soRRgo

pradeti naudoti galima bet kada, nes tai nera trasos. EM tai mikroorganizmai, kurie gamina maistinias medziagas augalams, vadinasi svarbiausia, kad jie siemet galetu pradeti vystytis ir daugintis dirvozemyje. O zeme reikia dirbti kaip ir iki tol. tik gal gilus arimas nera labai gerai nes visas pagamintas humusas yra giliai uzverciamas. Kaip jums atrodo del arimo? As manau labiau gal skutimas tinka

Tai va kodel jie trasas taip atpigino. Issiparduoda

As zinau tik imone, kurios seminare buvau ju puslapis: www.loba.lt

1,5-2,5 nera labai gerai kai pH 5 irgi neipatingai, bet visai dar neblogai Matau frezuoti kopustai rezultata duoda greiciau negu EM Aciu Ukius_bulvinskis! Gal dar kas daretes tyrimus?

Gal kas pH ir humuso koncentracija esat tyre? Butu idomu suzinoti kokia situacija (o idomiausia apie Siaulius). Aciu

As tai kazkur iki 650-700 lt/ha EM aplamai neturi sudetyj jokiu mineraliniu elementu. Jie augina humusa skaido organika i mineralinius elementus t.y. fosfora, kali, kalci, siera, geleži ir t.t. ir parupina augalams CO2, vandenilio, azoto, deguonies ir t.t. Del savo savybes fiksiuoti azotą ir amoniaka jos yra naudojamos kvapų naikinimui fermuose (srutu rezernuaruose). Bent jau kiek as supratau

kokia dar vadyba galiu papaskoti toki dalyka. buvau nuvaziaves praeita vasara pas viena ukininka kaimyninej saly. uzeinu pas ji i darzine ir matau numestu gal 5 maisus salietros. O jis dirba apie 100 ha zemes. As jo klausiu kodel jie idomiai taip trasas pirkineja ko kelis maisus, nes lietuvoj sakau perka normaliai, kad uztektu Tai kai jis pasake, kad cia ir yra visas metinis kiekis as net nebezinojau ka ir atsakyti. Pagalvojau issidirbineja. Va tada jis ir paaiskino kodel jam tiek trasu tereikia ir EM parode kanystra. Siule net paragauti, nes jie kai skrandi skauda geria patys, bet as nelabai susigundziau Tai nuo tada as irgi noriu uzsipirkti tik maisa salietros ir nesukti sau galvos del trasu kainu

Kadangi as EM domiuosi jau daugiau nei metus tai sita straipsni jau skaiciau ir ne karta. Yra ir dar vienas panasus. Tik man kliuna tai, kad juose is esmes yra padaryta keleta esminiu klaidu kalbant apie mikroorganizmus ir ju poveiki ("visi mikroorganizmai yra geri" jis cia ir apie patogenus ir apie puvimo bakterijas taip kalba). Ir aplamai tai labiau filosofiniai pamastymai nepagrysti praktika. O jei nebandei ir netyrinejai tai manau nera ko ir skleisti savo isvedziojimu. As bendrauju su zmonem kurie naudoja savo ukiuose jau ne metus ir ne du ir jie visiskai kitokios nuomones Kaip pavyzdi galiu patarti paziureti http://anastasija.lt/forum/viewtopic.php?t=555 Cia siek tiek issamiau patyrineta. be to, jei kas nori pasiziurineti ar tikrai tai paplite kur nors, uzeikit i http://www.emrojapan.com/map.php As nemanau, kad visam pasaulyje zmones nemoka skaiciuoti ir nenusimano apie zemdirbyste Man tik idomu ar tai sendien apsimoka finansiskai Gal galit papasakoti kiek siemet ant trasu hektarui skyret?

cia imone kurios seminare buvau

Imones pavadinimas UAB "Loba" ju puslapis www.loba.lt

dar pamirsau pasakyti... naudojant EM nereikia beico ir purskimo nuo ligu (reikia tik nuo zoles). Be to tinka ekologiniams tai jeig taip ar taip nebereikes naudoti mineraliniu trasu gal i ekologinius uzsirasyti

Ziurejausi pas lenkus. Tai gaunasi 280 Lt/ha per metus. O kas liecia ta Lietuvos imone, kuri saminara dare, tai jie dar kainu neduoda, bet sako bus panasios i Lenku. Zodziu gaunasi taip: Pirmais metais reikia EM ivesti i dirvozemi, vadinasi kiek istresta plius apie 208 Lt/ha; Antraisiais metais trasu reikia ant 30 proc. maziau, o EM tiek pat (280 Lt/ha); Treciais metais trasu reikia ant 70 proc. maziau, o EM tiek pat; Velesniais metai priklauso nuo dirvozemio bukles, nes Lenkai zada, kad po triju metu pH bus apie 7, o humusas apie 6 proc. Tai jei dirvozemis pasieks tokias vertes tai galima trasu nebenaudoti (arba naudoti labai mazai), o EM galima mazinti. Jie sake per 10 metu pas juos atsirado ukiu, kuriems tresimas kainuoja 60 Lt/ha per metus ir tai tik mikropflorai palaikyti (kad nesumazetu po ziemos). Tai vat ir nzn ar cia geras variantas ar ne, nes kaip ir investuoti reikia papildomai, o sito nelabai norisi, bet turint omeni, kad trasu kainos tikrai vel kils (del elektros kainu suolio o ir dujos visada nepigs) tai galima pradeti tam ruostis. Be to, man labai patinka mintis, kad labai pagereja naturali dirvozemio bukle (pH ir humusas). Jei tikra po triju metu pH 7 o humusas 6 proc. tai manau galima buti ramiam del derliaus. Ka jus apie tai manote? Nes man labai svarbu apsispresti siais metais, kol dar trasu kainos nesukilo, nes bijau po to jau nebeikasiu

kiek zinau dar niekur negalima isigyti. buvo cia seminaras kaune vienos imones apie EM. tai lyg ir zadejo menesio begyje pradeti pardvineti. As manau kad dabar palankiausi metai pabandyti, kol trasu kainos nesukilo vel. Na kai suzinosiu kur ir kada bus galima isigyti duosiu zinoti viesiems

Neaisku kaip bus kitais metais ir velesniais. Jei vadovautis tuom ka girdejau is tu zmoniu, kurie lyg ir zino tai nelabai linksma darosi. Vat ir domiuosi alternatyva trasoms (Mikroorganizmais). Gal taip pavyks nepajusti tu kainu kilimo.

Nezinau kaip del rudens, bet esu daugiau kaip pries metus, kada kainos buvo ne tokios smagios, kalbejes su vieno is Lietuvisku trasu gamintojo vienu is vadu. Esme tame, kad tokias kainas jie buvo suplanave jau pries keleta metu (zinoma ne litu tikslumu). Kaip jie sake staigus kainu kritimas kartojasi kas penki metai ir tai yra normalus reiskinyk, kuriam visi regiono trasu gamintojai ruosiasi is anksto. O po trasu pigimo visada prasideda kainu kilimas ir nieko cia nepakeisi. As kalbu ne tik apie Achema ar Lifosa, bet apie visa trasu gamintoju tinkla. Tik man idomu ar musu gamintojai pakonkuruos su uzsienio kai elektros kaina padvigubes (Lubys jau dabar skundziasi, kad perdidele), o ir dujos amzinai nepigs (ir taip mes mokame brangiau nei vokieciai).

EM naudojami visame pasaulyje. Europoje naudojama Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Austrijoje, Šveicarijoje ir t.t. Iš viso apie 110 pasaulio šalių. O EM yra skystos formos ir yra išpurškiamas ant laukų. Taip pat juo apveliama sekla (taip yra apsaugoma nuo ligu ir padidinamas daigumas).

noreciau , kad sita teigini pagrystumete matau tik vienoje vietoje pliusa, tiems kas taiko bearimine zemdirbyste Na pagrysti cia nelabai yra ka. Mikroorganizmai netgi chloruoto vandens, kuris mieste bega is ciaupu ir yra "nekenksmingas" zmonems bijo, o ka jau apie chemikalus kalbeti. O vat del taikymo tik bearimineje zemdirbysteje noreciau suzinoti daugiau. Kodel taip manote? As tai kalbedamas apie EM panaudojima remiuosi kaimynu patirtimi.

Mikroorganizmai esantys EM yra tie patys, kurie gyvena dirvozemyje. Tik dirvozemyje ju yra per mazai. Be to, jie yra isnuodyjami cheminiais preparatai ir cheminėmis trasomis. Vienaip ar kitaip anot lenku jie irgi netikejo, kol nepabande. skirtumas matomas be jokiu issamiu tyrimu

as taip ir maniau O ka shaulini manai apie EM?

Klausykit, o cia nuotrauka imanoma ideti?

labai geras klausimas net nelabai zinau atsakyma bet manau, kad yra paprastas dalykas. Mikroorganozmų yra visur (tame tarpe ir skysciuose ir ant augalų ir t.t.). Zinoma jų daugiausiai yra dirvozemyje, taciau kadangi siltnamiai yra uzdara sistema, juose CO2 konccentracija yra zymiai didesne. Juo labiau, kad fotocinteze vykdoma tik dienos metu (svieciant saulei). Jei klystu tai pataisykit

Lieuvoje jo dar kolkas nelabai yra (kiek as zinau). As bendrauju su lenku ukininkais jie man ir papasakojo kas ir kaip galiu pabandyti juos prisideti prie diskusijos butu tikslesne informacija tik nezinau kaip su kalba

Absoliuciai teisingai - anglis gaunama is oro (CO2) fotosintezes deka. Tik yra vienas bet... augalams yra prieinamas toli grazu ne visas CO2, todel net 60 proc. augalu naudojamo CO2 gamina mikrroganizmai. Del amerikos patirties manau taip pat isgidau teisinga teigini O del seno gero meslo... Meslas yra labai gerai, bet mesle yra gausu ligu sukeleju. Vokieciai, kurie naudoja EM ji naudoja visose gamybos stadijose t.y. jie kraudami mesla saugojimu sluoksnius supurskia EM. del to meslo kruvoje nevyksta puvimo procesas. Jis yra pakeiciamas zemos temperaturos fermentacijos procesu, del ko mesle nera salygu veistis ligu sukelejams, o mesle yra gausi teigiamu mikroorganizmu.

Siaip jei ipilsi i smeli tai jie netures ko skaidyti, bet jei ant to smelio us nors kokios organikoks (siaudai, zole ar bet kas kas yra skaidoma) ten prades formuotis humusas. Sita technologija labai greit isplito Amerikoje, kur del didelio mineraliniu trasu naudojimo buvo nualinami tukstanciai hektaru. EM naudojama ju derlingumo atsatymui. Galima paziureti labai paprastai: augalus sudaro 93 proc. mases vanduo ir 7 proc. sausa mase. Sausos mases 50 proc sudaro anglis. gal kas zinote is kur augalai gauna anglies?

siaip tikslios kainos as nezianu galiu pabandyti suzinoti tik rytoj zinau tik tiek, kad pirmaisiais metai (kada EM reikia naudoti daugiausiai) i 1 ha per metus reikia investuoti apie 200-300 Lt. velesniais metais EM reikia maziau, taciau tuom paciu reikia maziau ir mineraliniu trasu (priklausomai nuo dirvozemio bulkes). Kai humuso kiekis pakankamai uzauga per metus tresimui uztenka 80-100 Lt/ha. ir nebereikia papildomo tresimo, nes dirvozemyle yra pakankamai organikos (tereikia tik mikrobu, kurie ja skaidytu). tiesa pamirsau pamineti, kad naudojant EM patariama nebepirksti nuo ligu ir sekla apvelti EM (daigumas isauga iki 95 proc.). O nuo ligu nereikia, nes EM isstumia is dirvozemio ligu sukelejus