Loreta

Kai avys persirija grūdų, atsiranda taip vadinama acidozė. Rekomenduojama duoti nesmulkintų grūdų, nes grūdai ilgiau virškinami ir tai vienas būdų sumažinti acidozės riziką, nors neribotai ar per daug duodant, persiryja. Arba aš susapnavau, arba tikrai kažkur skaičiau, kad acidozės riziką sumažina į racioną įtraukti šakniavaisiai. Ar kas nors ką nors panašaus esate girdėję?.

Mano maiše: žali baltymai - 35%, žalia ląsteliena (gal ji ne taip svarbi?) - 18.50%. Tai kur tą Jūsų tiekėją galėčiau susirasti?!

Ant etiketės rašo taip: pagaminta Ukrainoje, fasavo Joniškio grūdai, platina Litagors prekyba, o gavau per savo pieno kooperatyvą - tai jie man surado. Buvau nepasižiūrėsusi PVM, nes su juo 40 kg maišas kainavo 45.82 lt

Nepatikėjau savo akimis, bet svarstykėls tai tos pačios, kaip ir visada. Pasvėriau ėriukus, kurių tėvas - tekselių veislės baronas. Be šieno ir miežių/avižų grūdų motinos gauna saulėgražų rupinių. Priesvoriai, kai pradėjau duoti rupinių, tokie, kad akys ant kaktos iššoko: dičkių, kurie jau patys paėda grūdų ir saulėgr. rupinių (avyčių ""chalvos", tik be cukraus) - 300-400 g per parą, o mažesni, kurie tik žinda - po 300 g/parą. Anksčiau džiaugdavausi, kad priaugdavo 200 g, o 250 g - buvo mano svajonė. Tiesa, avytės, kuri augina tris, ėriukai kol kas priauga mažiau, bet gal dar neįgavo pagreičiom nes jiems tik kelios dienos. Manau, kad tokie priesvoriai gaunasi dėl geros barono veislės, dėl to, kad ėriukai - mišrūnai, sukergti su gera veisle, ir dėl tų saulėgražų rupinių. Pasirinkau saulėgražų, nes soja l. brangi ir visa GMO, rapsas man nelabai patinka (rašo, kad jei per daug, ėriukai gali gauti per daug kažkokių riebalų, bet nesigilinau ir atmečiau.) Saulėgražų rupinių duodu sočiai. Šiaip visur parduoda didmaišiais, bet radau, kad Lytagra fasuoja po 40 kg maišus po 36.3 lt, tai šiam sezonui nusipirkau 3 maišus. Vėliau (reikia pasitikslinti nuo kada) ėriukų augimas sulėtėja, bet dabar jiems kaip tik reikia baltymų augimui.

Perkeliu čia: Įdomu, kaip šita mgintaro šildytuvas? Kokio tipo tvarte jis pajungtas? Gal nuotraukų būtų? Keletą pastabų apie jo veiksmingumą?

Profilaktiškai, selenas būna kartu su vit E. Vieną kartą 1-1,5 ml vienam ėriukui priklausomai nuo stambumo (nerimauju, kad kažkada, susisukus galvai, galėjau parašyti 2,5 ml, bet tai būtų jau suagusios avies dozė. Dozės surašytos ant dėžutės.).

Pas mane šįmet iš 14 avelių/25 ėriukų, tfu tfu tfu, tik vienas gimė negyvas (iš trynukų). O pernai buvo tikra katastrofa. Bet dar ne visos apsiėriavo, kažkaip baronas dirbo dviem etapais. Šįmet šėriau grūdais pagal tas rekomendacijas, kaip aprašiau temoje "Viskas apie ėringas avis....''', gal tai mačijo:)

Aš būčiau 10 mėn. kergusi tai tikrai. Dėl kergimo ankstumo yra dvi lygiavertės nuomonės: vieni, kad anksti, kiti - kad leisti subręsti. Čia "skonio" ir ekonominių sumetimų reikalas, nes ir ankstyvesnis sukergimas aviai nekenkia, ekonomiškai mąstant taip ilgai laikyti avelę "be darbo" neapsimoka.

Trečią tikrai reikės girdyti, ir tikrai gerai būtų, jei ta kita avis priimtų. Kiek skaičiau anglus, girdomas ar atiduodamas silpniausias, mažiausias, stipresni paliekami prie avies, nes daugiau šansų, kad išaugs visaverčiai ėriukai.

Kiek toms jauniklėms ir kokia veislė?

Per dvi valandas negalėjo tiek sušalti, kad nugaištų. Šiaip buvo silpni. Gal avis jauniklė? Jauniklių ėriukai būna silpnesni. Man pernai vedėsi penkios jauniklės ir daugumoj - silpnus. Dar ir nuo šėrimo čia priklauso, taip pat ar geras avis veislei pasilieki ir pan. Šįmet mano jaunikėls - kaip reta šaunuolės, tikrai geras pasilikau. Kokia veislė?

Sutinku, kad neverta, sakyčiau, net ir mažam ūkiui, tik mažame ūkyje požiūris į gyvulį kitoks, artimiaus su juo bendrauji, esi labiau prisirišęs. Betgi pasitaiko ir nedidelių pagydomų bėdų - kuo daugiau turi patirties, tuo dažniau gali susidoroti su jomis pats.

Patikslink, ar kergi, kad ėriukus atsivestų vasarį?

Jo, vet akademija nei avininkystei, nei ožkininkystei vet gydytojų neruošia, duoda tik pačius elementariausisu pagrindus, bet ir tai vet gydytojas atvažiavęs net nežino, kiek avis turi turėti dantų ir kur tie dantys yra, nros tai yra gyvulininkystės žinynuose,iš kur aš ir pati išmokau. Skambink Prakapavičiui. jis garantuoju turi privat vet. gydytoją tokiai bandai. Tikriausiai ne vienam yra padėjęs.

Pradžioj galima piemą ar p. pakaitalą truputį medum pasaldinti, kartą kitą, gal patiks. Skrandukai dar nelabai išsivystę, iš sauso pašaro nepasisavins jiems reikalingų medžiagų.

Kergimas nuo liepos turi minusų, kaip šalčiai gruodį-sausį-vasarį. Tačiau, jeigu yra galimybės atidžiau sekti avis ir nepražiopsoti ėriavimosi per šalčius, šių mėnesių kergime matau daug privalumų: - reikia mažiau šieno, nes pavasarį, kai mažieji įsivažiuoja į šieną, jau greitai laikas ir į ganyklą, o rudenį iki tvartinio laikotarpio juos jau galima pjauti ir nebereikia ginti atgal į tvartus. Suginus rudenį atgal į tvartus, krinta ėriukų svoris, taip pat reikia turėti daug daugiau šieno ir gerokai daugiau vietos tvarte. Man kartą visus atsivedė gruodį-sausį, buvo labai patogu dėl mano išvardintų priežasčių.

Gal kokia lepi veislė? Maniškės dvi atsivedė per pačius šalčius, viena naktį, bet iškart pakabinau šildymo lempą (reikia nedelsiant sausinti, masažuoti, nei neturi lempos), švirkštu į skranduką porą kartą suleidau pašildytų karvės krekenų - ir klesti. Gal dėl kitko nugaišo? Šiaip silpni buvo? Taip greitai nestimpa. Galima net neštis ėriukus vidun, bet didelė rizika, kad grąžinus motinai, jų nebepriims ir turėsite vargelio girdyti.

Turbūt žinai, kad pieno turi gauti min iki 2 mėn. amžiaus.

Tai kiek jam savaičių, kad jau taip ėda? Maniau, kad visai mažutis. Tikrai rekomenduoju pasverti kartą per parą tuo pačiu metu, matosi ar jam trūksta pieno. Turiu tokias pigias svarstyklėles su kabliu - yra visoses ūkinėse. Įsidedu ėriuką į stipresnį maišą (Rimi krepšį, pati dar kartą persiuvau siūles) taip, kad jam būtų nepatogu ir nespurdėtų ir rankenas užkabinu ant svarstyklių kablio. Iki 2 mėn. pieno ar pieno pakaitalo reikėtų būtinai, tik pieno pakaitalo reikia duoti vienodos koncentracijos ir temp t.b. 38C (pašildyk karščiau, nes kol nuneši atvės), antraip pieno pakaitalo nevirškins. Iš pradžių ne visi moka gerti per čiulptuką, bet išmoksta.

Rašei, kad susitraukęs, tai ir paklausiau apie pieną, plius kitos bėdos...

Tai jau galingą!

jeigu šienainis buvo drėgnesnis ir sušalęs, galėjo sutrikdyti virškinimą. Mes per šalčius rulonus padėjome į šalį, šeriame tik šienu ir grūdais (dviguba norma per du kartus toms, kurios laikomos šalčiau). Apie gyvulių šėrimą per šalčius įdėjau nuorodą į Avininkystę. O degtinė ir aliejus - labai geri vaistai, įsitikinau pati. Gyvuliams būtinai reikia turėti degtinės po ranka (t.y. jei šiemoje nėra ja piktnaudžiaujančių).

Kokiom sąlygom laikai? Šaltom, šiltom? Gal neprieina pažįsti, jei susitraukęs? Pastebėk ar prieina. Labai erai matosi pagal svorį. Per parą turėtų priaugti min 150 g - bet dėl tokio priesvorio reikia susirūpinti: arbe nėra pieno, arba ėriukas pakankamai nepažinda. Tada reikai papildomai girdyti, jeigu norite užsiauginti normalų mėsinį, bent aš taip stengiuosi daryti.

Pirkau užpernai Lytagroj broileriams raudoną lempą ir atskirai - gaubtą su apsauginėm grotelėm ir pan. Nebrangi investicija, bet nepaprastai patogu. Kai atsivedė ėriukus per pirmą didesnė šaltį, kampe pakabinau. Bet ir ėriukus su ėriavede pervedžiau į šiltesnį tvartą. Kad lempa suveiktų reikia ėriavedę su ėriukais atitverti nuo kitų, vietos tereikia l. nedaug (mx 2,2 m2), kad ėriukams nereikėtų toli klaiodžioti ir ieškoti mamos. Tokiame plotelyje jie puikiausiai gali pabūti 10 dienų, kol sutvirtėje, o ioš bėdos - ir ilgiau. Sutvirtėjusiems ėriukasm reikia bietos padūkti. Kad jiems darosi ankšta, matosi iškart.

O ką jau yra požymių, kad yra? Šiaip jau kartu su avimis, jau išgenant į ganyklas. Nebent koks ekstra atvejis?