Jonis

Geriasnis variantas yra pneumatine, jos paprastai buna didesnis bunkerys, reguliavimas seklos issejimo paprastesnis, konstrukcija taip pat nesudetinga, ji uz paprasta lengvesne, ypac didesnio uzgriebio plocio. tolygesnis seklos pasiskirstymas.

Del norageliu, ziurint kokioje dirvoje sesi, jei ji puri ,gerai paruosta, siaudiniu ir razieniniu liekanu nedaug, tai geresnis variantas pleistiniai norageliai paprasti, jie geriau islaiko vienoda sejos gyli nei diskiniai. o dar geresnis variantas pleistiniai skirti juostinei sejai, jie sekla beria ne i viena eilute kaip mes iprate, bet 3-5cm josta, taip padideja atsumai tarp seklos, geriau auga augalai, didesnis derlius.

Diskiniai norageliai skirti maziau sukulturintoms dirvoms apseti, jei yra siaudu, razienu, varpucio sakniastiebiu, jie neuzsikemsa, kaip pleistiniai. Taciau jei yra grumstu, labai nevienodu gyliu paseja, nes labai sokineja, tas pat del greicio, negalima seti su diskine greiciau nei 9km per val greiciu, nes tada nukencia stiprai kokybe sejos

Nevisai galima sutikti. Ziurint kokie diskai ir kokie norageliai (noragai). Daugeliu atveju noragines skirtos daugiau neintensyviam ukiui, uztat jos naudojamos JAV, Australijos stepese, kur derlingumas nevirsija 3 tonu (pvz. Case, Horsch, John deere ir pan.). Taciau cia buna ne norageliai, o NORAGAI. Ten diskines nera tokios pupoliarios kaip pvz. Europoje, kur ukis yra intensyvus ir derliai gerokai didesni. Ir tokiam noragui nebaisus jokios "siaudu liekanos" ar pan.

Sejant pleistiniais, lyginant su paprastais pagal tyrimu duomenis, gaunamas 3-5 % didesnis derlius. Bet jos kazkodel nera labai populiarios.

Del "greicio ir sokinejimo bei nevienodo gylio" tai irgi priklauso kokios firmos, kokio tipo diskai, koks spaudimas i viena diska. Del vienodo gylio tai pvz. padeda ratukas einantis uz disko. Tokios sejamosios yra pacios preciziskiausios pvz. Lemken solitair, Horsch pronto, Vaderstad irgi nauja prades toki gaminti. Sokinejimas taip pat priklauso nuo slegio. Abejoju ar labai sokines diskas, kurio slegis 100kg vienam diskui, todel kai kurie gamintojai nurodo darbini greiti iki 20 km per valanda.

Taip pat labai svarbu kopijavimas dirvos. Tik tada galima pasiekti dideli greiti, nes jei kiekvienas atskirai nekopijuos, tai dideliu greiciu nebus galima vaziuoti, nes "sokines" visa sejamoji. Arba neesant didelio slegio sokines patys diskai (arba noragai).

Todel geriausias variantas, mano nuomone, butu jau minetos diskines sejamosios su ratuku, kuris palaiko gyli, kopijuoja dirva,, leidzia padaryti dideli spaudima i viena diska ir kazkiek prispaudzia virs seklos esancia zeme.

Tokia mano nuomone patvirtina ir tai, kad vis dugiau gamintoju pastaruoju metu ima tokias gaminti (horsch, vaderstad), o pradininkai (placiu mastu), kaip suprantu, buvo Lemken.

Geros: Pigi, paprasta, naši Blogos: netikslus sėjos gylis, greit užsikemša esant daugiau augalinių priemaišų dirvos paviršiuje, šiek tiek persunki mtz82 traktoriui

Reik pirkti Lemken 4 metru diskine ir blogosios savybes susikeis su gerosiom , bet geruju vistiek naujojoj bus daugiau

Tai kaip supratau dziovinimas vyksta istisa para. Kiek % nasumas krenta nakti (arba kuro daugiau suaudojama)? Ir ar dziovykla funkcijas (prsipildyma, atvesinima, ispylima) atlieka automatiskai ar reikia zmogui prisideti?

As noreciau nusipirkti MF 1114 traktoriu,120AG. ir noreciau atsiliepimu apie siuos traktorius.

kaip butent siam modeliui nezinau, bet visiems MF traktoriams greiciu dezes nelaiko kas turejo is aplinkiniu visi jau remontavo. patarciau pirkt tik arba fenda arba yohndeera

Nereikia klaidinti visuomenes. I naujus MF eina Fendt belaipsnes transmisijos (paprastos - ne). Taigi patarciau pirkti arba Fendt, arba MF ,arba koki pigu, turinti geriausia kainos i kokybes santyki ir kurio detales kainuos pigiau ir po 10000 h eksploatacijos bendra traktoriaus kaina bus maziausia.

Rovaltros puslapyje pateikti labai dideli Mepu dziovyklu nasumai. O kiek realiai dziovina tonu su 4% pasalinimu per valanda?

Gal kas esat pasistate naujas dziovyklas ir (arba) bokstus grudams laikyti. Jei taip tai kokios firmos ir del ko butent siuos. + jei kas skaiciavote - kur labiau apsimoka grudus laikyti ar bokste ar paprastame sandelyje...

Teisingai, tik NH tai bus TF serija, bet jie turi tik 1 rotorių.

TF tai cia senas, dabar tokiu pavadinimu negaminami, bet kita vertus ir ne CR..., nes ten nera bugno..

Šiaip tai Laverdom pasidomėk rimčiau, nes jie dabar nori susigražinti kažkada turėtą rinkos dalį Europoj, todėl savo kombainus parduoda palankiom kainom. M306 modelis turi du kūlimo būgnus jei tokio nori. Beje tokie pat kombainai gaminami su MF or Fendt ženklais . O dėl tavo susižavėjimo rotoriniais kombainais, tai patarčiau būt atsargesniu, nes kad jie išnaudotų savo galimybes turi būti sausa, priešingu atveju jie nelabai pasiteisina. Nebent pirktum su tradiciniu kūlimo būgnu, o rotorius būtų vietoj kratiklių. Bet kažin ar tokie dabar gaminami. Seniau tai buvo Commandor.

Su tradiciniu kulimo bugnu ir rotoriais vietoj kratikliu yra Claas lexion 570; 580 ir 600, o is senesniu gali 470 ir 480 pirkti. Taip pat John deere CTS serija, New Holland CR serija (berods) ir kitu dar gal yra. Taip, kad rinktis yra is ko....

O kaip detaliu, aptarnavimo kaina ir gedimu tikimybe? Kazkur buvau skaites, kad pagal vokieciu (berods) testus Claas genda maziausiai. As tai tik zinau, kad Claas detales gerokai pigesnes uz Deere'o (sitas kaip supratau jau atmestas ), bet Claas pats kombainas brangesnis (uz kokybe reikia moketi... ). O kodel Sampo atmetei? + dar Deutz-fahr ir Laverda liko....

... na taip bet pas mus dazniausiai tai pneumatiniai o ne hidrauliniai priekabose. Aplamai tai susidariau gan prasta nuomone apie ta VALTRA T120c ...

Kad nera oriniu stabdziu ir bendras tepalas dezei ir hidro sistemai tai cia ne Valtros problema. Oriniai stabdziai pas visus uzsakomi papildomai (o jeigu net ir yra standarte tai uz juos vistiek sumoki papildomai ) todel, kad vakaruose daug populiariau hidrauliniai stabdziai , o bendra sistema irgi pas visus beveik, zinoma, isskyrus su belaipsne transmisija.. Taip kad sie du elementai nera Valtros minusas, nebet kitu problemu matai!?

P.S. jei jau tau reikia oriniu stabdziu, butinai visa sistema uzsisakyk is kart, nes po to kainuos gerokai brangiau

Pirk tik Claas. Galesi diena nakti kulti . Mediona nusiziurejai?

Ariant nedideliu gyliu yprastiniu plugu ne taip graziai apverciama dirva, nes yra arimui svarbus toks santykinis skaicius kad graziai verstu velena tai vagos plocio ir gylio santykis geriausias variantas 1,3. Vat uztat yra tokia padargu grupe kaip verstuviniai skutikai, korpusai maziukai uztat ju daug pvz prie ruso mtz traktorius tampydavo 5 korpusu skutika vienas korpusas 25cm

Taip, bet anksciau nejo ir plocio reguliuoti

Gal kas turit Kverneland ECOMAT pluga ar savo akim matet kaip dirba? Jei taip tai ka galit apie ji pasakyti? ar verta toki pirkti?

Turėti tai neturiu, bet teko matyti kelis kartus kaip dirba Šeip tai jie skutikais vadinami, bet principas kaip plūgo, tik mažesni korpusai ir jų plotis. Kiek pamenu tai galima skusti arba arti max 18cm gyliu. Dirba labai gražiai, jei dar yra tankinimo volas, tai aplamai gali po jo tiesiai sėti.

Bet kiek mačiau, tai visur buvo gan normali žemė arba net smėliukas Deja neteko matyti, kaip jis dirba sunkiose sausose dirvose .

Oficialiai raso, kad plugas tik reklamose sako, jog tai skutikas. Butent, kad visur "smeli" aria kai reklamuoja, tai nezinia kaip sunkiomis salygomis jis dirba. Ecomatas gali arti iki 18 cm gyliu ir 30 - 37 cm plociu vienam korpusui, bet ar ne tas pats jei pvz. skustum paprastu plugu sumazinus ploti iki 30 cm vienam korpusui ir mazu gyliu? Kur cia jo pranasumas?[/url]

O koki konkreciai modeli nori pirkti?

Tai pats sakai, kad nupirko Argo koncernas, o Case pardave. Tai del ko mes cia gincijames? Jei Case nebutu buve priversti jo parduoti tai McCormick'as galejo noret atsiskirti, bet jei Case nebutu jo pardave ir McCormick'as niekaip nebutu privertes pasielgti priesingai. Kaip ten bebutu nesu siu traktoriu specas. Jei labai jais susidomejai pasiziurek "Mano uki" (internete neradau sios straipsnio) apie 2002, 2003, ten parasyta kaip juos atgaivino ir kodel pardave, ir t.t.

Siaip manau neesme kam jis priklauso ir pan. Geriau papasakok del ko nori toki isigyti? Kokie jo pliusai, ar jais prekiaujancios firmos?

Siaip tai Mccormic tai beveik Case, nes Case neseniai atgaivino si modeli (todel jie isore pradzioje buvo identiski ir labai panasiai vadinosi), bet Case susijungus su New Holland ir ikurus CNH korporacija Case buvo priversti parduoti McCormic Italijos koncernui kazkokiam kur Landini, Laverda prekes zenklus turi, nes konkurencijos tarnybos neleido susijungti, kadangi CNH per didele rinkos dali turetu.

Case pardavė makormik ? Aš tai girdėjau, kad Makormik savo iniciatyva atsiskyrė nuo Case, o Case norėjo juos kaip tik išlaikyti.

Nu man tai sunku isivaizduoti, kaip 100% priklausanti imone gali savo noru atsiskirti nuo motinines ir parsiduoti kitai bendrovei. Aisku, kad Case norejo islaikyti šį prekės ženklą, nes jis ko gero seniausias is visu dabar gaminamos zemes ukio technikos vardu ir tikrai zinomas pasaulyje.

Gal kas turit Kverneland ECOMAT pluga ar savo akim matet kaip dirba? Jei taip tai ka galit apie ji pasakyti? ar verta toki pirkti?

Massey Ferguson montuoja tas pacias dezes kaip ir Fendt ( nes priklauso tai paciai AGCO grupei, tikriausiai ir valtra del tos pacios priezasties prades montuoti). Fendt 936 bus 60 km/h, bet vis tiek JCB neaplenks. Pas Claas traktorius ne visi varikliai JD yra ir Deutz, pas galingesnius.

Siaip tai Mccormic tai beveik Case, nes Case neseniai atgaivino si modeli (todel jie isore pradzioje buvo identiski ir labai panasiai vadinosi), bet Case susijungus su New Holland ir ikurus CNH korporacija Case buvo priversti parduoti McCormic Italijos koncernui kazkokiam kur Landini, Laverda prekes zenklus turi, nes konkurencijos tarnybos neleido susijungti, kadangi CNH per didele rinkos dali turetu.