Auginome braskes, apie 70 a, gal 5 metus ir gal pries kokius 3 baigeme(issiparste seima, nebebuvo kam uzsiimti), siaip neblogas reikalas manau, tik daug ranku darbo ir didziausia beda nurinkimas , budavo, kad kasryt gal pora savaiciu po 20 zmoniu samdydavome , kasryt po 400-500 kg priskindavome, aisku ir trest reikedavo, bet santykinai nedaug, svarbiasia, kad pamiskeje neaugtu, nes nusala ir dazna beda pauksciai, kurie aplesa, plaudavome vietoje, kartais ne, priklausydavo nuo oru, nes neplautos po lietaus negrazios budavo o tik tai ir rupi dazniausiai zmonems, dar saldytuva apstateme , tokiame pastate kaip kambari, , gal 12 kvadratiniu metru ant 2.5 metru aukscio, bet is jo naudos mazai buvo, vistiek iskart i turgus vesdavome, veisle sangana buvo, siaip daugkas nuo veisles pasirinktos priklauso, nes labai trapios uogos, jai neparduodi per diena, tai sedi ir ruosi uogiene iki nakties , o tos didziules kur buna, jau net pavadinima pamirsau, tai labai vandeningos ir jai bevezant pakrato transporta tai is dezuciu sultys tekedavo net, pamirsau pridurti , akd dezutems dar investiciju riekejo, na bet trumpai tariant, labai aktyvus sportas braskes, kai jau derlius, tai valanda daugka reiskia, bet pats neatmetu galimybes, kad gal ateityje vel auginsiu , nelabai risliai as cia , bet gal geriau negu nieko