balandis00

gal zinai kiek toks gali kainuot?

http://www.specagra.lt/lt/produktai/zem ... uniagroup/ cia vienoj nuotraukoj matosi skutikas su sejamaja ALFA pritaisyta atseit rapsui. kaip manot, gal ir garstyciom butu labai gerai tokia set. skuti ir seji?

Cia ne labiai idomiai o cia biski fantastika kvepia... kai javam reikia 300kg NPK vien zalia neissiversi.... zalia mase daugiau humusui o gal 301kg reikia kai rekordinių derlių nesieki tai laisvai išsiverti ir su žalia trąša.aš suprantu kad ant šimtų ha tai tik žaidimas užbėrei trąšų ir ramu o ant kelių dešimčių ha tai galima ir pažaist.o jei yra sėjomainoj rapso tai tuo labiau neapsimoka. manau ir ant didesniu plotu reiktu su zalia pazaist. kiek nori trasu berk, jei humusas bus iseikvota, nieko rimto ir nekulsi.

apie 30 kg barstom,su sėjamaja 10 kg sėjom tai mažoka atrodė kokia 12kg tai ne mažiau reikėtų.o į nenukultus nebarstau nes mano barstyklė nesuberia,kai barstyklią normalią įsigysim tai ir šitą variantą reiks išbandyt.kaso supilam du kartus po 200ltr/ha apie pusę tonos į ha gaunasi. kaso per viena kart supili 200l nenudegini paseliu? kokiais purkstukais purski? gal per daug klausineju, bet.. su kokia sejamaja sejai garstycias? tiesiai i raziena ar suskutes? o kai barstai su trasabarste ant nukultu, tai kodel sakai, kad neisbertu ant nenukultu? cia nesupratau.

Nuotrauka su traktorium yra kazkur nariu technikos skyrelyje. Kad 105 aj tai dar nieko nesako reikejo tiksliau fortera ar proksima. Man rodos jau ne karta rasiau kur galima pasiziuret tai specagros puslapyje ir lenkiskamr www. uniagroup.com, jeigu pas tave proksima tai reik ziuret ARES TL triju ar keturiu metru, jeigu turetum galingesni (forterra) tai jau galetum ziuret i ARES TXL triju metru. proxima maniskis. bet kai man reikalingas skutikas tik pabirom daigint, giliai su juo nieko nedaryciau, tai manau laisvai galimetu imt skutika ARES TL 4 metru. tik man idomu, kazin kodel taip nedaug diskai karpyti skutiko. kazkaip geriau manau butu daugiau karpyti? kaip sakot? beto, kas ismanot, gal galit paaiskint apie volus. ivairiausiu rusiu ju yra, tai kuris kam labiau tinka? buciau labai dekingas.

105 kumeliu zetoras. gali nuotrauka numest is kokio saito gal, kad pamatyt koki butent turi. visokiu juk yra. karpyti nekarpyti ir panasiai. tai jei sakai, kad gerai skuta, tai noreciau pamatyt konkreciai ta

tai ziurint koks varpucio kiekis, jei nedaug, tai asiq, bent jau neleidzia jam niekam netrugdomam augt razienoj. o jei daugiau varpucio yra, reik rundapuot. nebent tu ekologas. tankiau sek garstycias ir manau pamazins varputi.

tai jau tikrai ieškok lenkiško Akpil, Unia, Staltech... gal jų ir dar yra... tai kaip ju nebus. juk ne visi tik uzsenietiskus perka. tik idomu koki pvz geriau ir panasiai.

lubinai geriausia. bet pagalvok kiek seklos daug reik. o is ha ju kulia 2 toneles kokias. siemet net po tona nebyrejo. tai is kur tiek seklos prisiauginsi zaliai masei kad apset. o kiek kainuos vien tai.

gal kas patartumet koki pigu diskini skutika. su juo tik skusciau pabiroms daiginti. daug yra apie lemken, simba x-pres pridiskutuota, bet ju ir kaina tai vat, kad butu pigus ir geras. nors taip matyt nebuna. bet vistiek uz ta pacia kaina vienas graziai dirba, o kitas nea. tai pagelbekit. ir nesiulykit zinomu labai firmu ir brangiu. tai gal lenkiska koki?

as tik uz arimine zemdirbyste. tik skutimas nepatina, nes daug minusu turi. nors ir ariant minusu yra, bet kazkaip as visad ariu. tai mano nuomone geriau butu giliau suskust, nes tada palankesnes salygos butu zalios trasos augimui. saknys galetu giliau skverbtis. ber kad sekladeze kad ir gautum kokia, bet kaip tu isbersi 30 kg su ja. kokia spu pneumatine primontuot nemebt> ir palaidai slangus priraisiot ties diskais skutiko.

na toks varijantas dar gal geriau. kam ten zulint sejalvoks diskus ar noragus.. tik skust reiktu negiliai, kad seklos giliai neiterpt, tai cia ir truputi manau minusiukas. siaip galimetu giliau suskust.

tai kuo anksciau pasesi, tuo daugiau mases uzaugins. o tikrai butu geriausia skust. zinoma degalai kainuoja. bet jei prie skutiko sejamaja prikabinus, tik vienas vaziavimas. o ir zemes truputi apsidirbs. islindusios piktzoles per galva gaus, sus tabdys ju augima.

tai kam normaliau iseina su sejomaina, tai tie nukule gali visad su barstykle pralekt ir paset kokiu garstyciu.pastoviai taip darai vasariniams, tai ir suktusi kas kiek laiko viskas ratu. kazkur ziurejau zalios mases itaka derliui ekologiniame ukyje. ten geriausiai atsispindi daroma itaka derliui po zalios trasos nenaudojant jokiu trasu. akivaizdus skirtumai isryskinti. o tai kai patys galim naudot trasas, tai ju poveikis dar labiau bus jauciamas, kai humuso daug.

na tau tai tikrai tada nelabai gaunasi. o seja velint ir nelabai manau apsimoka. vienintelis varijantas tik vasariniam paseliui paruosti geresne zeme. tai yra po kulimo paset ir velai rudeni uzart. vis siek tiek zeme pataisysi.

Cia ne labiai idomiai o cia biski fantastika kvepia... kai javam reikia 300kg NPK vien zalia neissiversi.... zalia mase daugiau humusui bet ir vien su NPK neissiversi. visi javai, net tas pats rapsas mazina dirvoje humuso kieki. kai vieni aiskina, kad daro sejomaina rapsai - javai ir taip pastoviai ir sedi issisiepe. nieko cia gero is tokios sejomainos. po kiek laiko derliai pastoviai mazes. visu svarbiausia, kad dirvoj butu humuso kiekis geras. tai geriausia set zaliai masej uzart augalus. net zalia mase istraukia is gilesniu sluoksniu kali ir fosfora, o tai reiks ir maziau NPK pirkt. tai su zalia trasa daug nuveikt galima. vat truputi info Sideraliniai augalai - žaliosios trąšos Humuso atsargas papildyti pabandėme augindami žaliosioms trąšoms skirtus augalus: aliejinius ridikus ir baltąsias garstyčias. Sėklą pirkome Varėnos rajono Perlojos bandymų stotyje. Šie augalai ne tik sukaupia biologinio azoto, bet ir paima iš gilesnių dirvožemio sluoksnių sunkiai prieinamo kalio, fosforo. Sėklos norma - 20-30 kg vienam ha. Tankus pasėlis gerai stelbia piktžoles. Sėjos laikas - gegužės pirmoji pusė. Galima sėti ir vėliau, tarkime, birželio pradžioje. Sėjant vėliau, dirvai išdžiūvus, dygimo sąlygos pablogėja, pasėlis būna retas, žaliosios masės užauga mažiau. Žydėjimo fazėje baltąsias garstyčias reikia nupjauti arba aparti. Normaliomis gamtos sąlygomis žydėjimo fazė prasideda praėjus 60 parų nuo sėjos. Pavėlavus nupjauti arba aparti garstyčios sumedėja, žalioji masė pavirsta stagarais, tampa menkavertė kaip trąša. Tas pats pasakytina apie aliejinius ridikus. Žaliosioms trąšoms tinka lubinai, vikiai, seradėlės, ankštinės daugiametės žolės, rapsai ir kiti ankštiniai augalai, taip pat rugiai, kvietrugiai. Pastaruoju metu žaliosioms trąšoms auginame vikių ir avižų mišinį. Apariame pieninėje-vaškinėje fazėje, arba praėjus porai mėnesių po sėjos. Svarbu nepernokinti. Poveikis labai geras. dar truputi is kitur Siekiant gauti gausų ir kokybišką sėjomainos augalų derlių, mėšlą, kaip ir humuso sumažėjimą, be daugiamečių žolių galėtų kompensuoti žalioji trąša. Ji pigesnė negu mėšlas. Žaliosios trąšos tyrimai rodo, kad tai yra ne tik organinių medžiagų ir azoto šaltinis, bet ir intensyvios apytakos ekosistemoje pagrindas. Žalioji trąša teigiamai veikia dirvožemį, intensyvina mikroorganizmų veiklą, naikina alinančių augalų poveikį ir suaktyvina visos agrosistemos funkcionavimą. Daugiamečių žolių šaknims skverbiantis gilyn į armenį, formuojasi struktūriniai agregatai, kurių patvarumą lemia humusas ir kitos medžiagos, susidarančios irstant šaknims ir organinėms liekanoms. Tyrimais nustatyta, kad didžiausia humuso išeiga priesmėlio dirvose gaunama iš lubinų ir dobilų liekanų, sunkaus priemolio rudžemiuose – iš mėšlo, liucernų ir jų antžeminės dalies, įterptos žaliajai trąšai. Kaip žalioji trąša gali būti naudojamos įvairios augalų grupės: varpiniai, ankštiniai, kryžmažiedžiai. LŽI Vokės filiale atliktų ilgalaikių tyrimų duomenimis, vertingiausia žalioji trąša buvo daugiametės žolės. Priklausomai nuo daugiamečių žolių naudojimo metų, jos sukaupia 171–260 kg/ha azoto. LŽI Elmininkų bandymų stotyje priesmėlio dirvoje ilgalaikiais sėjomainos tyrimais nustatyta, kad po pašarinių lubinų bei po pašarinių lubinų ir seradėlių mišinio, užarto žaliajai trąšai, rugių grūdų derlius padidėjo 26,3 proc., o po jų augusių bulvių – 11,6–14,9 procento. Lengvose dirvose po lubinų, užartų žaliajai trąšai, pasodintos bulvės ir kiti kaupiamieji augalai iš žaliosios trąšos pasisavina vidutiniškai 63 proc. azoto, o iš mėšlo – apie 32 procentus. Vokės filiale atliktų tyrimų duomenimis, geltonžiedžių lubinų žalioji trąša bulvių derlių padidino 13,78 procento, palyginti su juoduoju pūdymu.

tai taip, jei savo sekla uzsiaugini, tai patogu labai. nes jei pirkt, tai kazkaip brangokai gaunas. o kai pats prisikuli, tai netaip ir pikta kai sausa daugiau seklos pabert. beto, jei is ha eina tiek daug prikult, tai nemazai ha galima apibarstyt su tokiu kiekiu. kokia norma barstai? kodel nebandai isbarstyt kai dar javai nenukulti? beto, i ha kvieciu kiek kaso supili per sezona?

Vat kai patrodo mano juoduju garstyciu pabiros. Siaip butu idomu palyginti baltuju ir juoduju augima. Kadangi neturiu baltuju tai mano ukyje tinkamos ir juodosios. Sie metai pirmi kai auginu kazka zaliai trasai, bet ateityje tai bus daroma kasmet. Ir sekanciais metais sesiu dar pries nuimant derliu pora savaiteliu, galvoju apie 07 20-25 kad jos nuemus derliu jau butu sudygusios. Tada dar daugiau mases bus. O tos pabiros suskustos apie 08 05-10. Ugis mazdaug iki kelienu garstyciu ir jau pradeda zydeti. Nuotrauka daryta apie 10 08. graziai atrodo o kuo juodosios geriau uz baltasias? ir dar, o nors truputi patresi jas kai zaliai masesi augini? kazkur skaiciau, ad garstycios daug daugiau uzaugina zalios mases, jei patresi. net atseit patartina tai daryti. o pvz lubinam tai vienodai. rasyta, kad nereik.

o po kiek is ha ju prikult galima? nes pastoviai pirkt del zalios trasos, nepigus jau toks ir malonumas.

anglu nesimokes as, tai sunku su vertimo pagalba kazka suprats. tai gal galit kas apibudint kas cia daryta. buciau dekingas.

as ne ekologas. turiu rusiska pluga ir taip graziai aria. tik gaila, kad be apsaugos. jei kur akmenai stuktelni ir keisk noraga.

as manau kad zalioji mase tai dirvozemio alinimas vies tiek tiem augalam reikia azoto kalio fosforo is tu pagrindiniu kad augtu... sakyciau jei tresiant organinemis trasomis KONKRECIAI meslu.... va tada sutikciau... o dabar auginant viena kultura ir galvojama kad liuks tai nepasakyciau na gal ten azoto ir atiduos daugiau nei pasieme bet kaip kalis fosforas ir kiti mikroelementai.... azoto atiduos ir dar visokio s, o ne tik tai kad sejomaina padarei ir vsio

paekspermentuot idomu siaip kur gera derlinga zeme, tai nesinori ankstiniam kas kiek laiko metus aukot. cia po kulimo zalia paseji ir gal normaliai gautusi. bet cia tik mano nuomone. sejomaina aisq, gal ir geriausia.

npk dar nereiskia, kad pabarstysi ir viskas bus ok. zalia mase kai uzari, visokiu medziagu gauna. didele ivairove. o npk tik trys komponentai. maza dalis is visko ko reik.

teko skaityt, kad net per ziema neuzarus palieka zalia trasa. pavasari tik suleksciuoja ir seja. atseit pavirsiniam sluoksni daug visokiu medziagu buna. aga, vikai manau tikrai geras daiktas. siemet po nukultu avizu -vikiu misino uzarem, kviecius pasejom, tai kolkas labai graziai eina. siaip siemet avizos isnyko misiny, tik vikai liko. tai manau daug azoto prigamino. beto manau ir zaliai trasai geriau set avizu viku misini, negu avizu - zirniu. pigesnis varijantas.