Loreta

Labai priklauos nuo avių (pvz., ar jauniklė ar ne), kaip jas "išsiauklėji", nuo gardo konstrukcijos ir pan. Aš irgi atskiriu, nes jei daugiau avių, gimę ėriukai gali pasiklysti tarp jų ir laiku nepažįsti, sušalti ir pan. Jauniklė motina gali pasimesti. Be to avys svetimų vaikų nelabai mėgsta, ypač kai tie paskui motiną eina prie ėdžių ir tada gauna karitas labia smarkų niuksą. Rekomenduojama atskirai palaikyti iki ėriukui sueis 10 d., bet paskui aš kartu suvedu tik su panašaus amžiaus ėriukais. Dar neapsiėriavusias avis laikau atskirai. Turiu prisidariusi gardų su nuimamom pertvarom - tai tokios kilnojamos tvorelės, kurias pririšu skalbinių virvelėmsi ir užtenka, avys juk ne žvėrys, per tokias nesiveržia. Todėl galiu gardą padidinti ar padalinti į mažesnius kada panorėjusi, net nepervesdama avių.

Žinoma, l. priklauso nuo žmonių, kurie tose tarnybose sėdi, nes mano rajone man nuodugniai išaiškino visą sistemą, net po darbo valandų pasiliko, ir tik daryk.

Kodėl nėra higieniška, jeigu viskas tvarkingai atliekama, visi paviršiai švarūs ir pan.? Tik reikia, kad būtų gana vėsūs orai, kad musės nelįstų, kad mėsai nieko neatsitiktų, kad būtų kur ją padėti, kad atvėstų ir t.t. Bet vietos tai įsivaizduoju turėtų būti mažoka

Dažnai gudrausi, išsinarinsi smegenis.

GMO sojoje yra daugiau estrogeno, kuris paveikia reprodukciją. Per gyvulius ir žmogus jo gauna, ir jį veikia. Tiesa, labai nedaug, bet lašas po lašo ir susikaupia...

Tokio amžiaus ėriukams viskas dar eina į augimą, riebalai pradeda kauptis vėliau. Norėčiau atrinkti tas savo ėriavedes, kurių ėriukai ne tokie riebūs, nes pjaunant pastebėjau, kad vienos motinos du ėriukai buvo riebesni, palyginti su tokio pat amžiaus kitų motinų ėriukais. Jeigu ir kitais metais bus tas pats, galbūt jos atsisakysiu. Dar, žinoma, priklauso nuo barono. Šįmet kergiau su tekseliu, kuris kaupia mažiau tarpraumeninių riebalų, gal pagerins, ens rašo, akd šią savo savybę jis perduoda mišriems palikuonims.

Kiek žinau, ūkininkams formaliai neleidžiama turėti savo skerdyklų, bet vieną kapitalinę įsiregnė Prakapavičius Inturkėje, investavęs l. daug pinigų. Vet tarnyboje teiravausi,a r gali skerdyklėlę įsirengti smulkus ūkininkas. Man išaiškino skerdyklos principus ir reikalavimus, aptarėme, kas yra minimaliai reikalinga mažos apimties skerdyklėlei, nes smulkus investuoti daug negali. Vet tarnyba sako, darykite, mes pakonsultuosime, gar ir gautųsi rasti optimalų mažos apimties skerdyklėlės variantą. Jau pabandžiau Rietavui atiduoti skerdenos atliekas (kaip reikalaujama) (tik skūrą ir išvalytus vidurius - fui, kiek daug vozonės su tais šūdais, bet daug sveria - ir visvien nemažai svėrė), specialiai pirkome atskirą šaldiklį, kad būtų kur kaupti maišus su atliekom - juk dėl vieno ėriuko atliekų (apie 10 kg) nešauksi. Gavosi brangokai - maždaug 12 ėriukų atliekų - 180 lt, o jeigu per metus viršysi 200 kg, tai mokėsi dvigubai. Valstybė dotuoja tik gaišenų pašalinimą, o ne skerdenos atliekų.

Be to tokie jauni dar neturi riebalų, pardavimui tokių jaunų ir nepjauni, nebent sau.

Taip, tai čia visi palankūs faktoriai. Mes kastruojame (tai labai palengvina mums gyvenimą) ir tokie ėriukai linkę daugiau kaupti riebalų. Tie, kuriuos pjovėme iškart po spalio 1 d. buvo kūdesni, nors ir vyresni - po 10 mėn. O kuriuos pjovėme lapkričio pradžioje buvo riebesni, nors ir gerokai jaunesni - vid. 7 mėn. Visi buvo ganomi vienodai el. tinklo aptvaruose, kuriuos kilnojome kas savaitę. Šiek tiek keistas tas riebumas mano atveju, nes kergti buvo su sufoko baronu, o patys sufolkai nelabai riebėja. Kita vertus, kuo arčiau žiema, tuo daugiau tiebalų kaupia tiek gyvūnai, tiek žmonės. Gal tai paaiškintų mano jaunesnių ėriukų didesnį riebumą. Gaila, kad tarp mūsų nėra kokio vet gydytojo arba vet felčerio - patvirtintų mano teoriją, kad geriausia pjauti rudens pradžioje, bus mažiau riebalų. Ir kas sugalvojo, kad išmokos mokamos tik išlaikius avis iki spalio 1 d.!!!

Kelių mėnesių pjovėt? Tikriausiai buvo nekastruotas? Ir laikėte palaidą?

Būtų įdomu pasikalbėti apie ėrienos riebumą. Lietuvaičiams labia riebios nerodysk o uzbekams, kazachams nerodyk kūdos ėrienos. Kadangi mano pirkėjai yra lietuviai ir dar miesčionys, noriu mišrinimo būdu ir per šėrimą išsivesti kūdesnius ėriukus. Ką pastebėjote pjaudami savo ėriukus? Kaip juos laikote ir kas gavosi?

Jos mažutės, jų daug telpa:) Aš tai svajoju apie belgų arba Uk tekselį, bent vieną. Gal kas netyčia ten važiuojate?

Na ir šaunuoliai, Miške! Tai bent žygdarbis. Kokią veislę? Ar mašiną savo turėjote, ar nuomavote? Ar tvarkingus popierius atsivežėte, ar tiko Lietuvos vet tarnybai? Žinau, kad ožkininkai turėjo bėdų, nes vokiečiai kai kur buvo atsipalaidavę, įdavė ne tokius popierius kokių reikėjo, tad ir pačiam reikia labai gerai gaudytis.

Panaršiau po UK avininkų draugijas, pavarvinau seilę žiūrėdama į tekselių nuotraukas, ir kainos visai normalios - 100 svarų už tekselių baroną, 350-400 svarų jau už super baroną. Žinoma,už parodų prizininkus pakloja pasakiškas sumas. Tik norėtum atsivežti - galą turbūt gautum, ne tiek UK, kiek Lietuvoj...

Radau tokias rekomendacijas, kurias pateikė keli autoriai: Ėringumo metu, augnt vaisiui, jis vis labiau spaudžia skrandį ir vietos skrandyje darosi vis mažiau, tad kuo toliau, tuo mažiau vietos skrandyje yra tokiam didelės apimties pašarui kaip šienas, ir manau, daržovės. Todėl rekomenduojama į ėringumo pabaigą duoti ir šieno, ir grūdų (nemaltų, dažniausiai rekomenduoja miežius, aš pamaišau su avižomis, nes avižose yra kitokių medžiagų): grūdai vietos užima mažai, o energijos duoda daug. 70 procentų vaisiaus užauga per paskutines aštuonias ėringumo savaites (ėringumas trunka apie 147 d.), todėl rekomenduojama: ėringumo pradžioje ir viduryje (pirmos 15 savaičių) grūdų išvis neduoti (kai kas net draudžia), o pradėti duoti po 110-150 g/ per dieną aviai likus 6-4 savaitėm iki ėriavimosi, paskui likus 4-2 savaitėms padidinti iki 200-340 g per dieną aviai (priklausomai nuo avies dydžio, Romanovėms žioma mažiau), o likus paskutinėm 2 sav. duoti iki 450 g per dieną, kurį sušerti patariu per du kartus (nors literatūroje rekomenduojama per du kartus duoti jeigu šeriate 500 g per dieną). Grūdų geriausia duoti po šieno, kad ne taip greitai surytų, nes kuo greičiau suryja, tuo didesnė acidozės tikimybė. Vieni autoriai nesiūlo duoti daržovių, kiti siūlo tik pabarstyti (pašarinių runkelių). Daržovės komepnsuoja tai, ko nėra grūduose. Logiškai mąstant, daržovės skrandyje užima daug vietos. Šieno ėringoms avytėms reikia duoti kuo kokybiškesnio, bet patį geriausią, smulkiausią palikti laktacijai, kai jos žindys ėriukus. Jeigu šienas prastos kokybės, tada reikia duoti daugiau grūdų, bet nedidinti nurodytų normų. Kai avių nedaug, sukontroliuoti šėrimo normas įmanoma. Kai daugiau, reikėtų suskirstyti grupėmis pagal ėringumą (jei žinote kada ėriuosis, datą padeda nustatyti baronui uždėti pakinktai su dažais, ką aš šią vasarą iį išbandžiau, žiūrėsiu ar pasitvirtins). Užsienyje aveles net nuskenuoja ir žino, kiek ėriukų jos laukiasi, pagal tai nustato dienos grūdų normą: jei trynukai - grūdų duoda daugiau. Jei kam įdomu, galiu atsiųsti šaltinių (anglų k.) nuorodas. Po ėriavimosi, praėjus 2-3-4 dienom, kai sumažėja tešmens uždegimas, t.y. patinimas, grūdų vėl galima ir reikėtų duoti, kad būtų daugiau pieno, bet čia jau kita tema. Ėringumo metu grūdai duoda energijos ir kažkiek baltymų, kurių aviai ir vaisiui ypač reikia. Baltymų reikėtų duoti papildomai, bet kokia forma ir kiek (perteklius irgi pavojingas) - nežinau, man čia jau aukštasis pilotažas, reiktų išsitirti šieno kokybę (?), pasidomėti, ko yra Lietuvos rinkoje ir t.t. Be to baltymai kažkiek padidina atsparumą kirmėlėms. Žinau, kad premiksą duodą karvėms pieningumui padidinti. Ar jie tinka ėringai avelei? Gal vėliau, kai žindys? Pasidomėkite. Likus šešioms sav. iki ėriavimosi dar galima duoti nuo kirminų, kad nežsikrėstų gimę ėriukai. Kirpti galima vėliausiai likus 4 sav. Aš kerpu stačias. Arba bent jau apkirpti apie tešmenį - būtinai. Vienžo, daug prisiskaičiau, reikia dabar bandyti.

Gal sodininkystės temoj užklauskit? Maniškės avys nulaužė arba išvartė visus ganykloje rastus kuolus, kuriais buvau pritivirtinusi prie kokios pasodintos liepos ar pan. Jei kuolas buvo tvirtas ir gerai įkastas, trynėsi tol, kol nulaužė. Neįsivaizduoju, kokie mededlių aptvarai nuo avių galėtų juos apginti.

Šiandien visą popietę kaip tik skaičiau keletą strpsnių, rastų internete, apie tai, kaip būtent avims nereikia nei traiškyti, nei malti miežių (tai viena iš vertingiausių grūdinių kultūrų avims). Avys puikiausiai įsisavina ir pigiau atsieina, nes nereikia papildomo grūdų apdorojimo (traiškytuvo ar pan.). Grūdų netraiško ir nemala Biržų avininkai, kurie sakė, kad jų kolegos užsienyje irgi šeria "cielais" grūdais. Pvz., karvėms grūdai netinka, bet avys geriau sukramto. Traiškytų grūdų arba kruopų reikia tik ėriukams nuo 10-os dienos, kai dirginamas jų skrandukas, kad geriau išsivystytų. Bet nuo kokio amžiaus ėriukai jau triauškia cielus, nežinau, manau, kad gana anksti.

Jos dabar tikriausiai aptvare? Pasidarykite tvorelę tokio ilgio, kad užvertų aptvarą per siauriausią vietą arba kampe. Aukščio reikėtų kokio metro kad 120 cm. Su ta tvorele suvarykite visas į kampą ir tada laisvai prieisite prie bet kurios. Reikia dviejų žmonių. Mes ir patys tik dabar taip sugalvojome! O anksčiau vaikydaovme avis visą gardą.

Kolegos, ar ne laikas būtų skaidyti smulkesnėmis konkrečiomis temomis, kaip tai daro praktiškieji triušininkai ir kituose forumuose: turi klausimą - užvesk naują potemę Avininkystėje? Dabar gi vienas klausia vieno, dar niekas nepasiūlė jokio atskymo, o kitas jau klausia visai iš kitos operos ir ankstesnis klausimas lieka neatsakytas. Negi avininkai tokie neracionalūs, tokie chaotiški žmonės?

Man jis irgi buvo labai malonus, bet.... būtent...

Gal sodininkystės temoj užklauskit?

Jo, pagal mišsipūtimą nieko negali spręsti, tik pagal,tešmenį. Ir reikia ne žiūrėti, o čiupinėti.

Kai rašiau kaip nusipirkau Romanovų aveles iš A kategorijos veislyno, kurių net gimimo datos tikslios nežinau. Nepirkau su dokumentais (ėriavedžių man nenorėjo parduoti), bet tikėjausi, kad iš veislyno ir nedokumentuotos avys yra tvarkingai suženklintos, be ligų, kad nemaža veislyno avelių kaina yra pagrįsta.

Labnai skirtingai: jauniklėms gali gana vėlai, bet pačiupinėjus vis vien jaučiasi, kad ima burkti, tap pat gana vėlai gali didėti tada, jeigu avis nešioja tik vieną ėriuką. O kada įprastai - net nežinau, gal praėjus mėnesiui po kergimom bet čia spėlioju Reikia dažniau pačiupinėti ir pradėiste justi skirtumą. Avytės irgi vis labiau pripras prie Jūsų - tai labai naudinga, kai jos ėriuojasi ar būna ką tik atsivedusios ėriukus.

Apie pašarus vyko diskusija anksčiau, gal prieš metus, pasižiūrėkite. Dėl bulvių ar lupenų yra skirtingos nuomonės. Yra kas duoda, yra kas griežtai neduoda, jau nekalbant paie lupenas. Internete irgi rasite daug str apie avių šėrima, paieškokite pagal raktinius žodžius: avys, pašarai ir pan. - rasite daug naudingos info.