Usurinis

Tręšimas labai sudėtinga tema , atidėkim kitai dienai, Sory.

Va va čia ir bus didžiausia bėda, pas tave smėlynai ir priesmėliai pas mane baltmolis ir melioracija neatlikta. Balų vienodai o agronomija skiriasi. Čia patarimas nieko vertas, teks eiti į augalininkystės forumą aiškintis. Sėju aš pusę svidrės, dalį miglės , eraičino, ir dobilų ten kur pelkės , nu rūgšti žemė rausvieji , o kur aukščiau geresnė žemė baltuosius. Šunažolės nenaudoju dėl dviejų priežasčių staigiai sumedėja, prastas silosas, jau geriau pūdimo varputis. Pirkti sėklų mišinį iš garsių firmų tai išmesti pinigus už vardą, už reklamą, už tai kad supylė į maišą ir užklijavo etiketę, nepasitikiu aš tokiais tiekėjais, jei sumokėjus pinigus tiekėjas užmiršta kas jo maitintojai tai reiškia tik vieną kad mes jiems nerūpim. Pasakykit man atvirai ar kada nors kas paskambino ir pasidomėjo kaip jų tiekiama produkcija pasiteisina, ar verta prekė tų pinigų kur išleidai.

Pradžioje buvo DLF Triflorum (Daniška lygtai) paskui pažiūrėjom kad geriausi pirkti iš privatininko namų . Tytuvėnuose viena tokia yra , patikima kaip šveicarijos bankas , jei kas nesudygo gražina pinigus ir daugiau netiekia sėklų iš to didmeniko, per tiek metų reklamacijų nebuvo , ji saugo savo klientus. Susiperki sėklas pagal kokie pas tave dirvožemiai kas geriau auga , pasižiūri ką deda Agrolitpa, DOT PRO, Sėklos ir pasigamini savo mišinį. Sėti geriausiai į juodą žemę, ne įsėlį. pasėjus po šešių savaičių gali ganyti. Trąšų jokių nenaudoju, išskyrus mėšlą ir srutas -brangu.

Sory neįsikirtau. Bet man durnam paaiškink: kas man gali liepti nenutraukti sutarties jei sudaryta su ne su manim. Su tuo kas sudarė sutartį dabar kalbasi angelai. Jeigu aš esu paveldėtojas ir turiu perimti visus paveldėjimo davėjo įsipareigojimus, tada tai turi būti padaryta teismo keliu o tai gali užtrukti labai ilgai, neaisku kas bus paveldėtojas ir t.t. kol viskas paaiskės gali praeiti keli metai. Pažįstu aš tuos teisininkus.

Tik tuos kurie buvo atvesti žiemą. Nu ir tie kas nesusidūrę su elektriniu piemeniu- nupirktus iš kitų ūkininkų.

Jeigu jau turi seną aptvarą su trim vielom tai užtenka su elektriniu suktuvu kas antrame kuoliuke išgręžti skylę , įstatyti plastmasinį kamštį ir įsukti izoliatorių , kam tie bereikalingi finansiniai įdėjimai- mediniai kuoliukai, dvi vielų eilės? ar apsimokės?

Abi vielas pajungi ant vieno elektrinio piemens. Į vidų pastumta viela sudaro barjerą nes norint prasiveržti pirma pasitinka viena kuri mušasi o dar priekyje laukia kita psihologiškaipraeiti bus labai sunku. Be to bus lengviau prižiūrėti aptvarą, nes prie vielos augs žolės, o jos turi savybę liestis prie laido ir nutraukti srovę. Aš savo aptvarus prižiūriu su Husqvarna krūmapjove. Kas dvi savites pasivaikštai ir elektrinis piemuo dirba puikiai.

Gali kokį nori aptvarą daryti vistiek išlįs, nu nenebet narvą geležinį padarysi, pagrindinė taisyklė kad galvijai gerbtų elektrinį piemenį, saviškius veršelius mokinu tinkliniame aptvare gal kokių 30 arų plote. Pirmą dieną paleidi veršelius tai jie nematę tvoros bando įsibėgėję tvorą perlipti, na o po dienos per vidurį vielutę nutiesiu ir pajungiu piemenį. Po poros dienų visi veršeliai žino kas tai per viela ir nebelando. Paskui užtenka ir vienos vielos, bet yra bėda tame kad jei karvėms gerai tai veršeliams per aukštai ir atvirkščiai. Pats pigiausias variantas dvi vielos su vienu elektriniu pemeniu. Nu o jei nori kapitaliai tai viršuje užmesk vieną spygliuotą vielą, bet tada elektrinio piemens vielą pastumk į aptvaro vidų per 20 cm.

Na va sakiau kad nepatikėsi. Istorija prasidėjo 1997 m. Baisiogaloje, tada buvo pirmas kartas kai papuoliau per didelį blatą į prezentaciją, dalyvavo Dotnuvos projektai ir Kemira . Apie Dotnuvos projektus nepasakosiu jie buvo tik prielipas prie Kemiros. Paskaitą skaitė suomis ir demonstravo skaidres ir taip paprastai liudiškai aiškino kuo skiriasi lenciūginis ganymas nuo palaido. Paskui tą paskaitą buvo perrašyta ūkininko patarėjuje, bet taip durnai, kad kas neklausė, tas tikrai nesuprato. Palaido ganymo esmė yra ta, kad plotas turi būti tiks toks, kad karvės spėtų nuėsti jauną žolę. Nes kai nuėda žele nauja iš naujo auga. Praktiškai, kad einant ryte per pievą nuo rasos sušlaptų tik pėdos viršus nu iki kauliuko. Jei mažiau sušlampa tai perdaug nuganyta, jei reikia čiabatų tai per didelis plotas. Suomis sakė, kad karvė ne briedis, jai šakų nereikia. Kai laikai pririštas ant lenciūgo karves dalį žolės nuėda, dalį šūdinu lenciūgu išvalkioja, ir kol nueini per ganyklą tai vietomis spėja ir peraugti nu sumedėja. O laikant palaidas ,karvės visą laiką gauna jauną žolę ir stebint tik koks žolės aukštis tiksliai žinai paėdę karvės ar alkanos. To ko nespėjo nuesti nupjani į pašarus. Ganymo plotą pastoviai didini ir rudenį jau ganai visam plote. Vienas dalykas kuris labai sugadina pašarus yra šūdinas lenciūgas, perbraukė, karvės ės tik po šalnų. Tiesa suomis atkreipė dėmesį į žolyno sudėtį turi dominuoti svidrė, Štai jau greitai bus dešimt metų ir galiu pasakyti nenusivyliau.

Tai broli aš tave labai užjaučiu. Mano patarimas- pasidaryk elektrinį aptvarą ir nustok žaisti pensininkų žaidimą. jei neturi kur laiko praleisti ar neturi kuo užsiimti tada neklausyk. Pas mus kaime aplinkiniai ūkininkai net dvi karves laiko palaidas o jei pasteve yra daugiau tai juo labiau. kokie palaido laikymo pliusai? pirma - mažiau darbo , nereikia perrišinėti rytas vakaras, galvijai patys pasirenka kur esti. Antra- (garantuoju kad nesutiksi) geriau išnaudoji ganyklą. Trečia - (gal būt) geriau išsivysto raumenys nes galvijai netik vaikšto bet ir šokinėja ir bėgioja. O kai karšta nueina į pavėsį. Tai kiek galvų turi išviso pagal grupes: melžiamos, prieauglis, metų ir vyresni buliukai?

Matai yra skirtumas tarp lenciūginių ir laisvų galvijų. Lenciūginį paėmiai ir nusivedai. O laisvai ganomi galvijai laikosi bandos, kur vienas ten ir kiti, ką veiksi su visu tabūnu, vienas nieko napadarysi, o be to laisvai laikomi galvijai net savų kartais neprisileidžia, tai apie svetimus net nekalbu. Kai pasileisi pamatysi skirtumą. Tai ką ir melžiamas laikai pririštas ant lenciūgų?

Tada man geriau, jei pamatau žmogų einantį ne kelių, galiu drąsiai šauti nes jei pasiklydo ateis keliu, o jei per laukus ar mišką , tai svetimas, visur užtvetas elektrinis piemuo, kaimynas už kilometro, susitinkam kai reikia atsiskirti galvijus, šiap į svečius nevaikštom vienas pas kitą, gyvenam ramiai, nesipykstam. Jei paliksi šunį vieną prie bandos nežinau kuo gali pasibaigti, Mūsiškis tai nuspresdavo kur riekia ganyti ir nuvarydavo bandą ten kur jis nori, nors ten žolės ir nėra, jis juk šuo nesupranto kokia turi būti žolė, žodžiu nepatariu laikyti vieno šuns prie bandos, pasekmės nenuspėjamos.

Visaip ir nutraukia ir perviršų, labai jau sausa vasara buvo , nebuvo gero kontakto su žeme, nejausdavo kai muša elektrinis piemuo, o kai po lietaus tai jau būna geriau bet tada izoliatoriai šlapi ir vėl kibirkštį į žemę nutrauke. Žodžiu buvo košmaras.

Turiu vieną kapitalinį, trys vielos viena elektrinio piemens, ir keturis aptvarus kilnojamus, teisa pernai vienam aptvare nuo kaimynų buvo pastatyta kapitalinė tvora su dviem elektrinėm vielom. Bet turiu pasakyti kai tik bulius pajunta, kad pas kaimyną karvės rujoje, tai kiaurai tvorą ,sulaikyti gali tik šuo. Labai svarbu koks yra inpulsių generatorius ar gerai įžemintas, bet kai pernai buvo sausra tai labai prastai piemenys mušė.

Jo papult pas tadžikus ar kur nors prie "otarų" svajonė, bet parsivežti išten šuniuką? bus labai brangus. pirkti lietuvoje - neapsimoka , prašo kaip durniai už tėvą, o ar bus geras sužinosi tik po poros metų. Sakoma kad geriausias šuo yra vogtas ar dovanotas.

Jei sutartyje yra punktas, kad pasikeitus savininkui naujasis sąvininkas toliau laikysis sutartyje numatytų sąlygų, tada pakeisti sutartų bus sunku, bet jei tokio punkto nėra, gali drąsiai pranešti nuomininkui ,kad nutrauki sutartį ,ir viskas. Bet dėl viso kito pasikonsultuok su juristais, savivaldybėje tokie teikia konsultacijas už dyką.

Geras aviganis ne tas kuris namo varo galvijus, o tas kuris išlaiko visą bandą vienoje vietoje. Kuriam nereikia rodyti ką daryti, bet kuris pats mato kuri nuklysta į šalį nubėga už akių ir gražina atgal į bandą, bet nenuvaro bandos į kitą lauko galo t.y. nevaiko be reikalo. Bet kuris dresiruotas šuo sugeba nuvaryti bandą bet išlaikyti tame lauke ir be reikalo nevaikyti, tai yra menas. Kaukazo aviganiai tuo ir pasižymi kad gerai saugo, bet jie turi ir kitą savybę neprileisti nieko prie gyvulių svetimo nei šuns nei žmogaus. P.S. kokios lyties tas to tavo draugelio Kaukazietis, gal yra šuniukų?

Pradžioja pasiskaityk čia http://www.gallagher.lt/index.php/pageid/179 jei kils klausimų po šio "vadovėlio" tai nežinau kas gali tau Lietuvoje padėti. Nu nebent kas nors dar žino gyvą kolūkio kerdžių (maniškis mirė prieš penkis metus) , jei tokį surasi, tai po metų praktikos gal ir suprasi kas tai yra elektrinis aptvaras. Paprastumas ten tik iš pažiūros, o kai pasinagrinėji tai lengviau variklį perrinkti, nei gerai įsirengti aptvrą. Žmogus reikalingas tam kad pasitikrintum ar viskas tvarkoje, tiesa yra tokių impulsų generatorių kurie praneša apie įžeminimą, ar pažeidimą. Geras aviganis ? tik ne vokiečių ir ne veislinis, per dvylika metų mačiau tik vieną ,bet tas buvo Lietuvos lenciūginis , tiesa didelis , ganyti su juo buvo labai lengva, suprato iš žvilgsnio. Jau trys metai ieškau kuo pakeisti, nes paseno, patikėkit nerandu, nes pamatai tik ar tinkamas po poros metų.

Su tais aptvarais kaip loterijoje. kartais užtenka špagato balto nuo rulonų, o kartais reikia kapitalinės 2 m tvoros. Laikant palaidas bandoje ir laiks nuo laiko parodant aviganį savo bandą išmokinom nesiskirti į dalis, jei nueina viena į šoną kitos iš paskos, geras aviganis tai du piemenys, O elektrinių piemenų yra visokiausių pagal poreikį ir madas . bet susitaikyk su mintim kad žmogus visą laiką turi būti šalia.

Pabandyk šitą http://www.translate.ru/?lang=ru paskui yra lygtai Delfi žodynai . Vokiečių kalboje yra daug sudurtinių žodžių. Jeigu neranda pabandyk skaidyti dalimis. Aš ten biski išsiverčiau jei kas rašyk gal pasiseks permesti. Tame linke yra automatinis puslapių ar žodžių vertimų failai, turėtų patikti. Sėkmės

Dėl kraujomaišos

Lietuvoje priimta kaina 10 Lt už kg. gali pasisikaičiuoti jei vidutinis svoris 800 kg.

Veislinio bulio kaina? mėsos kaina + bandos sėklinimo kaina per du metus. Jei bandoje 30 galvu o viena sėklinimo dozė 22 Lt tai per metus 660 Lt o per du metus 1200 Lt + mėsos kaina nu iki 5000 Lt tai taip ir gaunasi . Sutinku suaugusio limuzino ar šarolė veislinio buliaus kaina 6000 Lt. Bet kas tiek sutiks mokėti? paklausa juk netokia ir didelė. Manau kad būtų galima nusiderėti iki mėsos kaina plius kokie 10-20 %.

Jei laikysi mėsinių bandą, turint virš 30 galvų labiau apsimoka pasiimti bulių kergimui o ne žaisti sėklinant, paskaičiuoji kiek išleidai sėklinimui per du metus plius mėsos kaina suaugusio buliaus ir žinai kiek gali mokėti už veislinį bulių. Tavo pelnas tai kiek kartų sėklini pakartotinai (kai neturi buliaus tai maždaug 50 %), kergiant buliumi nesusikergia tik sergančios žindenės, anksti žinai kurias reikia gydyti ar ruoštis nurašyti. plius nereikia kaubojiško sportu užsiimti, antros trečios kartos žindenės tai ne melžiamos karvės Sveikata svarbiausias rodiklis.

Nu va gera pradžia pusė darbo, svarbiausiai yra Nr. o ne vardas. Mėsinių bulių lengviausiai ir paprasčiausiai įvertinti kiek būna veršelių paros priesvoris, bet yra ten tie balai, bet ten kur kas sudėtingiau, per tris metus neiššifravau, bet susidariau nuomonę kad yra kelios sistemos vertinimo ir žymėjimo. Vienokie žymėjimai ir vertinimai yra prancūzų ir visai kiti anglų, amerikonų ar šveicarų, žodžiu košė.