sanitaras

Vitaminas E yra antioksidantas būtinas acetilcholino ir baltymų sintezėje, riebiųjų rūgščių apykaitoje, lytinių liaukų gemaliniam epiteliui Jis stimuliuoja gonadotropinių hormonų sekreciją, stabilizuoja membranas. Natrio selenitas pasižymi antikoguliacinėmis ir antitoksinėmis savybėmis veikia kaip antioksidantas. Vitaminas E ir selenas būtini šeriant nepilnaverčiais pašarais, gerina vaisingumą, vaisiaus vystymasi, skatina augimą ir atsparumą ligoms. Didesni už normalų geležies, cinko, švino, kadmio, gyvsidabrio, vanadžio kiekiai pašaruose didina seleno ir vit. E poreikį Naudojamas sutrikus vaisingumui ir lytinių liaukų veiklai bei diagnozavus raumenų distrofiją, kepenų toksinę distrofiją ar miopatiją gydyti ar profilaktiškai. Vitamino E ir seleno yra įvairių gamintojų : Evetsel; VitaminE+ selen; VitaminE + selenium; VitaminE+selen ZU; Vit.E +SE; Vitesel. Kai kurios iš šių preparatų sunkiai toleruoja suaugę galvijai. Prieš leidžiant geriau pasitarti su vet gydytoju. Šių preparatų dozes reik žiūrėti instrukcijoj. Dažniausiai suaugusiam galvijui yra 5-10 ml. Dabar leisti užtrūkusiom karvėm ar ne? Jeigu gerai sutvarkytas šėrimas, karvės gauna reikiamus priedus, reikiamom dozėm ir neturi problemų nuo kurių apsaugo šie preparatai – leisti kaip ir nėra reikalo.Mineraliniuose papilduose vit. E ir seleno yra įvesti pakankami kiekiai ir gyvuliui jų pilnai užtenka. Jeigu turi kokių problemų geriau pasitark su gydytoju kuris matydamas tavo gyvulius, racioną , laikymo sąlygas , jei banda kontroliojama pažiūrės pieno tyrimų duomenis ir iš visų šių duomenų tikrai nurodys problemų priežastis ir jų optimaliausius išsprendimo būdus. Nebijokit apie savo problemas pasišnekėti su vet gydytoju. Manau dauguma yra pilnai pasiruošę ir laukia kada galės jums padėti.

Pagaliau susiruošiau parašyti apie karvių pogimdybinę parezę. Karvė nei kalcio, nei kitų mineralinių medžiagų negamina. Ji visas jas turi gauti su pašaru. Jei karvė negauna jų tiek, kiek jai reikia, ji pradeda naudoti organizmo atsargas. O kai sunaudoja ir atsargas prasideda vienos ar kitos ligos. Karvė gamina pieną. Pieno gamybai reikia daug energijos ir mineralinių medžiagų, kurias turi gauti su pašaru. Piene kalcio yra 13 kartų daugiau nei galvijų kraujo plazmoje. O 2-3 litruose krekenų Ca yra tiek, kiek visame karvės kraujyje. Kitų medžiagų piene yra taip pat daug daugiau nei kraujyje. Pvz. Cukraus 90 kartų, P-10, riebalų-9, kalio-5 kartus. Prasidėjus laktacijai, kai kurioms karvėms, turinčioms mažesnes šių medžiagų atsargas arba silpnesnę reguliaciją, jų gali pritrūkti. Pogimdybine pareze karvės suserga sumažėjus kalcio kiekiui kraujyje. To priežastis gali būti mažas labilaus (laisvo) kalcio kiekis kauluose, silpna šio elemento absorbcija iš virškinamojo trakto( veršiavimosi metu karvės paprastai mažiau ėda) ir dėl to, kad trūksta vitamino D bei Parathormono. Litre krekenų kalcio būna 1,5-2,2g., litre pieno vidutiniškai 1,0-1,2g., karvės organizme – apie 5kg, o kraujyje tik 5g . Todėl karvė Ca turi paimti iš kaulų depo (Visos kalcio atsargos yra kaupiamos kauluose ir dantyse). Skydliaukė kalcio negamina, bet gamina hormoną Tirokalcitoniną, kuris slopina Osteoklastų veiklą ir neleidžia paimti kalcio iš kaulų. Veikiant Prieskydinių liaukų hormonui Parathormonui didėja Ca kiekis kraujyje, nes jis padeda jį mobilizuoti iš kaulų depo. Jeigu užtrūkusią karvę šersim melžiamų karvių premiksais kuriose didelis kalcio kiekis (19-23% Ca ) Prieskydinės liaukos negamins Parathormono, nes karvei užteks kalcio gaunamo su pašaru ir dar net dalį šalins iš organizmo. Nes pieno negamina ir kalcio poreikis labai sumažėja. Apsiveršiavus ir prasidėjus pieno gamybai Ca poreikis stiga padidėja, reikia jį imti iš kaulų, o parathormono gamyba sustojus ir Ca nepaimamas iš kaulų depo. Todėl reikia užtrūkusią karvę šerti premiksais skirtais užtrūkusioms karvėms. Juose kalcio kiekis yra mažas (2-3 %), o fosforo didelis (6-8%). Taip pat juose yra didesni vit. E ir seleno kiekiai, kurie teigiamai veikia Pogimdybinį periodą. Lengviau karvės veršiuojasi, rečiau užsilaiko nuovalos, greičiau karvė surujoja, ryškesnės rujos, lengviau apsisėklina, rečiau serga mastitu. Angliškai ši liga vadinama MILK FEVER kas išvertus reiškia pieno karštligė. Štai taip aš suprantu šią ligą. Taip apie ją pasakojo gydytojas, taip esu girdėjęs seminaruose, taip teko skaityti veterinarinėje literatūroje. Nežinau, gal ir aš klystu. Šiame forume lankosi vet gydytojai, net dirbantys LVA. Gal jie mane pataisys, kur suklydau ar ne taip esu supratęs ir šiaip būtų įdomu sužinoti ar davė kokios nors naudos, ar suprantamai parašiau.

Nuotraukoje pavaizduota girdykla tikrai neužšala. Jos nešildo jokia elektra Jos yra apšiltintas korpusas ir joje vanduo nešala. 2005-06 žiemą kai buvo temperatūra virš -25 laipsnių kartais iš po nakties būdavo prišalę burbulai. Ryte reikėdavo stuktelt per burbulą ir atšokdavo. Čia ferma šalto laikymo. Galit drasiai naudoti tikrai geros girdyklos. Šią žiemą jokių problemų nebuvo.

Kontrolė yra neblogas dalykas. Iš tyrimų galima daug sužinoti gerų dalykų Veterinarijos gydytojas turėdamas šiuos duomenis gali pasakyti apie jūsų šėrimo klaidas, mastitų priežastis. Jei netenkina kontrolės asistentė gali pats šį darbą pasidaryti. Tada mokėti reiks žymiai pigiau. Kaina už vieną karvę 1,98lito. Popierius užpildyt lengvai išmoksit.

Atbaido Vabzdžius: Bayofly- fasuotė 500ml užpilamas ant nugaros skystis Apsaugo gyvulį apie 6sav. Išlauka pienui- 0d. Ecofleece EC- Fasuotė 1l Emulsija skiedžiama vandeniu ir apipurškiami galvijai. Veikia kelias savaites. Išlauka pienui- 0d. Permethrin 5% Pour-on Šiuo metu Lietuvoje neregistruotas. Įveža iš latvijos ir kartais galima įsigyti. Dozė 1 gyvuliui 40ml. 10ml supilama ant pakaušio 10ml ant kaklo ir po 10ml pagal stuburą iš abiejų pusių. Visi šie preparatai veikia gerai lengva naudoti, nebrangūs. Apsugo gyvulius 6-8 sav. Jauniem gyvuliam reiktų rudenį suleisti po oda Ivermektino grupės preparatų. Ko gero būtų galima suleisti jų ir šiuo metu. Turėtų procesą pagreitinti. Šios grupės preparatų yra daug Noromectin, Cevamec, Ivomec Iwermektyna 1%, Biomectin 1%, Dectomax ir kiti. Nelabai suprantu, kodėl nesikreipi pas vet. gydytoją. Juk vietoje jis tau patartų žymiai plačiau, aiškiau,suprantamiau. O gal nėra gydytojo?

Gali skirtis 2-3 sav. Aš žiūrau kokios spalvos ir konsistencijos išskyros. Jei eina raudonos, šokoladinės spalvos išskyros su tirštom gleivėm, tai aš skaitau, kad viskas gerai. Tai atsidalina lochijos- gimda ruošiasi naujam ciklui. Jei eina baltintos kakavos, vandeningos išskyros, su kvapu tai yra uždegimas reik gydyti. Kaip ūkininkai sako daryti praplovimus. Tam irgi yra vaistai. pvz. Clamoxyl metritis tai švirkštas su pipete ir įvedama pipetė į gimdą ir sušvirkščiami vaistai. Aišku geriau kai tai daro gydytojas, bet gali ir sėklintojas. Taip pat kiti tai Metricure, Fatroximin gimdos putos , Jodofoam, Iodopharm ir kiti. Prieš gydant gerai būtų išsitirti ir nusistatyt jautrumą antibiotikam. Jei sukėlėjas grybelis tada reiktų naudoti preparatus su jodu-Jodouterį, Jodofoam ir kitus. Antibiotikams grybelis atsparus. Jei naudojate antibiotiką, o gimdos uždegimas nemažėja, dar netgi blogėja galima įtarti, kad sukėlėjas grybelis. Antibiotikai sunaikina mikrobus, lieka vieni grybai, kuriems niekas netrukdo augti ir todėl uždegimas nemažėja, bet net didėja.

Aš vis dar nuovalas atidalinu, ir tada įvedu gimdines žvakutes. Esu nuėmęs nemažai nuovalų bet nei karto neturėjau kokios nors komplikacijos. Net ir tada kai atsidalina labai sunkiai neturėjau komplikacijų tik šiuo atveju pas tokią karvutę ateinu 1-2 kartus papildomai. Šiaip esu girdėjęs, kad galima ir neatidalinti. Jei galvosit taip daryti tai reikia paėmus už nuovalų galo, kuris išlindęs stipriai patraukti ir prie pat lytinių lūpų nukirpti ir tada įvesti žvakutes ar kitus vaistus. Aišku, kad prieš tai reikia švariu šiltu vandeniu su muilu apiplauti lytines lūpas. Ir tada nusiprausus ranką ar užsidėjus ginekologinę pirštinę įvesti vaistus. Vaistai gali būti naudojami žvakutės, tirpalai, suspensijos antibiotikų pagrindu. Gerai veikia tetraciklino grupės tai galėtų būti: Utracure, Gynabiotikas, Ekzuteris tai žvakutės. Galima tai pat suvesti į gimdą Oksitetraciklino injekcinio tirpalo. Metrigent yra gentamicino gr. žvakutės. Jei nuovalų neatidalinat vaistai reiks įvesdinėti kas 2-3 dienos, o jie kainuoja.

Jei nenori padėti gydytojai kreipkitės pas felčerius ar sanitarus. Sako tik jie konsultuoja nemokamai. O šiaip visa informacija kainuoja. Ko gero gydytojas turintis žinių ir galintis ūkininkui padėti skiria pinigų kvalifikacijos kėlimui. Todėl natūralu kad už konsultacijas jis tai pat norėtų gauti atlygį.Kitas klausimas kiek vet. gydytojų yra pasiruošę tokiom konsultacijom. Ir ar pasiruošę ūkininkai priimti konsultacijas ,ar pasitiki juos aptarnaujančiais gydytojais, ir ar pasiruošę skirti kiek nors pajamų tokiom konsultacijom? Būtų įdomu sužinoti kokių paslaugų ūkininkai norėtų iš vet. gydytojo, kokie klausimai , problemos kelia rūpestį? Man patiko rašinys kodėl užtrūkusiai karvei negalima duoti papildų su dideliu kalcio kiekiu. Ten vyksta viskas netaip. Jeigu būtų norinčių sužinoti bandyčiau parašyti. Tai pat norėčiau sužinoti ar ši sanitaro rašliava davė kokios nors naudos, ar suprantamai parašyta?

Vakcinos yra įvairios. Yra nuo vienos ligos, yra vad. polivalentinės nuo kelių ligų.Pvz. vakcina Rispoval 3 yra nuo galvijų respiratorinio sincitinio viruso, paragripo 3, irgalvijų virusinės diarėjos. Vienos dozės kaina 12 litų. Imunitetas trunka 6 mėn. Bovilis IBR Marker vakcina nuo Galvijų infekcinio rinotracheito.Tai žymėta vakcina, kuri leidžia tiriant kraują gyvuliui pasakyti ar antikūniai organizme susidarę nuo lauko štamo ar nuo vakcininio. Ši vakcina apsaugo gyvulius nuo užsikrėtimo 100%. Jos kaina 1 dozės virš 8 litų. Gyvuliai vakcinuojami nuo 4mėn. amžiaus kas 6 mėn. Jei kada galvosit pradėt vakcinacijas reik pasitarti su gerai tą dalyką išmanančiu gydytoju ir dar geriau nesu vienu o su keliais ir dieve sergėk nepasitikėt iš karto firmos vadybininku. Nes jo tikslas kuo daugiau parduot ir brangesnių preparatų. Tik gerai žinant situaciją bandoje turėtų būt priimtas sprendimas vakcinuot ar ne. O tam reikalingas bandos tyrima

Rusija nuo pernai pradėjo teikti pagalbą ūkiam įsigijantiem veislinius gyvulius. Kaliningrado srities vienas ūkis planuoja laikyti apie 500 mėsinių veislių karvių. Pernai nupirko pirmas iš Atžalyno ŽŪB ir sako kad mokėjo labai gerus pinigus. Nupirko 23 galvijus. Sako kad ir šiemet žada pirkti jeigu bus. Nereikia rusų nurašyti. Rusijoj ūkiai jau irgi privati nuosavybė, todėl ten irgi greitai mokosi.

Daug kas rašo apie virusinę diarėją. Yra dvi ligos. Viena iš jų taip ir vadinasi- Galvijų virusinė diarėja(GVD). Antra liga, kurią pašnekovai ir mini, tai Žiemos dizenterija. GVD sukelia Pestivirus genties 2 biotipų virusai. Žiemos dizenteriją sukelia korona virusai.Dėl viruso poveikio nekrotizuojamos storūjų žarnų epitelio ląstelės dėl ko įvyksta kraujavimas. Pirmiausia suserga suaugę gyvuliai, masinis viduriavimas. GVD nuo ŽD skiriasi tuo, kad nėra masinio viduriavimo tai gleivinių liga. Erozijos ir opos viršk. trakto gleivinėje, hemoragijos(burnos ertmėje, ant liežuvio, stemplėje. Vaisiaus apsigimimai, Žindimo reflekso nebuvimas. Po 2sav. humoralinis imunitetas. Persistentiški gyvuliai virusus platina visą gyvenimą,būna imunotolerantiški ir neturi antikūnių(tiriant kraują serologiškai visą laiką bus neigiami) Yra veiksmingos vakcinos skirtos apsaugotigalviją ir(ar) vaisių nuo apsikrėtimo. ŽD- specifinio imunizavimo priemonių(vakcinų) nėra. Jei įdomu galėčiau parašyti apie vakcinas plačia

MGA asocijacijos suvažiavime nebuvau(nesu jos narys)ir nežinau kas ten buvo nutarta. Kiek suprantu ponas Albertas jame buvo. Būtų įdomu sužinoti, ar poną Albertą tenkina šios asocijacijos veikla? Gal siūlė, ką nors keisti jos veikloje? Ar jus tenkina šios asocijacijos veikla, kas joje negerai ir kokie dalykai netenkina? Ką jūs darytumėt kitaip? Dabar keletas klausimų dėl kooperatyvo Lietuviška miesa: 1.Kadangi numatytas susirinkimas, manau būtų įdomu sužinoti kokia bus šio kooperatyvo struktūra, kas galės dalyvauti, tik stambūs ar ir smulkūs. 2.Bus tik centrinė būstinė, ar ir skyriai apskrityse, rajonuose?

Limuzinų veislės galvijų laiko ŽŪB Atžalynas Alytaus raj. Neseniai vienas ūkininkas du buliukus tokio amžiaus suderėjo pirkti šiame ūkyje. Laukia kol patvirtins valstybė paramą. Kiek žinau turi tokių buliukų apie10-15. Kainos tikslios nežinau. Reiktų skambinti vadovui ir tartis. Veisliniai gyvuliai 2004m. įvežti iš Prancūzijos ,Olandijos ir Belgijos. Šiemet buvo eksponuoti Agrobalt parodoje. Dvi telyčios apdovanotos parodos aukso medaliu.Bandoje 100 karvių. Pernai 21 telyčia ir du buliai parduoti į Rusiją.