Loreta

Tai bent nelaimė! Nakčiai uždaryti labai sveika, mes irgi taip darome. Dar labai gerai šalia (žiemą tvarte) laikyti ožką ar ožį - niekas nebelįs. Mes prie vištų aptvaro šią vasarą pastatėme šuns būdą, laikome pririšę nedidelį šunelį (žinoma, dažnai paleidžiame), apie vištų aptvarą vis laksto, žymisi teritoriją, tai gal atbaido.

Kiek žinau, agurkams pagal jų prigimtį kasdien reikia gero dušo, kitaip bus kartūs. Pernai spec. parduotuvėje labai išdidžiai pasigyriau, kad pomidorus laistau raugintom dilgėlėm, tai pasakė, kad iš dilgėlių daugiausia naudos gauna lapai. Labai tamsiai žalia reiškia, kad lapai gauna per daug. Parekomendavo dar patręšti superfosfatu ir kalio magnezija - šios trąšos reikalingos būtent vaisiams. Pernai taip tręšiau vieną kartą, šįmet irgi patręšiau. Pomidorams dar labai gerai raugintas karvių mėšlas, jei turite.

Apie veislių maišymą - ką, su kuo ir dėl kokų savybių maišyti - rasite čia nuo 74 psl. - http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eL ... .0.01.BOOK O šiame str yra vaislių kryžminimo lentelės- irgi pravers: "LIETUVOJE AUGINAMŲ IR IMPORTUOJAMŲ AVIŲ VEISLIŲ PANAUDOJIMAS Birutė Zapasnikienė" Str yra doc formate, susirasite per google

Visaip žmonės laiko, bet šiaip jau avys l. nemėgsta svetimų vaikų. Preiš ėriavimąsi ir apie 10 d. gimus ėriukams reikėtų palaikyti atskirai. Gimę ieško pažįsti, svetima avis gali ir netyčią užgauti ar numinti. Antrojį gal jauniklė? Tada tešmuo gali susidaryti gana vėlai, o jeigu turi vieną ėriuką, tai iį pilvo nelabai matosi. Laukite ir pamatysite:))))

Gal ganykloje daug raudonųjų dobilų?

Kokie vabaliukai? Gal amarai? Jie amarai, prieš proą dienų kalendoriaus lapelyje kaip tik perskaičiau, kad nuo obelų amarų padeda medžio pelenai. Pirma reikia sudrėkinti lapus (apipurkšti) ir tada apibarstyti juos pelenais.

Dėl druskos - tai čia geras! Šlangelė gal kokių 30 cm. Dar turi likti galiukas nesukištas, nes gali netyčia nusimauti, juk tam nepritaikyta. Užmauti reikia pašildžius. Jeigu teks šitaip girdyti, patys matysite, kiek įkišti. Į plaučius pataikyti yra maža tikimybė (man taip nepasitaikė, bet ne tiek jau daug kartų esu taip dariusi), bet reikia būti atidžiam. jeigu ėriukas sveikas, šitaip girdyti reikia vieną kartą, paskui jau leisti jam veikti. Jeigu gimė silpnesnis, tuomet gal daugiau kartų, bet raginti ėriuką susirasti kur pažįsti.

Aniulienės knygoje "Paukštininkystė" rašoma: "Kanibalizmas (išsilesimas). Priežastys įvairios: lesinimas nepilnaverčiais, nesubalansuotais (ypač trūkstant nepakeičiamųjų aminorūgščių [kas tai yra, manęs neklauskite, pagooglinkite]) lesalais, periodiškas vandens trūkumas, ilgos perrtraukos tarp lesinimų, labai intensyvus patalpos apšvietimas, per aukšta patalpos temperatūra, labia sausas oras, patalpoje laikoma per daug paukščių, paukščių perkilnojimas, sumašymas ir kt. Pašalinus ligos atsiradimo priežastis, liga praeina ne visada. Pirmiausiai reikia pritemdyti šviesą paukštidėje. Galima duoti avižų miltų iki 10%, valgomiosios druskos - iki 0,8% lesalų, mangano - 115-220 mg/kg, metionino - 5-15 g vienam paukščiui. Jei racione kukurūzų yra 40% ir daugiau, reikia duoti nikotino rūgšties (10-12 mg vienam paukščiui). Gydoma citrinų rūgštimi (100 mg/kg lesalo), pastate pritemdoma šviesa." Manganas, metioninas nikotinas ir pan., žinoma, turėtų būti prof. paruoštuose lesaluose ir jeigu vien jais šertumėt, visko gautų pakankamai, bet lesalas pakankamai įvairus. Gal greičiau yra tos kitos priežastys - paukščių sumaišymas, šviesa ir pan.

temperatura tai minusine nes vanduo usala. as sufolkus laikau. Safolkų ėriukai turi vieną būdingą bruožą, kuris matosi net ant mišrūniukų (šįmet mano ėriukų tėvas buvo safolkas): pirmomis valandomis jie būna vangūs ir neieško spenio, kad pažįstų pirmųjų krekenų. Jų negavę jie ir stimpa (nebūtinai nuo šalčio). Safolkiukai pažvalėja tik antroj dienoj, tuo tarpu romanoviukai ir jų mišrūnai striksi jau vos ne antrą savo gyvenimo valandą. Radau internete paminėta, kad dideliuose safolkų ūkiuose niekas nelaukia, kol ėriukas pats susiras spenį (nes gali praeiti keletas brangių valandų) ir automatiškai visiems iš eilės sugirdo pirmųjų krekenų. Girdo per ilgą vamzdelį, kurį įleidžia giliai į gerklas. Aš tokį pasidariau iš didžiausio švirkšto (davė vaistinėje) ir pridėjau ilgoką žarnlę nuo lašelinės. Girdant ėriuką geriausia atremti jį nugara beveik stačią į save (aš atsiklaupiu), kuo giliau įleisti tą žarnelę ir sušvirkšti šiltų krekenų ne daugiau kaip 50 ml. Jei pakankamai giliai neįleisite, ištekės, nes neryja. Tik atsargiai kad neįleistumėte į kvėpavimo takus. Tinka ir karvės krekenos, laikau prisišaldžiusi šaldiklyje po 50-100 ml. Kai neturėjau, radau pas kaimynus - laimė, tik ką buvo apsiveršiavusi jų karvė. Jeigu nežinote ėriavimosi datos, reikai stebėti avis, laiks nuo laiko pačiupinėti tešmenį (jei dažnai čiupinėsite, pripras). Prieš ėriuojantis būna karšti speniai. O geriausias ir aiškiausias rodiklis - avis ima ieškotis sau guolio, kapsto kojomis žemę - žinok, kad po kelių valandų gimdys. Jei aviai viskas gerai po ėriavimosi, ji pati geitai nulaižo ėriuką ir jis nesušala, bet jeigu labia šalta ir esate šalia, reikia padėti kuo greičiau jį nusausinti, kad raudoną šildymo lempa įjungti. Avims šaltas tvartas tikrai ne bėda, tik tada reikia labiau pasirūpinti.

Gal čia bus aiškiau (dar pati neskaičiau): http://www.manoukis.lt/?s=13218&m=2&t=22 Man VIC darbuotojas aiškino, kad šitos išmokos bus už visus, net ką tik gimusius, bet jau suženklintus.

tai as sita zinau kad geriau kaip prie salcio atsiveda bet matot pas mane tvartas saltas tai siemet per pacius salcius vedes tai puse tik isgyveno Tokiu atveju, jeigu yra galimybės, geriausia būtų žinoti, kada susikergė ir kada ėriuosis, tada galima būtų pabudėti ir padėti aviai. Šaltis neturėtų būti problema. Kokia temp žiemą būna tvarte? Kokia avių veislė?

Atsiskaičiuok 5 mėn. Spalį sukergsi, turėsi kovą. Žieminiai ėriukai laikomi stipriausiais, geriausiai auga.

Aš supratau taip: už dvylika ėriavedžių kaip mokėdavo, taip ir mokės. Dabar dar mokės už bandos dydį. Terminai skirtingi, reikia juos kažkaip suderinti, jei yra noras. Bet jeigu visi laikys avis iki spalio 1 d. ir paskui puls jas pardavinėti, kris kainos. Aš pardavinėsiu kai visi laikysite avis užspaudę ir lauksite spalio 1 d.

Bet dar pasitikslinkite ministerijoje arba VIC, aš gi tik perpasakoju.

Išsiaiškinau VIC'e, kad ši tvarka bus patvirtinta šiomis dienomis. Tai papildomos išmokos už bandą prie išmokų už ėriavedes. Vadinasi, jeigu norite gauti už dvylika ėriavedžių, jos turi būti užregistruotos ne vėliau kaip IKI birželio 1 d. ir išlaikytos ūkyje 100 dienų (iki rugsėjo 8 d.). Kad skaitytųsi ėriavedė, turi būti apsiėriavusi vėliausiai gegužės 31 d. ir tas faktas užregistruotas suženklinant ėriukus nelaukiant 6 mėn. Tik nežinau kaip su senėm, ar jos irgi turi būti tais metais apsiėriavusios iki birželio 1 d., ar jos jau automatiškai laikomos ėriavedėmis. O norint gauti išmokas už bandos dydį, visos avys, net ką tik gimusieji turi būti suženklinti IKI rugpjūčio 1 ir išlaikyti iki spalio 1 d. ir taip tris metus iš eilės. Vadinasi, gimsta ėriukas liepos 31 d. ir puolate jį ženklinti, 6 mėn. nelaukiate, jeigu norite, kad jis būtų užskaitytas. Man taip aiškino. Pastarosios išmokos bus skaičiuojamas gana keistai (bent jau negavau paaiškinimo, kodėl būtent taip) - nuo 1 iki 50 avių - viena suma, 51-100 avių - kitokia suma ir t.t.

Ant takų, apie daržoves apibarstau geriama soda. Po kiek laiko reikia pakartoti. Šiltnamyje apibarsčiau palie visą sieną.

Jeigu tėvai ar vienas kurių yra ūkininkai, galima būtų tapti ūkininko partneriu - gal per tai gautųsi? Pvz., mano vyras ūkininkas, o aš ūkininko partnerė. Galėčiau deklaruoti dalį mūsų žemių ir sau užsirašyti avis, gaučiau atskirą bandos nr., o vyrui liktų likęs ūki, ir išmokos už tą deklaruotą plotą ir avis eitų man. Bet visa tai reikėtų pasitikslinti.

Ačiū, Algirdai. Dar atkreipkite dėmesį į tai, kad bent jau iki šiol taisyklėse yra nustatytas temrinas, kada tas avis reikia turėti: "Išmokos mokamos už nustatyta tvarka Gyvulių registre įregistruotas ėriavedes, turėtas [...] m. birželio 1 d. ir išlaikytas ūkyje 100 dienų (iki rugsėjo 8 d.)."

Aš tikrai nerizikuočiau. Roundupas yra l. stiprus herbicidas, nuodas ne tik augalui, bet ilgam užsiteršia ir žemę. O apie gyvius ir gyvulius jau ir kalbėti netenka. Jau geriau dilgėlė, nei Roundupas. Ar jos labai trukdo? Dar ir avys kartais jų paskabo, bet geriausia bus, jeigu nusipjausite ir padžiovinsite žiemai. Žiemą vištoms, avims, ėriukams įtrupinkite į pašarą arba duokite surištas kelias šakeles, arba įriškite į vantą, jeigu jas duodate žiemą avims. Dilgėlėje - visa Mendelejevo lentelė! O jūs - Roundupu......

Gal kas nors davėte ar duodate avims ir/arba ėriukams mielių? Dabar daug apie tai rašoma, paprastai apie mielių įtaką karvėms ir veršeliams, bet literatūroje anglų kalba rašoma ir apie mielių įtaką avims, ėriukams ir ožkoms. Bandau susigaudyti situacijoje:).

Valgyti reikia jaunus lapelius, tada turi l. įdomaus prieskonio, šiek tiek kartumo. Kai perauga, to įdomaus prieskonio nebelieka, būna kartūs, tada ir aišku, kad jau peraugę.

Rukolą auginu ne vienerius metus. Jokių problemų su ja enturėjau. Tik gal šįmet sėsiu po nedaug, nes gana greitai perauga. mano draugei prisisėjo, bet sakė, kad nesakni ir ji perka naujas sėklas.

Prisiminiau apie saulėgrąžas, ir aš taip bandžiau. Amerikiečiai šį auginimo būdą perėmė iš Amer. indėnų. Sodina šalia vienas kito tokią trijulę: saulėgrąžą, vijoklinę pupelę, kuri lipa į saulėgrąžą, ir šalia moliūgą, kuris pamiršau kokią naudą duoda kitiems dviem - kažką išskiria dirvoje.

Čia nenaujas str, bet manau, kad padėtis nesikeitė: http://www.manoukis.lt/print_forms/prin ... s=312&z=85

Po truputį aiškinuosi ir aš. Eko ūkis - žiauriai sudėtingas reikalas. Grūdus ir kt. pašarą pirksite tik iš eko ūkių (nebent savo užsiauginsite). Yra apribojimų vaistams. Avims nuo kirminų profilaktiškai, regis, duoti negalima, tik gydant (o tai reikštų, kad reikės ištirti avių išmatas artikrai kirminai, ar tikrai reikia duoti vaistų ir pan. - čia šiek tiek spėlioju). Į eko ūkį lygtai pereisite dalimis - pirma ganyklos, paskui po truputį gyvuliai... Išsiaiškinktie kaip su realizacija - gali reikėti kažkiek aprudoti oficialiai, su popieriais. Geriau susirasti ką nors, aks tokį ūkį laiko, ir išsiklausinėti, kad neįklimptumėt. Eko ūkius smarkiai tikrina. Aš kuo toliau tuo labiau atsisakau šios minties, auginu ekologiškai ir žinau, kad tai ekologiška...