Kaimynas pirko traktorių su frontaliniu krautuvu,tai jam padengė...tiesa jis pagal 2004-2006m programą...kaip dabar 2007-2013m bus nežinau,bet manau tas pats.

Čia idomus straipsnis: http://www.manoukis.lt/index.php?open=z ... 3&ban_id=1

Čia idomu kad žmogus kryžmina įvairių veislių galvijus...na ir ūkio perspektyva aiški:grynaveislius bulius parduoda(aišku kad ne mėsai),telyčias pasilieka,o mišrūnus paskerdžia savo skerdykloje ir parduoda savo parduotuvėse...kai viskas vienose rankose ir su realizacija ir kaina nėra problemu,tai nesunku ir apie ateitį galvoti...

Ir čia dar įdomu:"... Bandau gauti ir kompensacinę paramą pagal ES paramos priemonę Nitratų direktyvos reikalavimams įgyvendinti. Per žioplumą anksčiau minėtame projekte nurodžiau, kad pirksiu teleskopinį krautuvą su mėšlo šakėmis, kurios visiškai kitaip vadinasi. Abiejuose projektuose besikartojantis žodis mėšlas užkliuvo NMA, dabar neaišku, ar nereikšminga klaida nesutrukdys gauti paramos“, – rūpesčiais dalijosi R. Rimkus..."

Tai taip išeina kad NMA projektas gali nepraeiti,jei ne taip šakes pavadinsi

Šėrimo planą gavau Ačiū Dabar dar nieko negaliu pasakyti,nes vokiečių kalba man visai nežinoma (nors kai ką galima suprasti)kiek bandžiau versti internetiniuose žodynuose:http://www.vokieciu-lietuviu.com/ ir panašiai,tai jie neverčia,nes ten specifiniai žodžiai...o žodynuose tik bendrinės kalbos...žodžiu kai rasiu kaip išsiversti,tada ir nuomonę parašysiu

Gal ir ne šiukšlina, ir nestato tiek, bet kol neturi krautuvo tai ir galimybių kur galėtum panaudoti atrodo mažai.

Aš norėčiau pratęsti šią temą ir surengti "dvikovą" tarp teleskopinio krautuvo ir traktoriaus su frontaliniu krautuvu...rašykite visi savo nuomones,kokie minusai ir pliusai ir pirmojo ir antrojo...pradėsiu nuo savęs:

traktorius su frontaliniu krautuvu:pliusai-gali būti kabinami įvairūs padargai,nuo žemės dirbimo iki pašarų ruošimo(prikabinami,pakabinami ir t.t)

minusai-mažiau manevringas dirbant patalpos viduje(pvz.fermoje stumiant mėšlą),didesni gabaritai...

teleskopinis krautuvas:pliusai-didelis kėlimo aukštis(kai kurių iki 20m )

manevringesnis,mažesni gabaritai...

minusai-ribotas padargų naudojimas

VILIAU 952 apskritai vėžlys o ne traktorius ,nemaišyk su 892

Tai ką gal ir 952.3 vėžlys

Sudominai,gal kaip nors galėčiau tą programėlę gauti Ir kokia kalba ta programėlė

Buliai buvo parduoti prieš naujus metus, tai gi jų amžius nuo 18-21 mėnesio bet kad išlaikyti tokius aukštus priesvorius kuo reikia šerti, nes pas mane toks priesvoris būna kai būna prie karvės, o kai uždarau tai krenta ir stipriai. Pašarai prasti, o pirkti papildomai kombikormą neišeina ekonomiškai.

Šiaip tas veterinaras rekomenduoja duoti specialų pašarų papildą...jis sukelia apetitą,tuo pačiu ir priesvorius...aš apie juos jau rašiau...tai 10% koncentratas veršeliams(dideliems buliams dedami 5%)likusi dalis-miltai...gaunasi kaip kombinuoti pašarai...sudėtyje yra baltymų,riebalų,ląstelienos,druskos,kalcio,fosforo,vitaminų A,D3,E,vario,antioksidantų...prekiauja AB "Linas agro" Panevėžyje...

aš irgi buvau maišą nusipirkęs,daviau veršeliams...na apetitas pagerėjo,nors ir taip neblogas...o dėl priesvorių tai nežinau,reiktų visą penėjimo laiką jais maitinti...tikiu kad geras pašaras,nes tas veterinaras panašu kad daug nusimano...tik kad kaina jo 130Lt už 50kg...žinoma sumaišius su miltais,nemažai pašaro susidaro,bet kol kas man jis per brangus nors kai pavasarį vėl bus mažų veršelių,tai jiems vėl nupirksiu...o didesniems-per brangu,nes aš stengiuosi su mažesne savikaina užauginti...jei būtų normali kaina pastoviai ir turėčiau vienintelį rūpestį-kaip greitai užauginti o dabar užauginai-nėra kainos-laikai,nors ir lėčiau auga

Krekenavos (jų linko nebuvo) 10-15 cnt daugiau duodavo negu Agaras ir Agrovetas bet kaip dabar nežinau, reikės skambinti, klausti kokios kainos dabar vaikšto.

Prieš porą dienų jiems skambinau,sakė kad bulius virš 600kg moka po 3,8Lt/kg už gyvą svorį,o jų tinklapyje neradau skerdenų lentelės

Matai dar vieną faktorių turime įvertinti, manau Atžalynas atvilko visą fūrą bulių nuo kiekio labai priklauso kaina. Bet laikyti bulius kol jie pasieks tuos 800 kg reikės laukti dvi žiemas, įdomu kokia savikaina vieno kg?

Atžalynas augina apie 50-100 žindenių(tiksliai neatsimenu),tai ir buliukų kiekis susidaro,tai gal ir kokią ilgalaikę sutartį pasirašę ... nors kažin ar nori perdirbėjai isipareigoti...dėl savikainos nežinau,nes to veterinaro telefono numerio neišsaugojau,bet jis sakė kad šitame forume lankosi,tai gal parašys ką jei žino...

Iš tikrųjų Agaro kaina 2006.12.11 už tą pačią rušį 7,67Lt/kg...

http://www.agaras.lt/index.php/pageid/42

O nuo 2007.01.09 tai dar mažesnė 7,52Lt/kg

http://www.agrovet.lt/?Id=255&lng=LT