Protuolis

Neužsigaukit pasakysiu tiesiai šviesiai. Jūs tikrai nesuvokaite ko norite. Triušis tai ne kiškis, jie net ne giminės. Nieko iš jūsų planujamo biznelio nebus. Tokių gyvenimo triušiai netlaikys ir į puodą neturėsit ką dėti.

Norėčiau patarti, kaip "nepradedantis" veterinaras - nenustatinėkite diagnozių kažką paskaitę iš vidurio knygos. Tiksliai nustatyti tokių medžiagų kaip jodas trūkumą gali ne kiekviena laboratorija, o pagal vieną ar kitą simptomą net įtarti sunkoka. Nejuokinkit su jodo įtrynimu- kiek pustonį sverenti karvė to jodo galėjo įsisavinti. Jeigu iki šiol gydęs veterinaras žino mažiau už Tamtsą (kuo aš linkęs abejoti, jeigu tai licenziją turintis specialistas) susiraskite kitą. Supraskite, kad medžiagų apykaitos sutrikimų neišgydysite 2 injekcijom. Pirmiausia subalansuokit šėrimą, papildydami pašarą mineraliniais priedais ir vitaminais. Brokai maistingi panašiai kaip limonadas, o pagaminti pienuką darbas sunkus ir tam reikia nemažai baltymų, energejos. Abejočiau ar Jums pavyks apseiti be kalcio preparatų, tik nepamirškit prieš leisdami juos atšildyti iki kūno temperatūros ir neskubėti. Preparatų skirtų medžiagų apykaitos ligoms gydyti yra daugybė ir efektyvių tik reikia teisingos diagnozės, kurios be nuodugnaus ligonio ištyrimo Jums nepaskys niekas. Nestumkit karvutės į rimtesnę bėdą atidėliodami su rimtu gydymu, nes poto jau gali būti per vėlu.

Kiek kartų tą kalcį ir kokį lašinote? Ką naudojote dar? Kokia tariama diagnozė? Kada karvutė apsiveršiavusi, kokio ji dabar amžiaus, įmitimo ir kiek duoda pieno?

Neatidėliokit skrodimo kitai dienai, nes bus sunku atskirti ligos sukeltus pokyčius nuo pomirtinių kurių vis daugėja. Kiek ilgiau palaukus ir dar neatvėsinus gaišenos jos visos atrodys "išpūstu pilvuku". Tai ne diagnozė.

Dėl to antihelmintikų sudavimo dalimis. Jei dozė neviršina nustatytos, ko aplami neturi būti, dalinti dozę į kelis kartus nėra reikalo ir tikrai reto vaisto anotacijoje nurodoma tai daryti. Diagnozę aš siūlyčiau pasitikslinti todėl, kad nurodyti simptomai gali būti ir tais atvejais kai kirmėlėmis net "nekvepia". Savo praktikoje esu nekartą matęs kai helmintais net nežsikrėtęs sergantis gyvūnas pribaigiamas antihelmintikais tik todėl, kad savininkui atrodė jog menkas apetitas, prastas įmitimas būtinai yra kirmėlių pasekmė. Būkit supratingi- leiskit gydyti savo gyvūnus profesionalams.

O kam per daug svarstyti, geriau tiesiog suduoti antihelmintikų ir visx. Na dar aišku reikėtų padaryti kitus tyrimus ar neserga kokiom kitom ligom. Taigi taigi, kad reikia pirma išsiaiškinti kas per ligos tą Jūsų augintinį užpuolė. Nepamirškit, kad bet kuris anthelmintikas tai papildomas krūvis kepenims, inkstams, kad po gydymo nuo kirmėlių išsenka vitaminų atsargos. Jeigu tikrai įsitikinę, kad avelė turi kirmėlių neduokit vaistų tada kai ji Jums atrodo serganti ir silpna. Reiktų sulaukti pagerėjimo. Ir jokiu būdu neperdozuokit. Dozę reiktų pasiskaičiuoti pagal vaistus ir individualią kiekvieno gyvūnėlio masę. Ir dar, kadangi helmintozės yra invazinis susirgimas, tikimybė, kad kirmėlių turi tik vienas ar keli individai iš visos bandos lygi nuliui.

Na kolega ,veterinare, ar Tamsta nesusivokiate, kad zonų kaip po tokių jau kaip ir nelikę. Ir jei nesiseka išgyventi, negaunant tų perprievartą atimtų pinigėlių, nepykit ant LVA, nedarykit jai sarmatos ūkininkų forume. Ne Akademija Jus užmigdė ant laurų kraują beimant. Patyriau aš tą visą priešepizootinį "darbą" dar nuo 1991 metų. Atsakykit, Gerbiamas ponai, koias užkrečiamas ligas tamsta dabar kontroliuojate kaip Įgaliotasis gydytojas, nes jegu nesate toiu ar VMVT darbuotoju pri inf. ligų iš vis neturite teisės kišti nosies.

Robertai ar Jūs čia baikaujat ar tikrai karvių racioną norite balansuoti tik siekdami skystesnio mėšlo, o ne daug kuo pigesnio pienelio ir sveikų karvių? Ir dar šniūrų likučiai pašare gali kainuoti daug brangiau negu siurblio krapštinėjimas, nes karvės juos nesunkiai praryja, bet nesuvirškina. Ar sunku suvokti kuo tai turi baigtis?

Raumeningumo klasės nuo aukščiausios iki žemaiusios: S E U R O P , tagi gerbiamas dn ar tik rašydamas klaidą padarėte ar iš tikro siekėte kad jums O į P pataisytų. Jeigu norite parduoti pagal gyvą svorį pirmiausia išsiaiškinkite kokia žadama bazinė kaina (už R3), nes jos pamažinimas 0,10lt jau labai daug ką reiškia. Realu prie 3,5 lt už kg gyvo svorio nors 6,9 lt už kg skerdenos. Daug, atsiprašau už išsireiškimą, išdurtų būtent dėl bazinės kainos. Parduodat pagal skerdeną - dalyvaukit vertinime. Labai retas judmargis gyvulys ir ne visi mėsinių mišrūnai pasiekia bazinę R3 klasę, o jei taip tai kainos koeficientai ne jūsų naudai Ir dar nesvaikit kad parduodami pagal gyvą svorį esat saugūs. Esu matęs 70 proc skerienos išeigą nupirkus gyvulį gyvu svoriu. Ką jums tai sako? Tie maladiec vyrukai nedalina ir nederina to svorio kurio neturi nusukę nuo kito gyvulio, nes jiems aktualu parvežtų gyvulių savikaina ir jie tikrai nemoka litų už orą.

15 metų patyrimas rodo, kad ne visais atvejais tas mechaninis atidalijimas būna sklandus. Jeigu tenka ne atidalinti, o nuo kiekvieno karunkulo krapštyti plėves- tikrai nematau prasmės traumuoti gimdos gleivinę. Tuolabiau, kad nuo bakterijų įnešimo apsisaugoti tokios procedūros metu galima tik teoriškai,nes vienu rankos įvedimu atidalinti viskoneįmanoma fiziškai.

Jau 3 sezonus šeriu beveik vien šienainio rulonais. Kol laikiau 2 karves, rulio užtekdavo savaitei dabar beliko viena labai produktyvi piendavė, tai jai rulono užtenka 10-14 d. Šieno 1 karvei užtenku 3 pirktų rulonų, nes jo reikia tik prieš atsivedimą bei rudenį ir pavasarį kol vidutinė paros temperatūra nenukrinta iki kokių 6-7 laipsnių šilumos (šiltesniu oru pašaras pradeda kaisti ir gesti). Patarčiau pjauti kuo jaunesnę ir geresnės botanin ės sudėties pievą. Jeigu pradalgė stora- sumesta bent iš kokių 3 metrų ir dar derlingoje ganykloje gerun oru užtenka paros vytinimo. Drėgnesnį pašarą noriau ėda ir pienuko daugiau bėga. Tokiam "galingame" pieno ūkyje kaip mano šienainio rulonai patogiausi technologija, nes neberūpi orai, anksti nusima pirma žolė ir greitai turiu gražaus atolo. Ir tas brangumas tik sąlyginis, nes derliaus nuostolių jokių- ant lauko nelieka net smulkiausių lapelių, nerizkuoju parsivežti dau kartų vartytą įbrangusį ir plėktelėjusį šieną ir talkos pas gastranomą su šiūpėle semti nereikia.