Maj

Jo, Dzūkijoje su žirgynais sunkoka. Dar tame krašte yra Krosnos, Aštriosios Kirsnos ir Seirijų žirgynai, bet nuo Alytaus toli.

kaip aiskino notare pirmiausia parduodamas zeme turesi pasiuliti kaimynam jei neperka tada jau kas nori tas perka

Tai manau pirmenybė tik perkant už tokią pačią kainą O jeigu kiti daugiau siūlo, tai jiems ir gali parduot.

Na, čia kaip aš žvengiau prieš daug metų iš kaimynės, kuri už 80 arų 20 000 užsiprašė. O žiūrėk, tuoj tiek ir gaus

Prašymo iki pardavimų sustabdymo nespėjau parašyt, nes žemėtvarka ilgai dokumentus tvarkė, tai manau kad kas kitas irgi nebus parašęs, be to nedidelis (1,5ha), nuošalus, į mano žemes įsispraudęs sklypelis ten. Dabar tvarkiau dokumentus dėl ilgalaikės nuomos, geodezinius dėl to turėjau apmokėti. Bet tai jeigu sugalvos valstybinę žemę aukcionuose pardavinėti, tai nebeturėsiu jokios pirmenybės net kad geodezniai mano daryti

Kokios dabar perspektyvos del valstybines zemes pirkimo kuria leido nuomotis tik prumpalaikei nuomai?

manau kad jokios jei nebuvai parases prasymo.Tuoj kaimynas nupirks.

Kokio prašymo? Aš nuomuojuosi valstybinės žemės ir tuo pačiu tvarkiau dokumentus,geodeziniai matavimai atlikti už mano pinigus. Bet žemėtvarkoje pasakė, kad prašymo dėl pirkimo jie negali priimti, kol sustabdytas žemės pardavimas.

žemė nenusidėvi, todėl net ir nieko su ja visiškai nedarant, ji iš esmės nepraras savo vertės.

Iš esmės gal ne, bet nedirbama žemė apauga piktžolėm, po to krūmynais ir medžiais... šaknimis užsikemša melioracijos drenos...

P.S. kas dėl skelbimų tai savininkai ir taip randa būdų šantažui.

Savininko tikrai nereiktų kaltinti Žinau atvejų, kai ūkininkai yra susitarę nelandžioti vienas į kito žemes, ir tokiais metodais jų nepašantažuotų. Na o jeigu kas turi kaimyną be sąžinės, tai jau kita bėda.

Tas turetu ivykt stambesniu ukiu smulkejimo saskaita?

Nea. Tas turėtų vykti stambiųjų ūkių nebestambėjimo sąskaita. Nes kaip matosi iš dirbtinio žemės pirkimo ir nuomos kainų kėlimo iki neįkandamų kainų smulkesniems - stambieji nori viską praryti ir apetitas tik auga...

Ne visur yra tų užsieniečių, pas mus visi vietiniai ūkininkai. Tad jeigu stambieji susišluotų visas žemes, tie užsieniečiai vis tiek įtakos niekam nedarytų.

yra toks reiskinys Konkurencija vadinasi. atlaiko tik stipriausi. jo verslo vizija ir paskaicevimai toki koki jam apsimoka. todel ir moka po 600.

Jo vizija - išnaikinti silpnesnius konkurentus, po to kiek norės - tiek mokės tos nuomos

Tai čia gal ir atsakymas, kodėl uždarius į tvartą mastitų padaugėja Nes kitoms net nereikia pertvinkti, kad ir visai nedaug duoda, o kai atsikelia - pieno bala po tešmeniu. Arba didžiapienės, nori nenori pertvinksta, jeigu 30 - 40 l per parą pieno duoda. Tvarte užkrato manau daugiau nei lauke ant žolės, todėl greičiau ir suserga

Dėl somatų... prieš keletą metų teko išklausyti J. Taco seminarą. Ten teigė, jog mastito atsiradimas 80 % priklauso nuo melžimo. Ypač akcentavo melžimą vienodu laiku, kad karvės nepertvinktų. Ar tikrai melžimo laiko kaita turi tokią didelę įtaką mastitų susirgimams

Avenoje daug tokių pačių prekių kaip Lytagroje, tai irgi neaišku ką jie turi. Iki šio savaitgalio jie rinko užsakymą iš EKKIA http://www.ekkia.co.uk/products/rider-e ... sity-foam/ , pasiskambinkite, gal dar neišsiuntę užsakymo. Galbūt eitų susitarti, jeigu liemenė netiktų, jie pasiliktų pardavimui.

Marijampolės Lytagroje nelabai seniai mačiau visokių dydžių vaikiškų liemenių. Tai Kaune irgi turėtų būti Čia pasiskambinkit http://webshop.racinghorses.eu/index.ph ... w-products dabar kaip tik renka naują užsakymą, gal turės ką pasiūlyti.

Avenoj Kaune irgi būdavo vaikiškų liemenių.

Kaip tik šiandien pas mus buvo mergina, matomai yra kas susiorganizavo ir renka parašus referendumui, dėl draudimo parduoti žemes užsieniečiams pratęsimo...

Dėl šalmų, tai teko skaityt apie tokius atvejus. Gana reti, bet kam ta rizika... Ir šiaip, skilęs šalmas jau ne taip atlieka savo funkciją.

O balnakilpėje koja gali užstrigti krentant nuo arklio, ir jeigu arklys pasibaidys ir ims lėkti, tai gali baigtis tragiškai. Yra saugios kilpos su gumom, užstrigus kojai guma atsikabina arba nutrūksta, arba kaip jau minėjau, galima uždėti apsaugas, kad pėda nenuslystų į priekį ir neužsikabintų už balnakilpės. Dar yra keli saugių kilpų variantai, bet šie du dažniausiai sutinkami pas mus ir man atrodo saugiausi.

Renkantis liemenę atkreipkite dėmesį į saugumo lygį - turėtų būt ne mažesnis kaip trečias lygis (žymisi Level 3).

Nepirkite dėvėto šalmo - jei gavęs gerą smūgį, gali būti skilusi viduje esanti apsauginė medžiaga, ir sekančio smūgio metu ji gali sulįsti į galvą... Po stipraus trinktelėjimo šalmą reikia keisti.

Taip pat patarčiau naudoti būtinai tik saugias balnakilpes, arba į paprastas įdėti apsaugas, kurios neleidžia perslysti pėdai per kilpą.

Greičiausiai kitais metais pasiimsiu keleta spalvotų kalakutų, kad puoštų sodybą ir užteks

kad tie irgi neauga, jeigu negauna varškės, rauginto pieno. Bent kol maži, reikia labai žiūrėt ir gerai šert, nes išgaišta kitaip. Mes mažiems dar duodavom smulkintų dilgėlių lapų, sumaišytų su rūgpieniu.

Kvietimas į konferenciją

"LSMU Veterinarijos akademijos slėnio "Nemunas" mokslinių laboratorijų galimybės verslo ir mokslo poreikiams gyvulininkystės sektoriuje"

2013.m. spalio 17d. 9val.

Konferencija skirta ūkininkams, mokslo institucijų darbuotojams, verslo partneriams ir studentams.

Konferencijos metu bus pateikta informacija apie bendradarbiavimo galimybes pagal slėnio "Nemunas" projektą "Gyvūnų sveikatingumo, mitybos ir gyvūninių maisto žaliavų mokslo ir studijų infrastruktūros plėtra, mokslinio potencialo konsolidacija", bei įsigytos įrangos panaudojimą.

Savo laboratorijas pristatys:

• LSMU VA VF Mikrobiologijos ir virusologijos institutas Virusologinių tyrimų laboratorija

• LSMU VA Mikrobiologijos ir virusologijos institutas Mikrobiologinių tyrimų laboratorija

• LSMU VA Patologijos centro Histopatologinių tyrimų laboratorija

• Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės vertinimo laboratorija

• LSMU Gyvulininkystės instituto laboratorijos

• LSMU VA Virškinimo fiziologijos ir patologijos mokslinis centras

• LSMU VA Eksperimentinė farmakologijos laboratorija

• LSMU VA Parazitologinių tyrimų laboratorija

• LSMU VA Paukščių lesalų ir paukštininkystės produktų laboratorija

Konferenciją atidarys:

• prof.dr. Virgilijus Jukna, LR žemės ūkio ministras

• prof.habil.dr.Albinas Kusta, asociacijos „Slėnis Nemunas“ direktorius LR Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas

• prof. dr. Antanas Sederevičius LSMU prorektorius veterinarijai, slėnio "Nemunas" projekto "Gyvūnų sveikatingumo, mitybos ir gyvūninių maisto žaliavų mokslo ir studijų infrastruktūros plėtra, mokslinio potencialo konsolidacija“ vadovas.

Konferencijos metu sužinosite apie laboratorijų galimybes bei siūlomus mokslinius tyrimus, kaip jų pagalba žemės ūkio ar verslo subjektas gali didinti savo konkurencingumą Lietuvos ir užsienio rinkose.

Supažindinsime su mokslinių laboratorijų paslaugų bei galimų atlikti mokslinių tyrimų spektru, kokius tyrimus gali atlikti ūkininkai ar verslininkai.

Užmegsite ryšius su laboratorijų darbuotojais.

Ūkininkai laboratorijose galės atlikti pašarų kokybės, gaminamos žaliavos mikrobiologinius tyrimus, pagal gautus rodiklius bus galima vertinti epidemiologinę bei ligų situaciją ūkiuose.

Registracija į konferenciją el.paštu [email protected]

Konferencijos dalyviams bus išduodami pažymėjimai.

Konferencija įvyks 2013m. spalio 17d. Žalčio salėje, LSMU Veterinarijos akademijoje, Tilžės g.18 Kaunas. Pradžia 9 val.

Va... super šventenybės eko agresoriai...Kitaip negu jie manantys - neišmanėliai...

Na, aš diskutuoju lyg ir normaliai, o tamstai bendravimo kultūros nepakenktų pasimokyti.... Nes agresija ir arogancija per kraštus veržiasi... Žinių matau, kad daug turite, bet turite ir kitą medalio pusę...

labai džiaugiasi "ekologine" produkcija iš nuolat kankintų laikytų pusbadžiu šeriant nesubalansuotu pašaru šiuolaikinių, skirtų intensyviam auginimui gyvūnų veislių..

Oj oj oj... tik jau nereikia čia hiperbolizuoti Suprantu, kad auginant pardavimui svarbu mažesnės sąnaudos, greitas augimas ir panašiai... Bet negi tamsta ruošiasi paneigti, kad super pašarais prifarširuotų paukščių mėsa yra visai kito skonio, nei natūraliai auginta? Ir ne tik skonio - velniai žino, kokios chemijos prisikaupus

P.S

Paukscius augint pradejau ne todel, kad galvoju kad tai lengva. Pradejau todel kad neturiu kitos iseities.

Na bet toks auginimas irgi toli gražu neekologiškas Skaniausia ir vertingiausia paukštiena - senoviškai, kaimiškai auginta. Sau kai auginam, nešeriam jokiais papildais anei kombikormais (Kombikormo, tiesa, gauna kai dar būna visai maži, ką tik nupirkti. O sustiprėja, pradeda lesti grūdus - ir jokių kombikormų )

Taip auginant, kaip jūs rašote, aš nematau didelio skirtumo tarp pramoniniu būdu, paukštynuose augintos paukštienos. Tai kam vargt

Užmačiau pievas, kuriose įsėta nematyta žolė, tai yra - kultūrinėse ganyklose nematyta. Lyg tai tokią ar panašią teko matyti savaime augant šlapiose pievose Dabar atole ji atrodo taip: dideli kupstai tokio tipo kaip šunažolės, tik lapeliai daug platesni, ir kieti, aštrūs gana. Kas žinot, kaip ji vadinasi? Ir kur sėklos gaut Nes atrodo labai derlinga, (arkliams ganyti manau tiktų, karvės kiek mačiau nelabai noriai ėda).