Jump to content

PostFactum

Nariai
  • Pranešimai

    369
  • Prisijungė

  • Lankėsi

Atsakymai kurių autorius PostFactum

  1. Jeigu bus orai kaip šiemet, tai po juodo pūdymo, perdžiūvusioj dirvoj gali niekas nesudygti.

    jeigu padaryti atvirkščiai? pavasarį pasėti, o tada jau kiek laiko liks iki žieminių sėjos padaryti juodą pūdymą...

    pavasarį pasėjus ir daugiau žalios mąsės užaugs.

    tiesa, mano pamąstymai čia daugiau teoriniai, nes dar tik planuoju ateinančiais metais sideracinį pūdymą taikyt.

  2. Sveiki, ateinanciais metais planuoju pabandyti zalia trasa. Ar galimas toks variantas, kad puse vasaros dirbu pudyma, ir koki birzelio viduri pasiseju garstyciu zaliai trasai. Tinkamas budas ar nelabai, ir kaip su deklaravimu.. Deklaruojamas butu pudymas :) Taigi galimas variantas ar ne ? ;)

    Variantas galimas, bet jei šiemet taip būtum padaręs tai vargu ar būtų sudygę...

    Kaip suprantu, apie tokį variantą galvoji, nes nori piktžolių pamažint.

    aš būčiau linkęs daryt taip, kad pavasarį palaukt kol subujos piktžolės visokios, tada glifosato, kai viskas sudžius, tada įdirbt ir pasėt garstyčias, čia gal net ir iki birželio pasėtum.

    Šiaip pritariu Zoidbergui.

  3. Gal kalbi apie tą zetor kurį parduoda margučiai? Jei atmintis neapgauna tai jau porą metų tas skelbimas kabo. pasidomėk koks to zetor maksimalus greitis, nemaža tikimybė, kad greitis bus iki 30 km/h čia pliusas t-40, o dar tas dalykas kad t-40 priekinis tiltas amortizuoja tai transporte didelis privalumas.

    ir dar t-40 jei kas suges visada rasi su kuo pasikonsultuot dėl remonto.

    Ką su juo ruošiesi tampyti ir kodėl nežiūri į mtz?

  4. po žieminių kviečių vasariniai nėra blogai, na bent jau tikrai geriau nei žieminiai po vasarinių, po žieminių galima dar tarpinę kultūrą pasėt, pvz garstyčias kokias, paskui užart.

    manau, kad žirniai ne tik, o net kas tris metus.

  5. turiu tokį klausimą, gal labiau patyrę turės atsakymą: kodėl lafetas dyla netolygiai? vienas šonas labiau nudyla ir pradeda traukt į šoną pjaunant. skirtumas apie milimetrą susidaro.

    Gal aš kažką ne taip darau, o gal normalu, kad porą kart per sezoną reikia su dilde sulygint plokštes...

  6. Sveiki. Ekologines avizos. Gal prazondavot kaip su realizacija? Turiu prisijes virs 30 ha:) geras ukininkas, pirma seja paskui galvoja kur det :))

    Visai kaip kaubojai - iš pradžių šauna paskui nusitaiko. Būk nusiteikęs, kad gali niekam nereikėti ekologinių ir parduosi kaip paprastas.

  7. 1. lėkščiuoti nėra būtina, galima su mulčeriu susmulkinti ir užart iš kart.

    išlaukimas tarp lėkščiavimo ir arimo reikalingas piktžolėms naikinti, maždaug pora savaičių...

    2. jeigu per vasarą augo žalia trąša, tai kaip ir neracionalu būtų palikt neužsėta, reikėtų žieminius javus pasėti juolab, kad po žalios trąšos gan patogu ir be problemų galimą spėt paruošt dirvą žieminių sėjai...

  8. Iš GAAB reikalavimų:

    „Juodąjį pūdymą bei sodų ir uogynų tarpueilius (išskyrus tuos

    tarpueilius, kuriuose laikoma veja ar pieva) reikia periodiškai

    įdirbti arba naudoti chemines kovos su piktţolėmis priemones“

  9. su mažu plotu česnakai, braškės, gėlės, yra pats tas, aš dar vieną dalyką pridėčiau - sodą.

    įvairių vaismedžių vaiskrūmių, slyvų obelų, kriaušių, aviečių, lazdynų, graikinių riešutmedžių...

    Patariu tau žiūrėt į tą savo 1.2 ha sklypą (kuris pradėjus dirbti psirodys, ne toks ir mažas) kaip į bandymų poligoną, nenorėk iš kart pelno stenkis išbandyt kuo daugiau kultūrų, paskui kai jau surasi savo augalą galėsi ir daugiau žemės įsigyti.

    patarimas, česnakai mėgsta pavėsį, todėl sode tarpueiliuose galima prisodint česnakų ar dar ko nors, sutaupysi vietos, juolab kol vaismedžiai dar maži ir šešėlis menkas.

  10. Aš tai perskaitęs supratau kiek kitaip, tiesą sakant dar neaškiau pasidarė. Manau, čia straipsnio vinis:

    Labai dažnai agrotechnines klaidas tikimasi išspręsti cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis – sėjant beicuotą sėklą ar purškiant pasėlius fungicidais. Beicai mažina tik pirminio užkrato kiekį, kuris plinta su sėkla. Ar panaudojus beicus javus mažiau pažeidžia varpų fuzariozė, kol kas vieningos nuomonės nėra. Užsikrėtimo intensyvumas labiau priklauso nuo to, kiek užkrato yra tame pačiame ar kaimyniniuose laukuose. Nereikia pamiršti, kad pagrindinis užkrato šaltinis yra augalų liekanos dirvos paviršiuje.

    Fungicidų naudojimas javų pasėliuose nuo varpų fuzariozės yra tik viena grandis visoje apsaugos nuo šios ligos sistemoje. Tuo pačiu tai pati brangiausia grandis, kuri ne visais atvejais užtikrina patikimą veiksmingumą ir atsipirkimą. Naudojant fungicidus nuo varpų fuzariozės, labai svarbu jais nupurkšti užsikrėtimo metu. Panaudojus fungicidus tinkamu laiku, galima tikėtis, kad ligos pažeidimas gali sumažėti iki 50–80 procentų. Keliomis dienomis paankstinus ar suvėlinus purškimą, labai sumažėja naudotų fungicidų efektyvumas.

×
×
  • Create New...