Viliux

Sveiki,

Noriu patarimo, jei pirkt Fortera, tai geriau su sausa sankaba paprasta fortera ar vis del to orientuotis i fortera HSX?

Dekui.

As imciau tik su elektroghidrauline sankaba, nes patys turim su paprasta tai ji nera smagi dirbant ir ypac jei traktorius su frontaliniu.

Kaip tik žiūrinėjau irgi NewHolland TC5.80 ir Laverda REV200. Kainą jų vienoda - 370tūkst. dar Lietuviškų. NH kiek komfortiškesnis patogesnis, daugiau elektronikos, bei bunkeris didesnis, tačiau kūlimo visa sistema atbaido, nieko ypatingo. Laverda nors ir visa paprasta ir mechaninė, mažiau navarotų, bent rimtesnė kulimo sistema padaryta. 

Kurioj vietoj jus matot pas laverda rimtesne kulimo sistema? Tai kad ten praktiskai tas pats. Be to pas nh gali buti 3 bugnu sistema. 

Sveiki. Gal yra turinciu new holland tc 56? Kokios sio kombaino galimybes?

Musiskis 6920 2002m 7000mh tai irgi klibejo tos traukes kur su cilindru jungesi tai pirkau is Lytagros 220 su pvm viena o dojuje sake 500 - 600lt plius pvm ziurint kokio tipo nes sake ten jos 3 variantai yra. O kas liecia restoravima tai butent tu neresroruoja, o vat tos galines sake galima restoruoti.

Bet kazkaip cia man neitiketina jei 45kg/s prie 6.5km/h, o jau 1-1.5km/h greiti pakelus mase padideja vos ne dvigubai (80kg/s). Tai kaip cia taip gaunasi? Gal skirtingose kulturose buvo atliekami bandymai?

Na su dabartinio plocio pjaunamaja netenka sustovineti nes keliai ir salikeles pakankamai platus pas mus. Del keliuku tai yra kelis kart akim palydeje bet nekabino. Na didziuosius ukininkus kurie 6m pjaunamuju nevezdavo ant vezimelio teko girdeti kad nuskausmine yra. O del kopijuojamo tai as ir tik uz toki esu.

As ir uz didesne pjanamaja ir mazesni kulimo greiti, nes faktas jog nuostoliai bus mazesni vien jau rapsus kulant akivaizdu kad didesne pjaunamoji yra pranasesne.

Per daugeli metu priejau tokia isvada kad... Kombaino varyklio AG = 1.2 ha kulimui be problemu  o jau 1AG-1,5ha tai tas pats kaip skubetum i tulika ir tai vos vos. Tokios isvados ne is pirsto lauztos o lyginant eile metu ir su ivairiais kombainais.

Tai pagal jusu parasyma as su DB7500 (170AG) tureciau savo 170ha nukulti be problemu, bet praktika yra kitokia. Aisku as iveikiu jei kulturos buna isdeliotos, o ka daryti tokiais metais jei zieminiai issala arba orai buna nepalankus? Jeigu butu lyginama 1kW-1.2ha tai sutikciau. Nebent 1AG-1.2ha galima lyginti naujam kol jis labiau patikimas dar buna tarkim iki 10m, o nemanau kad butu tikslinga sulyginti tuos skaicius 30m senumo kombainui.

Dar vienas niuancas yra kad laukai pas mane 10 12ha nu ir keli mazesni, bet ismetyti iki 12km spinduliu. Tai tas nasumas krenta del to. uztat nzn kas geriau ar siauresnis kederis ir nenukabinet ar visgi ieskot 6 kratuku ir 6m kederio.

Ne pagal kederi reik rinktis kombaina. Jei daug atkasi, nereiskia kad ir prarysi. Dar neparasei kokie derlingumai pas Tave.

Na derlingumai taip apie 6t kvieciu.

Dziovykla sioke tokia turim, bet visvien smagiau buna kai nuo lauko sausi imasi. 200ha nera dar bet i ateiti ziurint apie toki plota kazkas suktusi. Kaip jau minejau kulturos z rapsa,i z kvieciai, v kvieciai, zirniai, grikiai. Tad javapjute issidalina , bet jei issala zieminiai kaip siemet buvo tai jau su D7500 buvo raikalu. Tiek kad jo kederis 4.3 m nusikabineti tai nereikdavo.

As irgi kuliau su D7500, po to 5 metus su Laverda 3890, dabar noreciau dar nasesnio, nes neturiu dziovyklos ir stengiuosi tik sausus kulti. D7500 manau iki 150 ha, 6 kratikliu laverda 200+ max 250 jei geri metai. Pas mane didzioji dalis z. kvieciai, like 30% rapsas, mieziai, v. kvieciai.

O kaip jums del laverdu patvarumo? Ar uz D7500 jums laverda labiau patiko? 

Tai as taip galvojau su 6m pjaunamaja, bet jau ja tektu visados nusikabinti. Aisku uzsikabinus su 6m jau sparta didesne butu

Dabar kuldavom su DB7500 tai jau per silpnas truputi, augindavom ivairias kulturas nuo rapsu iki grikiu tai kulimo terminai uzsitesia. Kazin kiek jis butu nasesnis uz DB 7500, pas laverda mcs sistema ar ji paspartina kazin? 

Sveiki. Kaip manot ar sis kombainas http://www.autogidas.lt/kombainas-fiatagri--new-holland-l521-48-m-22376964.html susidorotu ant 200ha? Gal kas turit? kaip jie laiko? Kaip su detalem ju? Ar detaliu galima gauti lytagroj ar tik Ewoj? 

Sveiki, ariant su forterra, atsirado keistas garsas ties dešiniu galiniu ratu. Lyg tai dunksejimas, lyg tai traskejimas. Jis atsiranda, kai desine puse vaziuoji vaga arba stipriau desine puse krestelejus į duobe, vienu žodžiu, kai svoris persiduoda į dešinę pusę. Tiesiai važiuojant viskas kaip ir gerai. Suprantu, kad čia būrimas iš kavos tirščių bet viską išklebinau kiek įmanoma išorėje ir nieko, galbūt kažkam teko susidurti su kažkuo panašaus. Išorėje to garso nesigirdi, gal koks rato guolis subiro...?

Kas liecia traskejima tai mums panasiai budavo forterai del galiniu ratlankiu, nes neidavo ant tiek uzvarzyti ir traskedavo su plugu. O pas jus kokie ratlankiai?

Kas liecia kaina tai manau turetu buti didesne uz sia http://rovaltra.lt/akcija/javu-kombaina ... w-comia-c8, o del JD specifikacijos kazkiek info yra cia W440 medeliui http://www.konedata.net/jdW440.htm

Kelintu metu fortera? Pas mus 2011 tai jau be termo movos.

sveiki , beda yra su zetor 125 , su temperatura , ima ji greit pakila ir nukrenta , arba uzkaista ir ispucia antifriza, uzeina buna viskas gerai men ar du , o kaip uzeina tai i diena kelis syk tenka dapilti arba ziureti kaip pradeda kilti temperatura , kas gali buti ?

Mums Forteroj 125 taip pat buvo kad temp sokinedavo (tiksliau sakant saltam kol pirma kart uzkaisdavo tai pakildavo vos ne iki100 ir tada greit krisdavo iki normalios) bet dabar prapuole tas toks skinejimas. O jusu atveju manau vertetu pradeti nuo termostato pradeti ziureti.

Problemos su 6920. Ariau ir pradejo trukcioti kelis kart sutrukciodavo ir uzgesdavo taip kokius keturis sykius nutiko per diena, o galiausiai is po paskutinio karto neuzkuriau. Be to pries gala pradejo mirkseti zvakiu pakaitinimo lempute ( vandens astoinike nebuvo). Pastebejau kad ijungus degima ta elektronine pompike tai zyze tai ne. A del jos zvakiu lempute miksi? Nes itariu kad kalta ta pomkike bet nesu isitikines dar tiksliai. Gal kam yra taip buve?

Esme kad nekristu technika tai ten israuti tuos kelmus neproblema, o laukas naujai idirbamas, kelmus ne is pirmo lauko tenka rauti bet problemu nebudavo israuni ir apseji.

Rasyk rasta jad atsisakai ismoku uz ta sklypa ir viskas, arba zinau kad yra galimybe rasyti paaiskinima jog negalejai iki lapkricio 1 apseti pudymo del tam tikru priezasciu kad slapia ir negali ivaziuoti.Aisku ar patenkins ta rasta abejoju nes ruduo tai labai sausas o kur slapia kogero turetu but slapyme o ne pudymas.Mano manymu reiktu rasyt ismoku atsisakymas, as panasia situacija turiu, taip ir darysiu.Aisku gaila jeigu plotas labai didelis

O sakykit ar parasius rasta jog atsisakau to lauko ismoku problemos butu baigtos ar isipareigojimai visvien liktu kad pudyma idirbti? o gal yra kokia iseitis kad didesne dali tai palikti o tos kur neina idirbti isimti is deklaracijos?

Sveiki kolegos. Gal kas galit patarti kaip issikapstyti is tokios bedos. Esu deklaraves pudyma juoda, pries tai buvo pieva ir dalis jos apauge krumais, tai krumus esu iskirtes bet liko kelmai as purksdamas pieva nupurskiau ir tuos kelmus kurie jau buvo pradeja atzelti. Situacija yra dabar tokia kad pieva vel atzele o tie kelmai nurude liko, bet kur kelmai yra tai labai slape ir su traktorium neina ivaziuoti juos israuti cia plotas apie 2ha yra (kur neina ivaziuoti). Kazin kaip dabar butu geriau pasielgti kad grestu kuo mazesnes sankcijos uz ta pudyma? Kal kas yra susidure su tokiu atveju? Didziaja dali to pudymo galiu idirbti bet likusi dalis neimanoma del praslapusio dirvozemio( reikalingas melioracijos remontas).

Gal nevisai i tema bet gal kas is cia esanciu esat drenazus melioracijos tvarke, kokiam gyly daugmaz jie buna ?

Priklausomai nuo lauko reljefo, bet panasiai 1.2 - 1.5m gylyje. Kai kasi reik tureti iesma is armaturos tai pabadai jei atsireme zinai tiklu gyli ir nesugadini vamzdelio.

Na kiek teko ziureti tai dazniausiai ardomi senesni modeliai kuriuose dar kompu nebuvo.