Ricci

Dabar ankstyvą pavasarį vandenėlis šniokštė kaip reikiant pro vamzdį. Vadinasi veikia. Ir substratas nebuvo visiškai permirkes o tiesiog drėgnas. Ko nepasakysi šalimais esančioje tranšėjoje. Jos substratas gerokai buvo šlapias. Bet galvoju patiesiu vamzdi ir šalimai kitos tranšėjos. 
Manau ir aš kad bus gerai. Nes turiu gravitacibę taškinę laistymo sistemą tai drėkinimas esant poreikiui gali būti tiekiamas pastoviai ir substratas turėtų būti saikingai drėgnas. 

Drenažo vamzdis neturėtų sausinti substrato, o turėtų tik nuvesti kenksmingą vandens perteklių ir apsaugoti nuo užmirkimo. Substrato drėgmei palaikyti turbūt svarbiausias yra mulčius. Manau, kad Ricci drenažo vamzdis puikiai pasiteisins.

Aš esu patieses drenažo vamzdį. Prieš sodinant ir jį
 
Aš esu patiese drenažo vamzdį. Tai padariau ir užpyliau durpėmis tada sodinau.  Apie užmirkimą nėra net kalbų. Tik dabar klausimas kaip pavyks palaikyti drėgmę substrate. Galvoju ar nebus per sausa. 

Šilauogių šaknims nereikalingas nei smėlis, nei tuo labiau žvyras. Jį galima pilti nebent tuo atveju, kai yra labai blogas vandens nubėgimas ir tas žvyras galėtų priimti kažkiek vandens pertekliaus po liūties. Nes jei substratas pabus porą dienų pilnai užlietas vandeniu, tai žus labai didelė dalis mikroorganizmų, o būtent mikroorganizmai užtikrina substrato derlingumą ir sveikumą. Mikroorganizmai pakankamai gerai pergyvena sausras ir žiemos šalčius, tačiau jiems labai kenkia ilgesnis (poros dienų) pilnas užliejimas vandeniu ir perkaitimas, kai, pavyzdžiui, substratas be mulčiaus ir saulės tiesioginiai spinduliai ji stipriai įkaitina.
Grįžtant prie žvyro drenažui - jei dirva yra vandeniui nelaidus molis, tai žvyras pilnai negelbės ir tada geriau kasti negiliai ir daryti aukštą kaupą. Jei dirva daugmaž normali - tai žvyro dėti neverta. Pagalvojau, kad visai geras variantas būtų tranšėjos apačioje padėti drenažo vamzdį, jei yra galimybė juo nuvesti vandens perteklių, o ne pilti žvyrą ir smėlį.

Aplink visas savo šilauoges sukaliau pakeltas lysves ir mulčiuoju susmulkintomis sode nugenėtomis šakelėmis. Šitoje foto obelų ir slyvų šakelės. 

Bendrai labai geras straipsnis, bet yra netikslumų, smulkesnius praleisiu, kelis paminėsiu:
1) gruntinis vanduo turi būti žemiau nei 0,5 m nuo paviršiaus, o ne aukščiau kaip parašyta;
2) genėti reikia nuo 1-ų metų, o ne po 6 metų. Tokias dažnai pasitaikančias keistas kalbas apie negenėjimą galiu suprasti tik taip, kad pasodinama blogai, po to nieko neauga kelis metus ir tada gaila genėti, kai nieko neauga;
3) duobės praplėtimui siūloma atkasti tik trečdalį perimetro. Šiemet keliolikai šilauogių taip atnsujinau pilnai visu perimetru ir viskas gerai, tad nematau prasmės tokią procedūrą tempti net 3 metus;
4) 100 gramų krūmui amonio sulfato yra per daug, kituose šaltiniuose paprastai minima iki 30 g krūmui;
5) praktiškai visą žemę reikia iškasti ne tik molingoje dirvoje, bet praktiškai visur.
Beje, šiame straipsnyje teisingai pabrėžiama, kad reikalingas geras substrato purumas ir aeracija, nes kaip žiūriu šioje temoje, tai visi tik stengiasi kuo daugiau laistyti, o koks nors oras substrate niekam neįdomus. 

Du Duke-ai. 

manau, kad tikrai nereikia.

Šilauogės yra labai geras pasirinkimas, nes jos viskam atsparios ir kasmet stabiliai duoda didelius derlius. Be to, jų uogos skanios, sveikos ir lengvai ilgai saugomos šviežios. O dar koks augalų gražumas.  
Nuomonių visada yra visokių, todėl galvok kritiškai, visas nuomones analizuok ir daryk savo išvadas.
Daug straipsnių spaudoje, tinklapiuose ir visokiuose Senukuose dabar yra labai paviršutiniški - kažkas kažką surado, nukopijavo ar išvertė iš kitos kalbos ir nesigaudydami ar nesigilindami publikuoja. Yra daug netiesos, kurią perpublikuoja po tūkstantį kartų ir galų gale daugelis ima ja tikėti. Kodėl? Nes tai tūkstantį kartų parašyta. O kodėl taip parašyta? Niekas nežino ir niekada net nepagalvoja.
Jei manęs paklaustų, kuo pasižymi šilauogės, tai atsakyčiau, kad joms reikia rūgštaus substrato ir kad substratas būtų purus bei jame būtų daug oro. Taip, joms reikia oro, o ne vandens.
Kodėl galėtų šilauogėms reikti daug vandens? Jos vandenyje auga? Ne. Jos vandenį sugeria ir sukaupia kaip medžiai-buteliai? Ne. Jų lapeliai labai ploni ir išgarina daug vandens? Ne, netgi atvirkščiai - jų lapeliai stori, su oda ir turi savybę uždaryti žioteles ir sumažinti vandens garinimą. Iš esmės šilauogės tokios pačios kaip kiti mūsų sodo augalai ir poreikiu vandeniui neišsiskiria. Tai iš kur kilo mitas, kad joms reikia daug vandens? Manau, tai susiję su tuo, kad jas reikia sodinti į durpes ir jei durpės niekuo neuždengtos, tai jos greitai išdžiūna saulėje, o po to ir sodinukas gali nudžiūti. Ar šiuo atveju sodinukas nudžius dėl to, kad jam reikia daug vandens? Ne, jis nudžius dėl to, kad durpės saulėje greitai išdžiūsta.  Todėl sakau, kad šilauogių poreikis vandeniui yra niekuo neypatingas, bet jas visada reikia mulčiuoti. Pasodinus naujus sodinukus, jų šaknys mažos, jos gali paimti vandenį tik iš mažo sluoksnio, todėl jas reikia dažniau palaistyti, kad nenudžiūtų. Bet lygiai tas pats su braškių, aviečių ir kitais sodinukais. O vyresnės šilauogės išaugina dideles šaknis (pažiūrėk mano persodinamos šilauogės foto) ir dar mikorizės pagalba gauna vandenį iš didelių substrato sluoksnių, todėl jos daug atsparesnės.
Ką tau daryti, jei kartais vasarą gali nebūti po kelias savaites per sausrą ir per karščius? Pirma, drąsiai sodink šilauoges. Antra, jas būtinai iškart apmulčiuok ne plonesniu nei 5 cm sluoksniu. Trečia, sodink ne ant kaupo, o negilioje plačioje duobutėje, į kurią galėsi supilti kibirą vandens.
P.S.: Ketvirta, sodink ne 1-2 metų, o kuo didesnius sodinukus, kad greitai gautum gerą derlių. Penkta, sodink derlingas aukštaūges veisles didelėmis uogomis. Šešta, numatyk vietos, kur dar sodinsi šilauogių, kai geri rezultatai nudžiugins. Septinta, planuok įsigyti šaldiklį šilauogių šaldymui žiemai. 

Sode žydi ir dulka lazdynai, po truputį sprogsta pumpurai, šilauogių pumpurai pabrinkę.

Pasodintas 2018 metais, tai šioje vietoje augo 3 sezonus. Pasodintas gana nedidelis, tiksliai nepamenu, 2 ar 3 metų. Niekada neskyniau žiedų, juos nuskinant būtų išaugęs didesnis krūmas. Paprastai Chandler dera mažiau gausiai nei kitos veislės, žiūrėsiu, kas čia gausis ateinančią vasarą.
Paskutiniais metais man daugiau problemų su per daug žiedų nei su per mažai. Na bet viskas išsprendžiama genėjimu, tik dar trūksta supratimo-patirties, kiek reikia nugenėti. 
 

Chandler su daug žiedų:

Šilauogių sodinukai vazonėliuose, todėl jas galima sodinti nuo pavasario iki rudens. Užplanavus daug pasodinti gali būti problemų su tranšėjų iškasimu ir užpildymu. Todėl sakyčiau, kad planuok mažesnėmis dalimis, pirma pasodink 20-30 sodinukų, o jei greit ir sėkmingai užbaigsi, tai galėsi iškart pereiti prie antros dalies. Geriau padaryti kokybiškai, negu perdaug užsiplanuoti ir po to plėšytis.
Noriuuogu.lt užrašą "padaugintos laboratoriniu būdu" uždėjo mano patarimu. Anksčiau maniau, kad tai pliusas, bet praktiškai augime nematau skirtumo. Jei pasodini į gerą substratą saulėtoje vietoje, tai gerai augs visi sodinukai. Laboratorinis dauginimas dažniau vadinamas "in vitro". Ten dauginama labai dideliais kiekiais ir padarius klaidą, ta klaida tampa masine. Pavyzdžiui, mano Darrow šilauogės yra pirktos kaip Patriot iš noriuuogu.lt. Auginant išaiškėjo, kad tai ne Patriotai, bet tikslios veislės pardavėjai nebegalėjo nustatyti, kažkur padaryta klaida ir nėra galimybės ją atsekti.
Dar sakoma, kad "in vitro" sodinukai būna sveikesni. Tikiu, kad iš menzūrėlės išimti jie būna sveiki, bet jei pirksi trijų metų sodinuką, tai gausis, kad po menzūrėlės sodinukas dar 2,5 metų augo lauke ir turėjo visas galimybes užsikrėsti. Kitas dalykas, kad šilauogės gana sveikas augalas, normaliai auginant nelabai kuo serga, tai ir dėl to neverta vaikytis mistiško sodinukų sveikumo.
Dėl sodinukų mirkymo, tai viskas matosi jį apžiūrėjus. Man užtekdavo sodinuką užmerkti minutei ir visas vazonėlio substratas būdavo šlapias. Manau, kad taip yra dėl to, kad augintojai naudoja durpes, kurios specialiai apdorotos, kad greit sugertų vandenį (šioje temoje detaliau tai aptarta anksčiau). Labai vaizdus pavyzdys - naudojau nusipirktas durpes maišuose, maišą praplėšiu - jame visiškai sausos durpės, pripilu tų durpių į kibirą, užpilu vandens, pamaišau šakėmis ir visiškai sausos durpės sugeria vandenį per porą minučių! Todėl manau, kad nereikalingas ilgalaikis sodinukų užmerkimas prieš sodinant. Užmerki kelioms minutėms, ar kol ateis to sodinuko eilė, ir viskas gerai.
Dar aš esu kategoriškai prieš sodinukų šaknų kedenimą, pjaustymą, lankstymą, nukreipimą sodinimo metu. Nors beveik visi kažkodėl siūlo taip daryti, bet aš manau, kad teisingas sodinimas - tai dar su vazonėliu pamatuoji ir parengi sodinuko duobutę, tada atsargiai išimi sodinuką iš vazonėlio, padedi jį į vietą ir gerai jį apspaudi. Manau, kad dažna klaida, kai substratas aplink sodinuką išvis neapspaudžiamas arba apspaudžiamas per mažai. Gal žmonės bijo, kad stipriau paspaudus substratas per daug susispaus ir nebus purus? Bet teisingo substrato ir durpių perdaug nesuspausi net visu svoriu per jas vaikščiodamas. Sudaryk augalui geras sąlygas ir jis pats priaugins šaknų į visas puses, tikrai augalai geriau už mus žino kaip ir kur jiems auginti šaknis.

Skanaus!  

Žiemos nebus!  

O mane šilauogės vakar taip nustebino. Nuvažiavus pas tėvus pamačiau jog šilauogė nori žydėti.  Čia vienas krūmas. Tik gaila nežino tėvai kokia veislė. Manau šilumos per daug šių metų laiku. 

Priaugo grybų, nežinau, ar jie sudaro mikorizę, bet vis tiek džiaugiuosi: 

Paskutinis derlius:

Stebuklas - lapo pažastyje iškart trys žiediniai pumpurai. Čia Reka krūmas, kurį pavasarį persodinau siekdamas atgaivinti: 

Vargu ar durpėmis užpiltas mulčius greičiau supus. Mulčiaus puvimą gali paskatinti azoto trąšos, bet ar verta skubinti mulčiaus supuvimą? Mulčiaus pagrindinė užduotis yra palaikyti didesnę drėgmę ir sumažinti temperatūros svyravimus, o maisto medžiagų šilauogės pakankamai gaus iš substrato. Be to, spyglių mulčiuje yra mažai maistinių medžiagų. Tad daugelis augintojų džiaugiasi, kai mulčius nesupūna kelis metus.
Nereikia tikėtis, kad spyglių ar pjuvenų mulčius parūgštins. Mačiau pH matavimus, tai papuvusių spyglių iš miško pH buvo 5-6, kas yra daug ir ant ribos šilauogėms. Parūgštinimą tau duos siera, kurios jau pribėrei, ir nieko daugiau tau nereikia.
Dauguma augintojų šilauoges storai užberia ir augina kaupo forma. Jei užberti durpėmis, tai jose greit išaugs šaknys. Manau, kad mūsų klimato sąlygomis šilauogės geriau auga pasodintos būtent tokia kaupo forma arba pakeltose lysvėse, nes jose į substratą patenka daugiau oro ir jos greičiau sušyla. Bet auginant tokiame kaupe greičiau džiūsta substratas, todėl praktiškai reikia lašalinės laistymo sistemos. Aš irgi storai užberiu, bet nedarau kaupo, nes nelaistau. Bet turint laistymo sistemą rekomenduočiau būtinai daryti kaupą. Taip pat ir konteineriuose auginant šilauoges, jos greičiau išauga nei žemėje: 
 

1 kg sieros 6 krūmeliams yra gana daug. Jei siera granuliuota, o ne milteliai, tai ji ilgai lėtai veiks. Ką vadini "startu pavasariui"? Siera pagrinde skirta substrato rūgštumui palaikymui, ji nepakeičia trąšų ir kažkokio greito efekto ("starto") nebus. Ir aš turbūt į substratą nedėčiau samanų, nebent jomis pamulčiuoti iš viršaus.
Pas mus pievelę dar varninių paukščių būriai pakasinėja, nuo jų lieka skylutės ir mažos duobutės, o šiemet su jenotų pagalba va toks va rezultatas:

Dėl žiedinių pumpurų nesuku galvos, paskutiniais metais jų visad būdavo per daug. Beje, šią nuotrauką su žiediniais pumpurais naudoju telefono fonui, nes labai gražios spalvos, ypač Amoled ekrane:

Video kaip seną šilauogių krūmą persodina:
Aš pernai taip du krūmus persodinau. Tik paskutiniame etape, kai jau pernešė krūmą į naują duobę ir bando plyšius substratu užpildyti, gerai galima užpildyti ir sutrombuoti tik tada, kai plyšius praplatini. Ten reikia ne tik į plyšį priberti, bet dar ir po krūmo šaknim pakišti, todėl būtina plačiau prakasti, po to pirmiausia substrato prikišti po šaknim, tada užpildyti aplink ir gerai jį sumindyti.
Mano tos dvi perneštos senos šilauogės puikiausiai prigijo, pernai derėjo, paaugo ir dabar daug žiedų sukrovusios. Viena iš jų nustebino tuo, kad žiedų prikrovė net ant vienmečio mažesnio nei sprindžio ūgliuko. Paprastai žiedai būna tik ant didelių vienmečių ūglių galų, o čia mažutis ir su žiedais.