Linuxx

Mano patirtis su pjuvenom tokia:sodinant prieš kokius 3-4 metus į vieną tranšėją kliuvo pjuvenų dvigubai daugiau negu į kitas, nes pritrūkom durpių. Šioje tranšėjoje šilauogės augo prasčiausiai, nors laistymas ir tręšimas buvo visų vienodas.Tik pamulčiavus durpėmis šilauogės akivaizdžiai atsigavo ir stipriai ūgtelėjo. dabar visada mulčiuojam 50/50 durpės su pjuvenom. Pjuvenos gerai, bet reikia nepamiršti, kad tada reikės daugiau amonio sulfato, o kiek tas daugiau? sunku pataikyti, o trąšų perteklius irgi pražūtingas augalui. 
Ir mano manymu labai maži tarpai, 450 krūmų apmulčiuoti reikės daug kartų su kibiru vaikščioti, nu gal karutis kaip nors dar pravažiuos, kokios darbo sąnaudos ??? Ir dar tokiu tankumu susodinus, idealios sąlygos grybinėms ligoms plisti, ypač drėgnesniu oru, nebent suvaldo situaciją fungicidais,nes kitų variantų kaip ir nėra.

Pritariu idėjai, kad šilauoges geriausia tręšti amonio sulfatu plius universaliomis bechlorėmis trąšomis su mažu azoto kiekiu. Atsitiktinai iššokus reklamai apie juodojo penktadienio nuolaidas, išsirinkau ir įsigijau tokias "Braškių, uogakrūmių ir vaismedžių trąšas". Panašu, kad jos tam viskuo tinkamos ir pagamintos Suomijoje - "Yara Suomi OY". Beje, tos pačios trąšos parduodamos ir kitu pavadinimu - "Rododendrų ir erikinių augalų trąšos", bet tame nėra jokios apgaulės, nes pagal sudėtį šios trąšos puikiai tinka abiem šiems tikslams. O kad kai kurie pirkėjai nesigilina ir pirks tik trąšas su užrašu "Rododendrams" ir rododendro gražiu paveiksliuku ant pakelio - tai čia jau kitas klausimas.  
Beje, rododendrams ir azalijoms labai gerai tinka visos šilauogių auginimo priemonės.

Siekdamas išsiaiškinti likusius neaiškumus su minėtomis Agrochemos trąšomis šilauogėms parašiau Agrochemai emailą su tokiais klausimais:
1)      Norėčiau pasitikslinti, iš kur yra kalcio, nes mišinį sudarančiose išvardintose atskirose trąšose nesimato kalcio šaltinio. Turbūt yra dar kažkoks ingredientas, kuris nenurodytas?
2)      Ar tikrai šiose trąšose kaip sudėtinė dalis naudojamas būtent kalio chloridas? Tai yra, šios trąšos nėra bechlorės?
 Po kelių dienų gaunu atsakymą iš Agrochemos produkto vadovės:
„Atsakant į jūsų klausimus:
1.       Sudėtyje šių trąšų yra kalcio amonio salietra, kalcis yra viena iš sudedamųjų dalių šios trąšos.
2.       Taip, šios trąšos nėra bechlorės, nes sudėtyje yra kalio chloridas. Norint, kad trąšos būtų bechlorės, reiktų naudoti kalio sulfatą.
Jei dar turėsite kokių klausimų, kreipkitės.“
Bandau dar pasiklausti, kelias dienas tyla. Vėl rašau emailą su klausimu „Neplanuojate atsakyti?“ Atsako, kad buvo pamiršusi mano emailą ir pasiūlo klausti tiesiogiai gamybos vadovo. Gerai, užduodu jam šiuos klausimus:
1. Produkto vadovė į klausimą, kas yra kalcio šaltiniu šiose trąšose, atsakė, kad tai yra kalcio amonio salietra. Ar tai patvirtinate?
2. Apie šias trąšas šilauogėms rašo "turi mikroelementų: boras (B), varis (Cu), geležis (Fe), magnis (Mg), manganas (Mn), molibdenas (Mo), cinkas (Zn)". Iš kur kaip trąšose atsiranda mikroelementai? Ar čia atskirai iš kažkur perkami ir į trąšas įmaišomi specialūs priedai, ar tų mikroelementų jau būna kokiose nors pagrindinėse trąšose, kurios dedamos į mišinį? Lygtai niekur nemačiau, kad būtų atskirai parduodami mikroelementai tręšimui.
3. Sakote, kad kalcis šiose trąšose šilauogėms yra iš kalcio amonio salietros. Tačiau šių trąšų saugos lape rašoma "trąšų mišinį "Šilauogėms" sudaro: Amonio sulfatas, superfosfatas, kalio chloridas, magnio sulfatas", tai yra, mišinyje nėra kalcio amonio salietros. Tai koks tada yra teisingas trąšų "Šilauogėms" receptas, tai yra, kokios trąšos sudaro mišinį?
4. Gal ir ne visai teisinga užduoti tokį klausimą, bet paklausiu - kodėl trąšų mišinyje šilauogėms pasirinkote naudoti kalio chloridą, o ne kalio sulfatą?
Gaunu atsakymą:
„Ką Jus vardijat, taip, ten yra, daugiau aš Jums pasakyti negaliu, tai yra gamybinė paslaptis.
PVZ: fosforines trąšas sudaro ne vien fosforas.“
Dar bandau perklausti:
O kodėl pasirinkote šiame mišinyje naudoti kalio chloridą, o ne kalio sulfatą? Juk tai nėra gamybine paslaptimi.
Atsakymas:
„Man iškilo klausimas, Jūsų viso šito, domėjimosi priežastis?“
Atsakau, kad nusipirkau šių jų trąšų ir domiuosi iš smalsumo kaip sodininkas-entuziastas.
Tyla, daugiau Agrochema nieko nebeatsako.
Apibendrinu apie šias trąšas gautą informaciją:
1.      Tai yra trąšų mišinys (ilgaveikiu, biologizuotu ir kitokiu moderniu technologiju trąšų amžiuje tai tas pats kas važinėtis  su „Moskvičiumi“ vietoj „Audi“).
2.      Trąšų gamyboje naudojami patys pigiausi ingredientai (pagrinde Baltarusiško importo trąšos).
3.      Sudėtyje naudojamas kalio chloridas. Jis naudojamas kaip pigus kalio šaltinis, tačiau jo sudėtyje esantis chloras iš esmės sugadina šias trąšas. Chloras yra pavojingas tuo, kad intensyviai tręšiant jis užteršia dirvą ir augalai pradeda skursti, taip pat kai kurios grupės augalų iš prigimties yra jautrios chlorui. Kalio chloridas – tai sodrinta kalio druska todėl joje labai daug chloro, kuris tikrai kenkia, tame tarpe ir uogoms. Jeigu jau naudojame chloruotas trąšas, tai tą reikia daryti kas 3-4 metai, nes chloras yra neblogas dirvos dezinfekantas. Šilauogės specialiai mulčiuojamos, po tuo mulčiu pilna gyvų mikroorganizmų ir staiga užpili chlorido ir viską tai nužudai-išdezinfekuoji. Negerai. Net kelis kartus klausiau Agrochemos specialistų, kodėl naudoja kalio chloridą, o ne sulfatą. Projekto vadovė pripažino, kad siekiant bechlorių trąšų turėtų būti naudojamas kalio sulfatas, o gamybos vadovui turbūt buvo per gėda pripažinti, kad kalio chloridą naudoja dėl pigumo, todėl jis šį klausimą kelis kartus praignoravo.
4.      Trąšų sudėtyje nurodomas kalcis, bet tarp išvardintų mišinį sudarančių atskirų trąšų kalcio šaltinio nėra. Gamybos vadovas atsisakė patvirtinti, kad ten yra kalcio amonio salietra, kurią buvo paminėjusi produkto vadovė. Manau, kad jos ten nėra, nes tikrai ja būtų pasigyrę vardindami mišinį sudarančias trąšas ir atsakydami į klausimą būtų patvirtinę. Tad lieka dvi realios versijos – arba ten įdėti dolomitmilčiai (Kalcis turbūt yra iš dolomitmilčių (patikrinkite šių trąšų tirpumą). Dolomitmilčių pagrindinė pareiga didinti (neutralizuoti) dirvos Ph, o tik po to kaip šalutinis poveikis – kalcio ir magnio šaltinis. Jeigu šiose trąšose yra dolomitmilčių, tai jos yra kaip sakoma  „žemiau plintuso“.), arba išvis ten jokio kalcio nėra.
5.      Tiesą sakant, jei jau dėl tokių medžiagų kaip kalcis kyla pagrįstos abejonės, tai lygiai taip pat galima abejoti mikroelementų buvimu. Į klausimą apie mikroelementus sudėtyje gamybos vadovas taip pat nieko neatsakė.
Rezultate turime trąšų pakelį su gražiu paveiksliuku ir lietuviškos įmonės užrašais, tačiau nelietuvišku ir abejotinos kokybės turiniu. Išvadas kiekvienas darykitės pats, o aš nuo šiol ratu apeisiu visas Agrochemos trąšas.

Pas mane lazdynai žydi, išlindę moteriški žiedai. Apžiūrėjau vieną mažą, žemesnį nei metro lazdyniuką, jame nėra nė vieno žirginėlio, bet ir jame išlindę keli moteriški žiedai.

Pasamdziau sarga, gerai barska, todel vaiko stirninus, kurie nori trinti ragus i lazd.kiskai irgi baidosi vaizdo ir garsu. Tik letai sargas juda, tikiu kad nueis iki silauogiu, kai bus uogu.

Baltarusis pasakoja kaip versliniu būdu augina šilauoges. Atkreipkite dėmesį, kokiu sluoksniu apmulčiuoja: 

Sodinimo klaidos: 
 

Ta proga ir Amšiejus išleido laidą šilauogių genėjimui:
https://play.tv3.lt/svajoniu-ukis-10367181

Kalbant apie pjuvenų naudojimą, tai yra žmonių, kurie visą tranšėją pjuvenomis užpildo ir sėkmingai augina (esu šioje temoje tokį video įdėjęs). Pas mane irgi dvi šilauogės pasodintos visą duobę užpildžius ką tik supjautų malkų pjuvenomis ir tik aplink pačias šilauoges įbėrus durpių. Tai šios šilauogės auga visai gražiai, plius prie jų auga visų daugiausia grybų.
Aš manau, kad durpės su pjuvenomis geriau nei vien tik durpės. Tranšėjos apačioje būtų galima drąsiai pilti vienų pjuvenų sluoksnį. Pernai savo šilauoges storai apmulčiavau šviežiomis spygliuočių pjuvenomis. Rezultate jos neblogai augo ir gausiai derėjo (čia daug jų nuotraukų pridėjau, gali peržvelgti), bet kažkodėl pernai išleido mažai naujų ūglių iš žemės. Gal tai dėl gausaus derėjimo, o gal ir azoto pritrūko, nesu tikras, tręšiau mažai. Apmulčiavus šviežiomis pjuvenomis reikia papildomai azotu (amonio sulfatu) patręšti. Jei pasirinkimas yra ar nemulčiuoti, ar mulčiuoti šviežiomis pjuvenomis, tai neabejodamas sakyčiau, kad mulčiuoti reikia būtinai. Ir netgi nespygliuočių pjuvenas galima naudoti. Šį rudenį supjovus lapuočių malkas pjuvenas taip pat sunaudojau sodo mulčiavimui, įskaitant visas šilauoges. Visos pjuvenos perpuvusios duos šilauogėms reikalingą humusą. Spygliuočių pjuvenos pūdamos dar truputį parūgština, bet substrato rūgštumą galima lengvai palaikyti įterpiant sieros. Todėl lapuočių pjuvenos taip pat puikiai tinka, tik kad neparūgština.
Šiuo klausimu mano nuomonė skiriasi nuo Amšiejaus, tą jo video komentavau čia.
Dėl plėvelės iš šonų ir juostos mulčiavimui nematau jokių problemų, turėtų būti gerai.

Sveika, Linuxx.
Dėl genėjimo laiko yra įvairių nuomonių. Verslinius sodus geni nuo lapų nukritimo iki pavasario. Kai kas sako, kad šilauoges geriausia genėti pavasarį, nes jei apgenėti anksčiau, tai po to dar per šalčius gali nušalti jų šakelių ir reiks dar kartą genėti. Tokios rizikos nebijau - sumedėjusios šakelės nepašąla, todėl nemanau, kad dar kas nors vėliau galėtų apšalti. Tad kokie dar galėtų būti argumentai dabar negenėti, o laukti pavasario? Man į galvą ateina tik vienas - kad dabar apgenėjus nukirptose vietose lieka žaizdelės, kurios užgyti gali tik pavasarį augalui pradėjus augti, ir kad per tais žaizdeles gali pakliūti kokios nors ligos. Šio argumento negaliu pilnai atmesti, prisiimu šią riziką, nes pas mane nelabai serga šilauogės, tai tikiuosi, kad nieko blogo nebus. Laikas parodys. Daug kas karpo nelaukdami pavasario, o taip nedarytų, jei po to būtų blogų pasekmių.
Šiaip dabar negenėčiau, jei ant ežerų būtų ledas, tada žvejočiau nuo ledo. O dabar nėra ką veikti, tai ir pradėjau karpyti visą sodą iš eilės. 

Pernykščius metus skelbiau mulčiavimo metais, o šiuos metus skelbiu genėjimo metais.
Praėjusį sekmadienį užsiiminėjau maždaug tokiais dalykais:  
Kol nepradedi genėti, tol nesimato kiek iš tikrųjų daug reikia išgenėti.

Dabar pats sezonas valgyti šaldytas šilauoges:

Galimai ragautas rubinas dar nebuvo prinokęs - tuomet jis tikrai toks prėskas neišraiškingas. Pas mane medelyne šiemet prinoko spalio 1 - 2 savaitę. Šiaip jų skonis geras. Kažkur kelissyk teko matyti ir skonio vertinimo balus - aukšti.

Per vasarą abrikosai pastorėjo ir sutrūko jų senas baltinimas: 


Teko iš naujo nubaltinti: 


Pratęsiu eksperimentus su abrikosais - užsisakiau dar du ir pasodinsiu rudenį - Maskvos didžiuosius ir Raudonskruostį.

Viena iš sveikiausių arbatų:

Tyrimai rodo, kad šilauogių lapuose naudingų medžiagų yra net daugiau nei uogose.

Paskutinis mano derlius šiemet: 

Ilgai nokinant dalis uogų pradeda darytis razinomis, bet tai normalu ir jos skanios bei vertingos: 

O va ir pagrindas ateinančių metų puikiam derliui: 

Žiedinių pumpurų jau yra ir ant šių vėlyvųjų Patriotų, kuriuos tik šiandien baigiau skinti.
Beje, dabar geras laikas papildyti durpių arba mulčią aplink šilauoges.

Mes tebevalgom, bet dabar tikrai labai saldžios ir skanios. Va čia bitė valgė uogą iki pusės įlindusi į vidų, bet nespėjau nufotkinti, išlindo:

O čia derlius maždaug nuo pusės krūmo: 

"Vėlyvieji" Patriotai 

Chandler

Šiandien valgau uogas ir żiūriu, kad jau pirmi žiediniai pumpurai sukrauti:


Kas taip mumis rūpinasi? Žinoma, kad Reka!
Beje, ant abrikoso Kaunas taip pat jau matosi žiediniai pumpurai, bet nepavyko taip nufotografuoti, kad nuotraukoje matytųsi.

Praejo dar viena silta savaite ir dabar jau man skanios tiek Patriot, tiek Chandler uogos. Chandler uogos mazdaug pusantro karto didesnes/sunkesnes nei Patriot. Kurios is ju skanesnes - vel negaliu pasakyti, abi pakankamai skanios, nusiskini viena uoga - atrodo viena veisle skanesne, nusiskini kita uoga - jau kita atrodo skanesne.  Iki siandien pas mane like virs 90% Patriot ir Chandler uogu, nes uzdejau tinklus ir nokinau. Be tinklu manau, kad dauguma uogu butu pauksciai nulese.
Dabar tas laikas, kai silauoges krauna ziedinius pumpurus kitiems metams, ir orai dabar joms tiesiog idealus - ir silta, ir dregmes uztenka. Dabar geresni orai, nei buvo liepos menesi.
Beje, velyvos veisles dar turi toki trukuma, kad jei ruduo saltas, tai po uogu prinokimo velyvos veisles gali nespeti sukrauti ziedu ir todel kita vasara prasciau deres. Ankstyvos ir vidutinio ankstyvumo veisles siuo atzvilgiu dera stabiliau.

Šviežias derlius. Didesni - Halės didieji, maži tamsūs - turbūt Varšuvos raudonieji, dar Cosford yra. Jau skanūs ir lengvai išsiima iš kekių.
Beje, jau auga żirginėliai.

Arūnui - kaip galima nesodinti keturmečių sodinukų, kai jie jau sekančią vasarą duoda tokį derlių:


P.s.: Šiandien radau dvi bites, būtent bites, o ne vapsvas, kurios graužė šilauogių uogas.

Šios dienos darbai.