Jump to content

Greenas

Nariai
  • Pranešimai

    308
  • Prisijungė

  • Lankėsi

Atsakymai kurių autorius Greenas

  1. Įdomu, jei miškas už 10 km, o kaimynai už 50 metrų, į kurią pusę šaudyt iš patrankos? Gal patrankų pardavėjai ir ausų kamštukus visam kaimui dykai prideda? Įsivaizduočiau tuos šaudymus kas 10 min jei nėra arti gyventojų ir pats vietoj negyveni.

    Jei vilkai ateina tik iš miško, kuris yra už 10 km, tai daryčiau taip: vakare pašaudyčiau arčiau miško, tada palikčiau ir nustatytčiau (elektroninė baidyklę), kad išautų keletą šūvių naktį į miškų pusę bet nuo ganyklos ir perspėčiau kaimyną, kuris yra už 50 m. ir miško pusėję.

    Dovanojame dažnai savo klientams ausines, ausų kamštukus galime padovanoti, jei visas kaimas nuspręs naudotis mūsų paslaugomis arba įsigys garsinių baidyklių su priedais.

    Kas 10 min. yra labai tankus šaudymas ir jo baidant vilkus tikrai nereikia. Taip intesnyviai naudoja atliekų aikštelės apsaugai nuo kirų, varnų.

  2. o kaip kitų miško žvėrelių, paukščių ramybė ir gamtosauginiai reikalavimai? Juk net šuns pagal taisykles negalima vestis į mišką, kad triukšmas, lojimas netrikdytų gyvūnų ramybės. O nukreipti šūviai į miškus visą parą, ir minimum gerą pusmetį, maksimum - metus, ir čia jau gerai viskas?

    Įdomu kuri teisė yra viršesnė ar galimybė imtis priemonių ir saugoti savo turtą ir verslą, ar ramybės trikdymas laukinių žvėrių, tikrai nežinau. Gal galite nuorodą atsiųsti dėl tu gamtosauginių reikalavimų ir taisyklių, būčiau dėkingas, ačiū.

     

    Šaudyti kiaurą parą nėra tikslo. Skirtingi žvėrys skirtingu laiku ateina. Tai reiškia, kad vilkas, šernas, kai kurie paukčiai ateina naktimis. Likusieji paukščiai daro žalą dienomis, todėl matyti, kad reiks šaudyti kiaurą parą ir ištisus metus būtų netikslinga.

  3. pasakiau savo nuomonę, ir manau ji teisinga.

    Kiek kainuoja pastoviai šaudyt patranką mėnesį laiko? o per metus kiek susidaro? nes kokius 6mėn avys lauke būna, dar 3 mėn nuo tvarto pasiekia ganyklas. 

    Ką kaimynai turizmo sodybose sako, ir patiems galvos neskauda?

    Aš Molėtų, Anykščių, Ukmergės raj, sandūroje sėkmingai apsaugau avis tik aptvėręs aptvaru, bet esu apdalintas sėkme dėl to, kad tiesiog toj vietoj nėra vilkų. 

    atsakant į tavo klausimus:

    vieno šūvio kaina yra apie 0,003 ct dujų. Jei baidytum žvėris atlikdamas po 6 šūvius į valandą ir baidytum 10 valandų per parą, tai mėnesio išlaidos gautusi apie 5 eur su mechaniniu modeliu ir apie 7 eur su elektroniniu modeliu (nes naudojama energija akumuliatoriaus).

    Jei baidytum metus, tokiais pat periodais 10 valandų per parą po 6 šūvius kas valandą, tai gautusi apie 52 eur su mechanine ir apie 81 eur su elektronine. 

     

    Jei padalintum iš visos bandos ir gaunamos išeigos: mėsos kg, vilnos, odos, sūrio kg jei melžiamos, tai ir būtų tavo išlaidos savikainai.

     

    Kaimynus dažniausiai perspėja ir mes tą rekomenduojame padaryti. Mums dirbant su patrankomis ir jas pristatant ir instruktuojant naudojam ausų apsaugas, tą ir rekomenduojame, kas dirba su jomis.

  4. išrastas dviratis iš arklio vėžimo..... 

    patrankos skirtos augalininkų ūkiams laikinai apsigint nuo kranklių, gervių ar burių skeltakanopių, o siūloma naudot nuo vilkų. 

    Aišku , kad avys bijo, nes jos baikštūs gyvuliai, bet ir kariamas šuo pripranta. 

    Tai, kad sėkimgai apsaugom gyvulius ganyklose Šilalės, Kupiškio rajonuose.

  5. Visokie suviai( duju patrankos ir t,t ) nepadeda,nes sernai pripranta prie suvio ir nekreipia demesio.Geriausia kvapai ir gasdinti medziotojus,kad i teisma paduosi arba neleisi medzioti ir tegul sedi.Dabar jie visai ispyxxdeje pasistato jaukykla pasistato kamera ir atvaziuoja tiksliai pagal  minutes,kada sernai ateina.I abejotinus plotus,net neina.

    O kaip dirbate (baidote) su patranka?

  6. Sveiki. Vienos priemonės apart šautuvo šūvio nėra, kuri atbaidytų šernus. Problema yra kompleksinė ir turi būti daroma kompleksiškai. Žmonės kurie perka mūsų www.dujupatrankos.lt, jas naudoja po kelias ant lauko, naudoja kvapus, lempas. Taigi, kaip daryti ir kiek patirate nuostolių skaičiuoti ir spręsti Jums.

  7. Manau sveika dar tokius būtų gydyti, jei jau atvažiavo duoti šakes ar šiupelį, paimti raktelius visai dienai ir tegul padirba, tada po darbo, kai jau rankos bus nusvirę duoti moralo, kad užsidirbti galima ir taip.

    Aplamai būtų gerai taip ir klerkus auklėti, kurie atvyksta be perspėjimo į ūkį, duoti paravėti, ar kažką panašaus, bet visą dieną, kad suprastų, kad maistas ateina ne iš popieriaus, bet iš žemės.

  8. investicijos manau turėtų būti skaičiuojamomos ūkio veiklos ilgu laikotarpiu (3-10 metų).

    ką darote kad sumažintumėte pašarų savikainą?

    kaip galvojate ar žmogus dirbdamas su pašarais įtakoja pašarų savikainą?

    p.s. ar bandėte mūsų puslapyje kaimolaikas.lt savikainos skaičiouoklę?

  9. Tuomet ir kyla pagrindinis klausimas, kiek tiksli bus gauta šiuo skaičiavimu savikaina...

    Išlaidas žolei užauginti ir susiluosuoti jau patyrėme, o savikainą skaičiuojame tik iš to, ką dabar šeriame??? Kažkaip..

    Kaip ir sakiau, nesu nei buhalteris, nei ekonomistas... Taigi, objektyviai spręsti apie siūlomos skaičiavimo formos tinkamumą tikrai negaliu..

    viskas gerai Pienmėgį, nereikia būti ekonomistu ar buhalteriu, svarbu diskusija manau.

    Dėl išlaidų, kurias patyriai jau pagamindamas pašarą ir skaičiavimo ką dabar šeri, pvz.:

    karvė gauna šiandien pašarą, ir ji šiandien duoda pieną.

    Tai reiškia ji generuoja išlaidas ir pajamas einamo laikotarpio metu.

    Patiriamos išlaidos turi kainą, nesvarbu ar pašaras pernai metų ar užpernai, jis turi savo kainą.

    Nesakau, kad reikėtų užsiimti itin smulkiems ūkiams savikainų apskaičiavimų, bet jau nuo 20 melžiamų manau reiktų tą daryti, dėl ko paaiškinsiu:

    Gamyboje savikainos žinojimas yra labai svarbus momentas, nes kaip ir dabartinė situacija pieno rinkoje: perdirbėjai numuše kainas, kaip ir kievienais metais ir daugelis, nesakau, kad visi tik apie tai šneka, bet niekur negirdžiu, kad kas nors aplinkui sakytų: sutaupiau vieną ar kitą savikainos centą. Taigi esmė, manau yra žinoti iš ko susideda tavo savikaina, kiek kiekviena savikainos eilutė kas mėnesį ar dekadą patiria išlaidų ir kaip galiu sutaupyti, kiekvienoje eilutėje, bent po centą, kad amortizuoti supirkimo kainas.

  10. Ką ir reikėjo ....... Atskira buhalterija bandos keitimui.... Pašarus sversit gramais (kurie buliams?? Kurie telyčioms??)

    Be to, lentelė nenumato galimybės atskirti buvusių laikotarpių sąnaudas (užsiauginot grūdus, įsidėjot šienainį, nusipirkot traktorių, pasistatėt priestatą prie fermos, ar pačią fermą) ir ateinančių laikotarpių sąnaudų (pvz mėšlo iš talpyklos pašalinimas pavasarį) Visi šie dalykai turės įtakos savikainai.. Siūloma forma yra tik momento fotografija, bet jokiu būdu ne reali savikaina..

    taip, atskiras savikainos skaičiavimas bandos keitimui turi būti. Jei žinai kilogramo pašaro kainą, žinai normas gramais telyčiukėms ir buliams, gali sugrupuoti, jei yra galimybė atskirai telyčiukes ir skaičiuoti, jei nėra galimybės sugrupuoti, tada gali išsivesti vidurkį ir skaičiuoji, manau taip.

    tai buvusio laiktarpio pašarų kainas taip pat turi žinoti ir jei jį dedi einamu laikotarpiu, tai ir rašai pernai metų kainą, o ne šių metų pašaro realios kainos, nes šeri su pernykščiais.

    nusipirkus traktorių, pasistačius priestatą prie fermų tai jau ekonominiai investiciniai projektai, kuriuos matuoji metų ar net kelių metų eigoje, o einamu laikotarpiu įtrauki ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąsnaudas.

    mėšlo talpyklos pašalinimas manyčiau yra augalininkystės savikaina, lygiai, taip pat, kaip trąšų atsivežimas.

    nemanau, kad ji neparodo realios savikainos, nes jei atskiri veiklas ir jų sąnaudas, manau yra paprasta įvesti ataskaitinio laikotarpio pabaigoje skaičius ir gauti tai ką turi, ir momentinę fotografiją, nes čia neskirta išsaugoti ir kaupti serveriuose, o tik greitai suvesti ir gauti.

  11. Na, na...

    "Dėl reprodukcijos išlaidų, tikrai atskiros buhalterijos nereikia vesti, reikia tiesiog paimti ir visas sąskaitas ir išlaidas patirtas už spermą, už sėklinimo paslaugas ir pan suvesti gale mėnesio"

    Papasakokit, kaip šioje vietoje paskirstysit išlaidas gimusiems buliukams ir telyčiaitėms??

    Reprodukcijos išlaidos, ar "bandos keitimo išlaidos"??? Šiaip jau, jei gimtų vien telyčaitės, tai būtų absol tas pats.... bet kaip paskirstysite išlaidas krekenoms, pienmilčiams, pašarui startiniam?? Ar manot kad ir buliukai yra reprodukcijos išlaidos??

    manau neturėtumėme maišyti, gaminamo pieno savikainos ir savikainos prieauglio (bulių parduodamų mėsai) telyčiukių auginamų pakeisti bandą, nes tai yra atskiri skaičiavimai.

    reprodukcijos išlaidas patiria melžiama karvė.

    buliukai ir telyčiukės yra pajamos. gimus buliukui ar telyčiukei, žinant normas ir kainas startinio pašaro, pienmilčių galima išskirstyti tiek buliukams, tiek telyčiukėms ir skaičiuoti jų auginimo savikainą.

    ekonominį ūkio vertinimą gale metų reikia jau suvesti tiek pieno savikainas, tiek gaunamas pajamas už buliukus, tiek telyčiukių auginimo savikainas ir t.t.

  12. Tikrai nebloga skaičiuoklė.... tik ar reali??? Ar galit lito tikslumu nusakyti savo ūkyje gaminamų pašarų savikainą?? Kaip įvertinat savo darbo sąnaudas???

    Skiltis "Reprodukcijos išlaidos" per bendra.... Toms išlaidoms nustatyti teks vesti atskirą, grandiozinę buhalteriją...

    Šiaip tai nesu buhalteris ar ekonomistas, daugiau gamybos praktikas, todėl sunku spręsti..

    ačiū už pastabas, bandau pasakyti, tai kaip man atrodo:

    skaičiuoklė yra reali, jei viską suvedi, tiksliai.

    Jei suvestumėte visus pirkimus, ir savo pasitvirtintus darbų įkainius, bei darbo užmokestį, tai be abejo, turėtumėte gauti netgi centų tiklsumu, pagaminto pašaro kg savikainą.

    Taip, tai atskiras skaičiavimas, bet čia jau eina augalininkystės padalinio, kuris vėliau parduoda pieno padaliniui gatavą pašarą.

    Darbo sąnaudas galima būtų įvertinti prisirišant prie pvz. kad per mėnesį gaunu vidutinį darbo užmokestį su plius viršvalandžiais. Pvz 2341 brutto (ant popieriaus), reiškia tokį su viršvalandžių įkainiu, pvz plius 7lt. už vaandą brutto.

    Dėl reprodukcijos išlaidų, tikrai atskiros buhalterijos nereikia vesti, reikia tiesiog paimti ir visas sąskaitas ir išlaidas patirtas už spermą, už sėklinimo paslaugas ir pan suvesti gale mėnesio..

    Nėra viskas taip sudėtinga, reikia tik susivesti visus pirkimus, žinoti gamybos įkainius, kurie taip pat nusėda į pirkimus ir pardavimą ir gaunami skaičiai vedami į savikainos skaičiavimą.

  13. įdomu sužinoti kaip skaičiuojate pagaminto pieno savikainą, kokius rodiklius taikote ar imate tik melžiamas karves ar visą bandą per ataskaitinį laikotarpį?

    Pasaulinėje praktikoje manoma (o ir Lietuvos ŽŪB'uose yra labai panašiai) kad sušeriami pašarai sudaro nuo 50 iki 60 procentų pieno gamybos savikainos... Tam šiuolaikinėse racijonų skaičiavimo programose yra rodiklis (IOFC- income over feed costs/įplaukos virš pašarų kainos)... Taigi, įsivertinat pajamas už perskaičiuotą pieną, ir jei jos nėra du kart didesnės už tai, ką sušeriate gyvuliui reiškia, sėdite bačkoj...

    Tiesa, gudručiams parduodantiems įvairius stebuklingus kreidos/ druskos mišinius tas rodiklis nelabai patinka..... todėl Lietuvoje labai mažai skaičiuojančių racijonus su kainomis..

    būtina skaičiuoti viską, tiek racionus su kainomis, tiek kiekvieną išleistą centą pagaminti pieno kilogramui. Ekonominiu atžvilgiu, metų gale skaičuoti, ir išmokas, ir prieauglį ir t.t. Ar galėtum Pienmėgį pakomentuoti mūsų puslapyje http://www.kaimolaikas.lt esančią skaičiuoklę?

×
×
  • Create New...