efrendas

RVS - variklių remontas jų neišardžius. RVS - kompleksinė susidėvėjusių mechanizmų (variklių, transmisijų, riedėjimo ir slydimo guolių, vairo stiprintuvų ir kt.) atnaujinimo sistema. RVS ant besitrinančių vidaus degimo variklių paviršių formuoja metalo keramikos sluoksnį. Tai atkuria variklio kompresiją ir tepalų slėgį iki gamyklinio lygio, sulėtėja dilimo procesas, pakeitus tepalus RVS taikyti nebereikia. RVS veiksminga ne mažiau kaip 100 tūkst. km. RVS panaudojimo sfema: Lengvieji autimobiliai, laivai, autobusai, krovininiai automobiliai, žemės ūkio technika, motociklai, pramoninės staklės, aukšto slėgio dyzelinio kuro siurbliai, kompresoriai, reduktoriai, benzopjūklai turbinos, kateriai, pavarų dėžės, hidrauliniai siurbliai ir kt. RVS - naujausia ir moderniausia variklių ir agregatų atnaujinimo technologija. Agregatai atnaujinami jų eksploatacijos metu, jų nereikia išardyti. Naudojama Suomijos firmos RVS-TEC OY gaminama produkcija. RVS technologijos esmę galima paaiškinti paprastai: ant viena kitą veikiančių geležinių detalių poros paviršių (pvz.: žiedo ir cilindro) sukuriamas apsauginis metalo keramikos sluoksnis, kurio storis gali siekti 0.7 mm. Šis sluoksnis labai tvirtas, slidus ir arsparus aukštai temperatūrai. Priklausomai nuo detalių formos jis sumažina jų tarpusavio trintį iki 100 ir 300 kartų. RVS pastos panaudojimo rezultatas: gerokai padidėja variklio galingumas, 5-20% sumažėja degalų ir 10-30% sumažėja tepalų sanaudos, gerokai sumažėja keliamas triukšmas, vibracija bei aplinkos tarša, variklis žiemos metu žymiai lengviau užsiveda. RVS netirpsta tepaluose bei dera su visais jų tipais ir mineraliniais ir sintetiniais. Su RVS suteik antrą jaunystę savo varikliui! Galima rasti gausybę panašių straipsnių . Mane domina ar kas nors esate bandę šią technologiją asmeniškai ir kokie rezultatai, pasidalinkite patirtimi su visais

Pasirodo gaminami ir tokie traktoriai Gal kam teko matyti gyvai šį aparatą. Kokia Jūsų nuomonė aplamai apie vikšrinius traktorius Pagrindines charakteristikas rasite paspaudę ant šio paveikslėlio

Prieš tai pasisakiusieji jau kaip ir viską suminėjo, bet pamiršot pridurti, kad taip pat svarbu turėti pakankamai gaisro gesinimo priemonių, nes vienam kolegai užsidegė kombainas , o gesintuvas buvo tik vienas ir tas pats mažas, kurį išpurškus ugnies numalšinti galutinai nepavyko. Daugiau nebuvo jokios gesinimo priemonės, taigi kol atvažiavo gaisrininkai tai pusė kombaino ir sudegė. Visa laimė, kad pavyko išgelbėti dar nenukultus javus.

Man čia idomu pasidarė, o kas pvz. Lietuvoje prekiauja Leverdos atsarginėmis dalimis ( kažkaip neteko matyti, nes jie mažai paplitę pas mus) . Kokį diržą ar guolį imanoma pritaikyti nuo kitų kombainų, o kur gauti kokią dalį kuri tinka tik tam kombainui Pvz: kokį skriemulį, reduktorių, žvaigždutę ir pan. Jei sugrius tai nejau važiuosi į Daniją ieškoti

Ne iš vieno girdėjau, kad su aštunke tiltai nelaiko, ypač jeigu pilnu pajėgumu pavarai.

Tik naują

Nieko ten sudėtingo nėra, turint gerą techninę bazę, gali laisvai pasidaryti ir pats sunkiausia tiksliai pagaminti intarpus tarp ratų, o visą kitą vienas juokas.

.Kaip ratai dvigubinasi naudojant laumetrio gamybos įrangą. girdėjau kad atsileidžia, tik nežinau ar iš laumetrio. Jei normaliai uždedi ir užverži, tai nė karto dar neatsileido

Priklauso kokiu atstumu transpurtuosi ir i kokį aukštį kelsi grudus, kuo didesnis atstumas ir aukštis, tuo mažesnis našumas. Asmeniškai esu bandes transportuoti apie 20m atstumu ir pakelti 6m aukščio, tai našumas sumažėja apie 30%. O 10KW galingumo pūtiko našumas panašiai ir bus apie 8-10t/h. Kiek rašo instrukcijoje, tai galima transportuoti apie 200m atstumu, bet manau kad transportavimas tokiu atstumu gausis labai brangus ir neekonomiškas

Belarusams tikrai viską gali susitvarkyti pats, o vakarietiškiems prigrustiems elektronikos ne ka pats ( kol kas) ir patvarkysi reik kviesti specus Ir dar vakarietiškų gan brangi techninė priežiura, sakykim vien visų tepalų ir filtrų pakeitimas, kainuoja apie 2500 Lt, belarusui pakaktų keliu šimtų Lt.

Jei orginalios tai panašiai vienodai, o jei kitų gamintojų, tai jau priklauso korio pasirinksi, geriausia išbandyti kelių ir pasirinkti labiausiai tinkamą. Overum orginalus kaltas laiko panašiai 2,5 karto ilgaiu už pvz Bellota, bet yra beveik tiek pat brangesnis

Valtra tikrai patikimesni už baltarusiškus, bet kiek teko girdėti, tai Valtras dar vadina vakarietiškais belarusais

Pritariu Donatui ir tikiuosi, kad po kiek laiko prie šių diskusijų prisijungs ir daržovių augintojai

Gal to namuko foto gali atsiusti, idomu butu paziureti

Kreipkis http://www.laumetris.lt Turiu jau keli metai, jei kas domina placiau gali klausti, pasistengsiu atsakyti

Na reiktų tą laukelį pamatyti natūroj, bet viskas tiksliai paaiškės atėjus pavasariui kaip tas rapsas peržiemojo ir kiek jis nukentėjo nuo visokių kenkėjiškų veiksnių. Prasidėjus vegetacijai reikia paskaičiuoti kiek sveikų augalų yra išlikę 1m( kvadrate) ir tada spresti.

Kelintų metų, jei nesunku mestelk man tas foto. [email protected] Dėkoju

Yra pas mus išlikęs, dar senelio statytas berods 1938m. Tikrai geras pastatas, nors dabar jau reiktų kap remontą padaryti Kažkur skaičiau, kad net gyv. namus drebia iš molio, nes gaunasi labai pigi statyba, ekologiškai švarus, o svarbiausiai labai šiltas pastatas.

Dėkoju, o kokia folgą turėjai galvoje

Nu aš baisiai ten nesigilinau, nes lenkiškai nekertu , o XTЗ daro pažangą, bet dar daug reikia ką tobulinti, kad pasiektų vakarietišką lygį

Jei nesi dar augines, tai geriausiai kreipkis į kokią firmą, kuri parduoda rapsų sėklas, konsultuoja, parengia auginimo planą, aprūpina chemija, trašomis ir superka užaugintą produkciją Jei ruošiesi sėti vasarinį rapsą, tai didelio pelno nesitikėk, laikantis visų tecnologijų ir užauginus nemažiau 2t/ha pelnas padengs tik išlaidas, nebent šiais metais kiltų rapsų supirkimo kaina. Geriau orentuotis į žieminį, rizika didesnė, bet pelnas žymiai didesnis Kai turėsiu laiko parašysių kokią vieną kitą auginimo technologiją

Radau puslapį http://www.slazak.pl/index.php?cmd=galeria&f=07 Nu tie Šlazakai tikrai rimčiau atrodo lyginant su T-150 K.

MTZ-1025 turi normaliai traukti, nes vienam korpusui reikia min 25-28 Ag.

Kol kas nieko negirdėjau, o iš kur ištraukei tokią info

Čia šiek tiek pateiksiu info apie purkštuvus su TWIN sistema tiems kurie nelabai žino kas tai ar tik šiek tiek yra apie juos girdėję Perkant agrochemikalų purkštuvus, tikslinga rinktis naujo tipo - hidropneumatinius. Šio tipo mašinose, be siurblio su reguliatoriumi ir purkštukų, įrengiamas našus ventiliatorius su rankovėmis. Pesticidų mišinys, paskleistas purkštukais, dar veikiamas oro srove, kurios greitis esti 35-40 metrų per sekundę. Todėl chemikalai tolygiai padengia ne tik dirvą, bet ir visą augalą nuo viršaus iki pat žemės. Modernūs hidropneumatiniai purkštuvai leidžia sutaupyti 25-30 proc. pesticidų. Kai kuriais atvejais chemikalų poreikis sumažėja 2 kartus. Šio tipo mašinose chemikalų tirpalas išpurškiamas smulkiais lašeliais, dėl ko ženkliai padidėja biologinis aktyvumas. Tai nemaža ekonominė nauda, nes pesticidams, skirtiems javų pasėliams, tenka išleisti apie 400 litų hektarui, cukrinių runkelių pasėlių apsaugai - apie 800, bulvėms - apie 1200 litų kiekvienam hektarui. Kartu į aplinką patenka mažiau teršalų. Kita vertus, hidropneumatiniai purkštuvai gerai dirba ir vėjuotomis dienomis, kai vėjo greitis - iki 8,5 m/s. Tai sudaro sąlygas pasėlius apdoroti laiku. Be to, šio tipo purkštuvuose pakanka mažo pesticidų tirpalo kiekio: augalai gerai apipurškiami naudojant 40-100 l/ha vandeninio tirpalo. Purkštuvai naudojami ne tik piktžolėms naikinti. Jie taikomi pasėlių desikavimui, kovai su augalų ligomis ir kenkėjais. Įprastiniai hidrauliniai purkštuvai pesticidų mišinį paskleidžia tik augalų viršuje. Ligų pradai, kenkėjai, piktžolės yra nuo pat viršaus iki žemės. Todėl išpurkšti herbicidai, fungicidai bei insekticidai laukiamo efekto neduoda. Tik hidropneumatiniai purkštuvai leidžia racionaliai panaudoti chemikalus. Šalies žemdirbiams tiekiami pakabinami, prikabinami ir savaeigiai hidropneumatiniai purkštuvai iš Danijos, Vokietijos, Italijos ir Lenkijos. Plačiausiai žinomi ir gerai užsirekomendavę šalyje bei kaimyninėse valstybėse yra danų “Hardi” firmos purkštuvai. Jie yra pigesni už vokiškus, didelis įvairių modelių pasirinkimas. “Hardi” firmos pigiausi yra MASTER TWIN STREAM tipo pakabinami purkštuvai. Jų darbinis plotis yra 12-15 cm, bako talpa - nuo 600 iki 1200 litrų. Šios mašinos agreguojamos su MTZ 80/82 tipo traktoriais. Kaina - nuo 37 iki 45 tūkst. litų. Naujausias “Hardi” firmos gaminys - MARRO TWIN FORCE purkštuvai. Šių mašinų bakas montuojamas traktoriaus priekyje, o purkštuvo štangos su oro skirstymo sistema - užpakalyje. Racionalus mašinos išdėstymas traktoriaus priekyje ir gale užtikrina stabilumą, aukštą našumą ir lengvą vairavimą. MARRO TWIN FORCE purkštuvų darbinis plotis yra 18, 20, 21 ir 24 m, bako talpa - 1000 ir 1300 litrų. Kaina priklauso nuo purkštuvo dydžio - 1000 litrų talpos ir 18 m pločio purkštuvas kainuoja apie 84000 Lt. Šio tipo purkštuvai agreguojami su MTZ 80/82 tipo traktoriais. Prikabinami COMANDER PLUS TWIN FORCE purkštuvai gaminami 18-28 m darbinio pločio. Bako talpa - nuo 2200 iki 4200 litrų. Kaina - nuo 122 iki 158 tūkst. litų. Prikabinamų purkštuvų manevringumas ribotas, todėl taikytini kultūroms su paliktomis technologinėmis vėžėmis ir kaupiamoms kultūroms. Savaeigiai “Hardi” firmos ALPHA TWIN FORCE purkštuvai yra brangios mašinos. Pigiausia yra 2000 litrų bako talpa ir 18 m darbinio pločio - apie 300 tūkst. litų. Ekonominis įvertinimas rodo, kad montuojamų MARRO tipo purkštuvų pasėlių apdorojimo kaina yra 18 Lt/ha, pakabinamų MASTER tipo - 21,3 Lt/ha, prikabinamų - 24,6 Lt/ha. Įprastinių mašinų purškimo kaina yra apie 18 Lt/ha. Tačiau pesticidų ekonomija rodo hidropneumatinių purkštuvų naudojimo tikslingumą. Olandų ūkininkai teigia, kad hidropneumatiniai purkštuvai sutaupo 27 proc. pesticidų (cukriniams runkeliams - net 50 proc.), jų našumas esti 2,5 karto didesnis už tokio pat tipo įprastines mašinas. Prikabinamas hidropneumatinis purkštuvas atsiperka per 1,5 sezono.