KUPETA

sveiki, ar yra galimybe apsaugoti braskes nuo salnu?yra apie 60a.

aišku, kad yra, bet renkantis metodą rreikia žinoti nuo kokio intensyvumo šalnų norima apsaugot

vienas zinomas budas tai agroplevele,o kitu budu nezinau

Na tai va agroplėvelė tau apsaugos nuo -2 - 3oC šalnos. Su salyga, jog naudosi 32 g/m2 tankumo.

Jei pas tave šalnos tik tokio intensyvumo, tai agrodangos pilna užteks. Pavyzdžiui mano ūkyje praktiškai kasmet žydėjimo metu būna -8, o kartais ir daugiau, va tada tai yra reikalų

sveiki, ar yra galimybe apsaugoti braskes nuo salnu?yra apie 60a.

aišku, kad yra, bet renkantis metodą rreikia žinoti nuo kokio intensyvumo šalnų norima apsaugot

sveiki, gal zinote kas koke chemine apsaugos priemone augalams apsaugoti nuo salnu, esu girdejas apie medziaga kuri sumaisius su vandeniu apipurskema purkstuvu ir gaunasi kaip putos,burbulai, po nakties atsiradus saulei tos putos isgaruoja ir augalui nepakenkia,taciau internete nieko nerandu apie tai.

Apie šią tehnologiją informacijos reikia jieškoti JAV tinklalapiuose, nes praktiškai tik toje šalyje ji ir tenaudojama.

Šiap esminis klausimas yra kokius augalus nuo šalnos nori apsaugoti, ir nuo kokio stiprumo šalnos (-1oC ar pvz -8oC)

Sveiki,gal kas is cia esanciu braskininku ruosiasi uzsisakineti daigus is flevoplant?

Kokie būtent domina? Ir dar vienas esminis klausimas ar planuoji pirkti iš flevplant poland ar iš flevoplant holland?

Domina A+ frigo daigai,Florin arba EVIE 2,man reikia lb nedaug,todel ir ieskau zmogaus kuris pirks,kad galeciau prisijunkt,aisku jei atitinka perkamos veisles.

Šiaip, jei domina nedidelis kiekis, tai Florin A+ daigų būna sodininkų mugėse pavasarį, bent jau pernai metais tikrai mačiau po 2 Lt už daigą. Daigai su augalo pasais, panašu, kad importas.

Nu kodel kiekviename forume atsiranda zmoniu,kuriems atrodo,kad jie protingiausi?O gi todel kad yra atvirksciai.

Nei vienas protingas zmogus nesikelia ir kvailiais kitu nevadina,vien del to kad kazkuria siaura sriti (pvz.braskes) ismano daugiau,nei kiti.Tai tik siaurutelis dalykelis,kuriu gyvenime yra begalybe ir kituose,tas zmogelis yra labai mazutis,gal net negimes.Kaip sake didysis isradejas Edisonas:parodikite man savimi labai patenkinta zmogu ir as per 10 min. irodysiu,kad jis yra Luzeris.

Jei nenori patarti,tai geriau netersk eterio

Ai, ai, ai, vai, vai, vai. Ką tai tu čia į pievas nuvarei. Aš norėjau pasakyti, kad niekas taip forumuose klausimų neuždavinėja jei į juos nori gauti atsakymą. Visų pirma turi pasidalinti savo patirtimi bei surinkta informacija apie savo problemą, paklausti ką kiti apie tai mano, užmegzti diskusiją ir t.t.

Sveiki,gal kas is cia esanciu braskininku ruosiasi uzsisakineti daigus is flevoplant?

Kokie būtent domina? Ir dar vienas esminis klausimas ar planuoji pirkti iš flevplant poland ar iš flevoplant holland?

O del ko keistas?Norejosi,kad butu nuo ankstyvuju iki velyviausiu veisliu,kad uogas ilgiau galetume valgyti.Pandora tai apsidulkino kaz kaip,uogu buvo,bet va Polkos tai beveik net neparagavau.Ziedgrauzis gal uzsiveises buvo,zydejo,bet uogos kazkokios nuo pat pradziu susisuke buvo ir neaugo didesnes,nei ziedas.

Tresiau laistydamas rugpjuti,viskas buvo ok.Bet veliau apie spalio gala sugalvojau biski pelenu uzbarstyti,jauciu kad nepatiko.Dar plius vanduo telksojo aplink vagas tarpvagiuose apie 2savaites.

PH koks tiksliai nezinau apie 6,5 manau.Dirva posunke,juodzemis lipnus.Humuso mazai matyt.Puse mulciuota pjuvenomis,o puse zole is po zoliapjoves.Na zodziu nesamoniu prisidares as.Eksperimentuoti patinka

Kaime pas mane posunkis priemolis PH 7.3 galvoju apie 10 aru uzsisodinti.Ar ne per daug sarminga zeme braskems?Kuom parugstinti galima ir pries kiek laiko tai daryti geriausia pries sodinant?Kokias trasos tinka tokiam PH?Gal spigliuociu pjuvenu iterpti i dirva parugstinimui ir palengvinimui?

Nu ir prirasiau

Na gi,braskininkai,negi nieks negalite i mano klausimelius atsakyti?

Kaip sakė vienas žydų kilmės daktaras (tai mokslinis laipsnis jei ką), su kuriuo teko dirbti: vienas kvailys gali tiek klausimų užduot, kad šimtas protingų neatsakys

Nugeltonavo visas braskynas.Po lapkricio liuciu,tarpvagiuse telksojo balos.Ar gali buti ,kad jos nuskendo,nuo vandens pertekliaus?

Girdejau,kad Sonata veisles braskes reikia kaz kaip specialiai tresti,ne kaip visas?Ar trasos kitos ar proporcijos?Ar tai nesamone?

Jei nugeltonavo Sonata, tai greičiausiai nieko baisaus, o dėl tręšimo Jūs teisi, sonatos veislės braškės reikalauja šiek tiek kitokio mikroelementų santykio. Į agronomus kreiptis neverta, nes jų žinių lygis artimas 0.

Jei tokių dalykų Jums nepasakė Jūsų daigų tiekėjas, tuomet patikimiausia informacijos jieškoti šios veislės kūrėjo tinklalapyje, bei specializuotuose žurnaluose (olandų, vokiečių kalbomis). Ši tema buvo labai gerai išnagrinėta prieš 4-5 metus, atlikti išsamūs tyrimai, pateiktos konkrečios rekomendacijos.

Nugeltonavo Darselect,Honey,Polka,Pandora.

O gal galetumet parasyti apie tresima,mat nei vokieciu,nei olandu nemoku

Jei nugeltonavo ir PANDORA, tai gali būti problema, nes ši veislė taip nesielgia. Kas ten pas Jus nutiko "ant smūgio" sunku pasakyt, reikia žiūrėt kuom buvo tręšta, kada buvo tręšta, kuom purkšta ir t.t. ir pan. Kartais priežastys būna pačios kvailiausios - perdidelė tirpalo koncentracija tręšiant per lapus, perdažnas tręšimas, nudeginimas azoto turinčiomis trąšomis......

Gan keistas pas Jus veislių pasirinkimas, kas Jums apdulkina PANDORĄ? Ir dar - kokia pas Jus dirva (priesmėlis ar priemolis, kokio sunkumo ir lengvumo)?

Nugeltonavo visas braskynas.Po lapkricio liuciu,tarpvagiuse telksojo balos.Ar gali buti ,kad jos nuskendo,nuo vandens pertekliaus?

Girdejau,kad Sonata veisles braskes reikia kaz kaip specialiai tresti,ne kaip visas?Ar trasos kitos ar proporcijos?Ar tai nesamone?

Gal foto turi kaip tai atrodo?

Apie trąšas komentuoti negaliu, netręšiu.. belieka tik bandyti ant savo daigų.. bet aš tai netikėčiau tokiomis kalbomis.. (nebent Jūs tai girdėjote iš agronomo), nes augintojai vis tiek tiesos nepasakys..

Taip, protingas augintojas šiuo atveju mandagiai patylės, o štai daigų pardavėjas tokius dalyklus žinoti privalo, jei yra kitaip, tai žiūrėk iš ko tuos daigus perki.

Nugeltonavo visas braskynas.Po lapkricio liuciu,tarpvagiuse telksojo balos.Ar gali buti ,kad jos nuskendo,nuo vandens pertekliaus?

Girdejau,kad Sonata veisles braskes reikia kaz kaip specialiai tresti,ne kaip visas?Ar trasos kitos ar proporcijos?Ar tai nesamone?

Jei nugeltonavo Sonata, tai greičiausiai nieko baisaus, o dėl tręšimo Jūs teisi, sonatos veislės braškės reikalauja šiek tiek kitokio mikroelementų santykio. Į agronomus kreiptis neverta, nes jų žinių lygis artimas 0.

Jei tokių dalykų Jums nepasakė Jūsų daigų tiekėjas, tuomet patikimiausia informacijos jieškoti šios veislės kūrėjo tinklalapyje, bei specializuotuose žurnaluose (olandų, vokiečių kalbomis). Ši tema buvo labai gerai išnagrinėta prieš 4-5 metus, atlikti išsamūs tyrimai, pateiktos konkrečios rekomendacijos.

Paduok kokia polka vietoj jos, ir tau nebus geda, ir zmogus bus patenkintas gera veisle isigijes, vistiek tos giganos nemates ir nezino kaip atrodo

Čia Jūs įtariate Kupetą taip darant ar pats šį metodą naudojat?Šių vesilių foto yra ir pasižiūrėti galima,bet aš klausiau ar kas augina.Skaičiau,kad vienas augintojas turintis didelius plotus Tauragės rajone Senga gigana augina.

Nei įtaria, nei pats daro, tik tau nori žmogus pasakyti, kad senas arklys vagos negadina, ypač jei tai geras arklys, na šiuo atveju braškių veislė. Jei tas šaunuolis Senga gigana augina, tai ir į sveikatą, nes realybėje šita veislė tikriausiai ten užima gal tik kokius 5 %. Bet užtat koks nelabai apie reikalą nutuokiantis žurnalistas turi apie ką parašyt.

Sveiki,gal kas nors auginate ''Senga gigana'' ir ''Ventana''?Kaip sekasi,ar tikrai tokio dydžio uogos kaip rašoma?O gal kas ir daigelių atliekamų turit?

Kupeta gali parveztis fl...plant

Kupeta aišku tas veisles gali parvežt, bet to nedarys, nes po to liks pats kalčiausias dėl eilinės mėgėjo nesėkmės

Kai žiūrit veislių aprašymus, tai pirminis šaltinis VISADA TURI BŪTI veislės kūrėjo tinklalapis arba nepriklausomi testavimo rezultatai, o ne nežinia kokie pezalai.

nu pats gal ka turi, nupirkaciau. esu pradedantis auginti brasekes turiu 60 aru, daug ko nezinau apie ju prieziura. kaip gauti didesni derliu i ha. ir t.t.

Iš kokio tu rajono? Turi 60 arų braškyną ar tik žemės 60 arų?

gal kas zinot kur butu galima isigyti lietuviskos literaturos apie braskiu auginima?

Jei pasirengęs bankrutuoti, tai kreipkis į Nobertą Ūselį Babtų institute, jis tau daug lietuviškos literatūros pasiūlys apie braškes, tik aš ją vadinčiau greičiau grožine literatūra, su realiu braškių auginimu turinčią labai jau mažai ką bendro.

Manau geriausias variantas pirkti frančizę.

"Lieka su Jumis tik sutikti.

Pats planavau viename šiltnamyje braškes auginti ekologiškai, išspręndžiau visas problemas (piktžolės, apsauga nuo kenkėjų, puvinio) išskyrus tręšimą, neradau sertifikuotų trąšų ekologiniam ūkiui, kurias galima būtų ištręšti per kapiliarinę laistymo sistemą."

KUPETA,

nežinau kokio ploto šiltnamius Jus turite ar planuojate turėti ir kiek laiko jiems galite skirti. Jeigu eina kalba apie sertifikuotas ekologiškas trašas, tai reikia ieškoti valstybinių institucijų patvirtintų-registruotų tokių trašų sąrašo (aš nesusidūręs, bet iš pardavėjų esu girdėjęs, kad registracija privaloma). Teko dirbti su vaistais, medicininės paskirties preparatais, prekėmis, maisto papildais, tai juos registruoti privalu ir sąrašai yra prieinami atitinkamų tarnybų tinklalapiuose. Jeigu eina kalba apie norą užauginti kuo švaresnį produktą, tai per kapiliarinę sistemą manau galima bandyti tręšti mėšlo-augalų (pvz. dilgėlių) raugais, juos skiedžiant ir filtruojant. Kaip suprantu tikslių technoligijų nėra, bet tokius metodus naudoja individualūs augintojai. Žaidimo tai bus.. Tam reikalui ypač tinka vištų mėšlas (ten yra labai daug mikroelementų ir šio mėšlo nedaug reikia), medžio pelenai, dilgėlių raugas, kažkiek karvių mėšlas, kaip azoto šaltinis.. Viskas priklauso nuo kiekio ir galimybių (pvz. pas mano uošvius išvardinto "gėrio" užtektų patręšti kelis ha, nes dilgėlių iki valios, vištų apie 60 vnt (dar bus broilerių 40 vnt, kalakutų 20 vnt), karvių irgi daug, pelenų prisikaupia kibirai (tiek viralinėje, tiek name), vandens talpų, vonių irgi ne viena..). Jeigu šįmet rasiu laiko susitvarkyti šiltnamiuose (yra 5 vnt) kapiliarinę laistymo sistemą, tai reikės išbandyti minėtą variantą su raugais...

Kitų minčių, kol kas, neturiu..

Tos eklogiškos trąšos turėtų būti registruojamos augalų apsaugos tarnyboj..

Ekologiškai masiškai aš neauginu, bet būtų gerai išdirbti technologiją, nes po kelių metų yra tikymybė, kad ieškosiu pirkti ekologiškos sertifikuotos uogų produkcijos..

Tai tame ir bėda, kad šiltnamių plotas >0,5 ha, ir Jūsų siūlomo varianto silpnoji vieta filtravimas. Net naudojant švarų vandenį filtrai kemšasi kaip pašėlę, o jei per juos filtruoti raugą, tai visai bus kapec. Šiaip technologijos yra, tik reikia pavažinėti po specializuotas parodas, bet iki to mano rankos dar nedaeina

Nes mano patirtis rodo, jog geriau sumokėti už jau išbandytą sistemą, nei ją kurti pačiam. Žinoma tai galioja tuomet kai tai yra tavo verslas. Jei daryti tai mėgėjiškai, manau, kad kiekvienas laimėjimas suteiks daug džiaugsmo ir pasitenkinimo. Tik ekonominė nauda bus abejotina, nors šiuo atveju juk ne tai svarbiausia

Na tai reziumuojant, Kupeta, kokiu veisliu ekologinius daigus parduodi ir po kiek?

Eco Cert ir AB (agriculture biologique) sertifikatus tikrai turi ciflorette ir garigiuette veislės braškės, kitų veislių reikia klausti konkrečiai pas augintojus. Kaina bus aiški, kai nurodysite perkamų daigų klasę, kiekį ir tipą (frigo, tray, mini tray ir t.t.).

Pastaba: ekologiškų daigų pats neauginu, tačiau prancūzų firma iš kurios vežamės remontantinių braškių daigus turi ir sertifikuotų braškių daigų skirtų ekologiniams ūkiams.

Taigi, per prievartą niekam šių ir kitų daigų nesiūlau, o kalbu ir visada kalbėjau, jog jei apgaudinėsi savo pirkėjus, kad parduodi jiems ekologiškas uogas, o naudoji daigus be atitinkamų sertifikatų - tu juos paprasčiausiai APGAUDINĖJI. O mane tokie augintojai knisa labiau nei lenkiniai, vežantys į mūsų rinką nežina kokios kobybės produktus.

Oho, kad užvirė diskusija!

Šis klausimas ir man aktualus. Jo pusės yra dvi- viena susijusi su dokumentais, o kita su filosofija. Oficialiai vartotojui tiekiant ekologišką produkciją reikalingi atitinkami dokumentai, eksportuojant juolab. Žiūrint iš biocheminio-fiziologinio taško ekologiškumas yra daugiau filosofinis klausimas. Su genetika tai visiškai nesusiję, arba, tiksliau, susiję tik tiek, kiek išvedamos vienai ar kitai ligai ar kenkėjams imunios veislės (reikės mažiau chemijos). Gamtoje yra taip vadinama gamtinė tarša pakliūnanti iš atmosferos ir ne tik (dalis nuosėdų nuolat nusėda, dalis išplaunama su krituliais). Patikėkite, ten tos taršos yra pakankamai, ypač 30 km spinduliu apie didžiuosius miestus ar pramoninius objektus. Kietosios dalelės (pvz.asfaltas, asbestas, sunkieji metalai), sieros, azoto rūgštys, aldehidai, aromatiniai angliavandeniliai ir t.t. Visos šios medžiagos pakankamai dideliais kiekiais pakliūna ant žemės paviršiaus ir yra akumuliuojamos augalų. Absoliutaus ekologiškumo nėra ir negali būti. Žmonija įvedė taisykles KĄ galima laikyti ekologiškai išaugintais dalykais. Tačiau, gali būti, kad toje pačioje UK ar Prancūzijoje, dirvožemiai yra keliasdešimt kartų daugiau užteršti nei Lietuvoje, tačiau jie gali pardavinėti sertifikuotą produkciją, nes dirvožemio tyrimuose yra žiūrimas užterštumas pesticidais, herbicidais, fungicidais... T.y. selektyvus užterštumas, ne pilnas, nes dėl gamtinio užterštumo užterštos žemės nepakeisi, todėl toks užterštumas nėra vertinamas (foninis). O tai nėra gerai. Aš nenorėčiau valgyti ekologiškos produkcijos išaugintos šalia asfaltuotų kelių, nes mokslininkai yra ištyrę šalia tokių kelių užaugintos produkcijos užterštumą- jis normas viršija šimtus kartų. Lietuvoje ir ES galima nesunkiai susitvarkyti ekologiško ūkio dokumentaciją ir pvz. Kėdainių r. prie greitkelio VIA Baltica auginti eklogiškas daržoves, vaisius, uogas ir t.t. (ten palei pat plentą pilni laukai daržovių ir kitų kultūrų). Dėl moksliniais tyrimais patvirtintos taršos tarybiniais laikais (ir dabar Rusijoje) nieko negalima buvo auginti arčiau nei 100 metrų nuo asfaltuotų kelių. Dabar žmonių sveikatos niekas nežiūri, visuomenei yra nuolat meluojama, viskas perkama-parduodama, sąžinės nebeliko... Pvz. pasižiūrėkite kas darėsi ir darosi Japonijoje- ten, po žemės drebėjimo, ištisai sklaidžiamas melas, kad žuvo tik 2000 japonų, kad tarša radionuklidais yra beveik normose, kad žmonės beveik gali dirbti ir kontroliuot situaciją, kad BEVEIK galima valgyti daržoves išaugintas prie Fukušimos AE ir t.t.!!!

Ekologišką produkciją reikia stengtis auginti. Taip darbo (ypač rankų) reikės įdėti gerokai daugiau. Tačiau derlius galima gauti panašius pvz. braškių 10 tonų tikrai galima priskinti iš ha. Mūsų mietiečiai tėvai, seneliai iš savo 6 arų kolektyvinio sodo, be chemijos, įdėję daug rankų darbo gaudavo ir geresnius derlius. Tačiau čia yra smulkusis verslas, taip apdirbti ir prižiūrėti įmanoma keletą ha. Manau ekologiškas braškes Lietuvoje įmanoma parduoti po 10 Lt/kg. Turtingose šalyse tokias uogas įmanoma parduoti už kelis kartus didesnes kainas. Tačiau norint ten parduoti reikia gana didelių kiekių.

Sąžiningai ekologiškai išauginti tikrai nėra lengva, ypač taikant modernias technologijas. Pvz. braškes negalima sodinti žemę uždengiant juoda plėvele ar naudoti plėvelių uždangą nuo šalčio ir t.t., nes plastikas kasmet suyra apie 1-2 proc. Jo irimo produktai patenka į dirvą , akumuliuojami augalų ir per mitybines grandines patenka į žmogaus organizmą. Žodžiu, ginčytis dėl ekologiškumo yra tuščias reikalas. Geriau lauke pastatyti 24 val. veikiančią internetinę kamerą ir tada pirkėjas pats galės užmesti akį kas daroma su jam auginama produkcija bei pats nuspręsti ji jam tinka ar ne.

Tokiu keliu užsienyje pastaruoju metu nedideli ūkininkai ir eina. Pirkėjai iš anksto (prieš metus) sudaro produktų sąrašą, ko norėtų, aptaria kainas, o ūkininkas visada įsileidžia savo pirkėjus į savo valdas, kad jie galėtų pamatyti kaip auginami jiems skirti produktai. Tai pats geriausias ekologiškumas- vieną kartą "prichaltūrinsi" ir pateksi į "juodus sąrašus"... Dokumentai reikalingi, bet tai tėra popieriai, ne visada atspindintys realią situaciją.. O dėl biopesticidų (tipo repelentai graužikams) ar bio herbicidų, tai tikrai nėra tokie patikimi savo poveikiu dalykai, jie labai greitai skyla ir dėl jų ekologiškumo taipogi galima diskutuoti, nes į juos dažnai dedami cheminiai konservantai (nors ir nedideli kiekiai)!!!

Lieka su Jumis tik sutikti.

Pats planavau viename šiltnamyje braškes auginti ekologiškai, išspręndžiau visas problemas (piktžolės, apsauga nuo kenkėjų, puvinio) išskyrus tręšimą, neradau sertifikuotų trąšų ekologiniam ūkiui, kurias galima būtų ištręšti per kapiliarinę laistymo sistemą.

nelabai suprantu kaip gali buti daigai ekologiniai. Ar norint uzsiaugint ekologiniu uogu reikia ir daigus pirkt ekologinius...

Jei tau rūpi ne tik tavo kišenė, bet ir tavo pirkėjas - tuomet taip. Labai paprasta nusipirkt intensyviu būdu augintų aukštos klasės daigų ir gavus 10-20 t/ha derlių prakišt iš jų skintas uogas kaip ekologiškas.

Man asmeniškai ir į galvą tai neateitų, taip pat kaip nesuprantu kai kurių augintojų klausimo - ar auginu braškes sau? Suprask - atskirai sau ir atskirai pardavimui.

Kaip tu gausi toki derlių augindamas ekologiškai? Ar gali būti augalo genetika ekologiška arba neekologiška? Ir ką tu blogo rasi uogoje, auginamoje ekologiškai, kurios daigas nebuvo ekologiškas? Ar ne pats rašei, kokį didelį derlių gavai iš remontantinių braškių?

Mano ūkis nėra ekologinis, bet auginant braškes yra tokia "baika" jog pirmais metais ženklia dalimi derlių lemia maisto medžiagų kiekis sukauptas daige, o ne tręšimas jį pasodinus. Aišku genetika negali būti nei "ekologiška" nei "neekologiška", taip pat kaip ir sąžiningai išaugintoje uogoje nepriklausomai ar ji ekologiška ar ne tu nieko bloga neturėtum rasti.

Tačiau esmė yra tame, jog ekologiniame ūkyje nėra naudojami cheminiai pesticidai bei nenatūralios kilmės trąšos, o jų pakaitalai yra tikrai nepigūs, tuo tarpu braškės auginimo ciklas šiuo atveju yra vientisas, t.y. negali dalis jo praeiti neekologiniame, o dalis ekologiniame ūkiuose, nes iš esmės pirkėjas papildomai moka už tai, jog ūkininkas naudoja aplinkai mažiau pavojingas technologijas, kurios sukuria papildomus kaštus.

Taigi šiuo atveju išeitų taip, jog pirmus 2 mėnesius paršiuką šeriu įv. kombinuotais pašarais su augimo skatintojais, o paskutinius mėnesius tik bulvytėmis ir morkytėmis ir rezultate gaunu 200 kg ekologiškos mėsos. Manau, jog tokiu principu išaugintos braškės neturėtų vadintis "ekologiškomis".

Paskutinį žodį rašau kabutėse, nes ekologija man visų pirma yra mokslas, o ne produktų grupė.

Beje dėl derliaus - esu įsitikinęs, jog ir ekologiškai auginant toks derlius būtų normalus ir aš jį pasiekčiau naudodamas sertifikuotą aukščiausios kokybės sodinamąją medžiagą, tačiau uogų savikaina būtų nuo 2 iki 3 kartų aukštesnė. Aukštesnė dėl to, jog vietoj pesticidų reikėtų naudoti bioagentus ir biopesticidus, ekologiškų trąšų kaina taip pat ženkliai aukštesnė, nors azotas jose toks pat kaip ir neekologiškose (skiriasi tik jo kilmė). Taigi klausimas pirkėjui - ar sutiksi mokėti brangiau

nelabai suprantu kaip gali buti daigai ekologiniai. Ar norint uzsiaugint ekologiniu uogu reikia ir daigus pirkt ekologinius...

Jei tau rūpi ne tik tavo kišenė, bet ir tavo pirkėjas - tuomet taip. Labai paprasta nusipirkt intensyviu būdu augintų aukštos klasės daigų ir gavus 10-20 t/ha derlių prakišt iš jų skintas uogas kaip ekologiškas.

Man asmeniškai ir į galvą tai neateitų, taip pat kaip nesuprantu kai kurių augintojų klausimo - ar auginu braškes sau? Suprask - atskirai sau ir atskirai pardavimui.

Man tik įdomu nuo kada Europos sąjungoje yra sertifikuojami sodmenys ir daigai. sertifikatą gauna ūkis kuris pažymį jog ūkis augina ir gali pardavinėti tik maisto produktus, o ne kažkokius daigus. Lietuvoje, kad ir užaugina juos ekologiškai, bet pardavinėti jų kaip ekologinių negali, nes lygiai tas pat, kad aš sakyčiau jog parduodu medines ekologines lentas, nors medis taip ar taip augo miške kaip ekologinis tai kitoks jis ir negali. tai vat prieš ješkodamas išsiaiškink ką nori pirkti, o jei vis tiek tu nori ekologinių aš galiu nupirkti iš Dembavos paprastu ir tau dvigubai perparduoti sakydamas kad jie yra ekologiniai

Tai va tame ir esmė, kad tik pa mus galima pirkti daigą ne ekologišką, o uogas pardavinėti kaip ekologiškas. Senosiose ES šalyse tokios baikos niekas nesuprastų. Ir braškių daigai skirti "organic" ūkiams yra sertifikuojami ir tas sertifikatas ne taip paprastai gaunamas, nes turėt meristemą ir nanaudot jokių mineralinių trąšų ne taip jau ir paprasta. Todėl visoj ES tokių firmų ne taip jau ir daug.

Kadangi šituo reikalu šiek tiek domiuosi tai žinau, kad viena tokia yra UK, kita Prancūzijoj.

Labai gaila, bet nė vienas iš čia nurodytų braškių daigų augintojų neaugina ekologiškų braškių daigų.

Nei ponas Juodsnukis, nei Dembavos medelynas nėra sertifikuoti ir nemana, kad artimiausiu metu tai jiems grėstų .

Sertifikuotų ekologiškų braškių daigų galima įsigyti kompanijoje ANGIER (prancūzija). Žinoma tai prieinama tik profesionaliems augintojams, na o mėgėjai, mėgėjai ir taip tiki visokiomis pasakomis. Ši tema beje puikus to pavyzdys

šilauogės auga ir 5,5 ph, reikia atkreipti dėmesį į dirvožemio sudėtį ir ph.

Taigi klausimas profesionalui:

ar tiktų šilauogėms auginti substratas kurio sudėtis:

sviesios durpes 5-10 mm 20 proc

sviesios durpes 10-20 mm 20 proc

sviesios durpes 20-40 mm 30 proc

perlitas 10 proc

juodos durpes 10 -20 mm 20 proc

plius augalų liekanos - šakys, truputis lapų (nes tas substratas buvo naudotas braškių auginime hidroponikoj)

substrato pH 5,5-6

Klausdamas apie tinkamumą turiu galvoje ar tiktų pagal struktūrą ir sudėtį, nes pH galima sumažinti dirbtiniu būdu.

Taip pat ar jį reikėtų naudoti vieną ar galima maišyti su žemėmis (pas mane lengvas nehumusingas priesmėlis, kurio ph apie 7). Pušelės jame auga kaip reikiant , o vat visa kita nelabai.

Iš anksto dėkoju už atsakymą

na ph truputi per zemas.Esant optimaliam dirvos rūgštingumui (pH 4,3–4, šilauogės geriausiai auga. na o parugstinti tai turetum maisyti su rungčiomis durpėmis ir egles arba pusu pjuvenomis.Dar liktai yra kažkokiu chemikalu?

matau kupeta esi klaipedietis is kur perki durpes jeigu perki?

Substratą perku "Durpetoj", kas met sunaudoju beveik po furą.

Manau, jog rabarbarų pas mus neaugina (turiu galvoje didesnius plotus) dė vienos paprastos priežasties - nėra paklausos - nėra ir pasiūlos.

Žinoma paklausą galima suformuoti, bet šiuo atveju esi pasmerktas bent 2-3 metų juodam darbui su garantuotu nuostoliu, o vėiau kaip pavyks.

Jei paklausą suformuoti pavyksta, iškart prisijungia kiti augintojai "ant gatavo" ir pradinės tavo nvesticijos nevisuomet atsiperka, nebent per pirmąjį 2-3 metų laikotarpį sukaupi žinias kurios daro tave pranašesnį už kitus

Sveiki visi,

Man kasmet lieka apie 30 m3 durpių naudoto durpių substrato (vidutinio stambumo durpės +5% perlitas +augalų šaknys ir lapai) jo pH yra 5,5 - 6,5.

Tai va klausimas - ar galima kokiu nors būdu pH sumažinti iki tinkamo šilauogėms ir ar tokį substratą aplamai galima panaudoti šiauogių auginime?