Na visai nieko, tos kurios pernai matė piemens viskas ok, na o su kitom teko pavarkti kol suprato kas čia kaltas, kad taip skauda. Na pasirodo jos labai jaukios pas mane nes kai aš aptvare tai visos paskui mane eina vorele. Daugiausia vargau tai su mažiausia nėrė pro vielą ir į krūmus paskui nežino kur mama, nes mamai tai nė motais , kad vaiko nėr visai nebliauna. Šiaip taip parkrapštėme į aptvarą, o tada tai nuo mamos nei per žingsnį paragavo ir elektrinio pienens liežuviu, tai nelabai ir artinasi prie tvoros dabar. Išvarėme tik šiandien tai su baime lauksiu rytojaus, na duok dieve gal viskas bus gerai apsižiūrėjo visą aptvarą žino kur gakima atsigerti nuvešiu vakarais dar saladino po truputį, kad nepamirštų ir nesulaukėtų visai.