Urmindu

Sveiki, Kadangi šiemet jokio žieminių derliaus neturiu, visi 100% iššalo, norėčiau nusipirkti ~15kg. žieminių česnakų sodinimui, gražių ir stambesnių. Lauksiu pasiūlymų į pm. Ačiū.

Na ačiū kolegos už guodžiančius žodžius, lauksiu pūrenimo Prieš didžiuosius šalčius tik vienas kitas buvo kokį centimetrą iškišęs nosį iš žemės, o kažkokie keisti margučiai, sodinti pabandymui jau buvo sudygę apie 10 cm. ir dabar jų jau tikrai nėra nei pėdsako (~ 2 kg. buvo pasodinta).

Apžiūrėjau savo lauką ir padariau išvadą kad visiems maniškiams "kaput". Sudygę labai gražiai na ir šaknys normalios, bet pati pasodinta galvutė jau skaidri - realiai peršalus ir panašu kad pūna. Niekad neesu iškasęs pavasari pažiūrėt tad neturiu su kuo palygint. Jei nebūčiau kapstęs tad drasiai teigčiau kad maniškiai visi gražūs, bet dabar po žeme vaizdas liūdnas. Gal aš be pagrindo panikuoju ir jei jau jie sudygę tai tas pasodintos galvutės stovis jau nesvarbu?

Na 2 kilogramai pasodintų neaiškių margų atvežtinių buvo sudygę jau prieš kalėdas, ~10cm, per visus šalčius atstovėjo rudi kaip kareiviai, o šiai dienai jau miriop. Visi kiti - tikrieji žieminai jau išlindę apie 1 cm.. Tikiuosi nieko blogo.

Turėjau ir aš problemų su smilkstančiom mūrinėm kamino sienutėm šalia įdėklo. Pamoka akivaizdi, kad pries dedant įdėklą reikia idealiai isvalyt kaminą. Man problema išsispręndė savaime ir ne taip drastiškai kaip forumiečio Ricardo. Pas kelis žmones mačiau padarytą paprastą variantą: įstačius įdėklą tarpas tarp jo ir kamino sienų užpildytas maltu šamotu ar taiesiog smulkiu biriu smėliu. Dar prevencija būtų užsandarint kamino viršų ir apačią, kad nevyktų oro cirkuliacija tarp įdėklo ir kamino mūro. Bet manau kas jau turėjo tokių problemu, šiuos variantus žino.

Sveiki, baigiau sodinti ir aš, gavosi 1 kilometras (sodinau į vagas) Sodinau vakarais po darbo, tad užtrukau lygiai savaitę. Pirmieji pasodinti ir žemėje išbuvę 7 dienas jau užsiauginę 1,5 cm. šaknis, o kas keisčiausia, 6 dienas žemėje išbuvę teturi ~0,5 cm. šaknis. Prieš sodinimą tik pamirkau kalio permanganato tirpale, manau toks mirkymas tikrai nėra beicavimas, tai labiau dezinfekcija ir savotiškas sužadinimas augimui. Taigi liko tik tikėtis, kad greitai ir stipriai neužšals. Gero žiemojimo visiems pasodintiems česnakams

Jooo..., tikram česnakų auginimo "profui" žiauriai svarbus rodiklis "ilgis". Kaip "profas" puikiai orientuojiesi kad 1 kg. vidutinio dydžio česnakų sudaro X "galvų", o česnako "galvą" vidutiniškai sudaro Y skiltelių. Prašom formulytė ir skaičiuokis: 10*X*Y*0,1/(6,5+2,5)=..?.. manau apsiriksi +/- 1 metras. p.s. Kažkaip nematau tikslo su tamsta veltis į tolimesnes diskusijas.

Sveikas Nepatyres, gal tau pagelbės mano 2012-2013 sezono eksperimentas. 10 kg. sėklos apsodinau 1,5 aro, kas 10 cm. į bulvines vagas, lyginant su auginimu "ežioje", vagose žymiai patogiau apkaupti, purenti ir ravėti... auginsiu tik vagose . Aišku vagose sodinti užima didesnį plotą nei tas pats sėklos kiekis "ežiose". Iš tų 10 kg. gavau 75 kg. džiovinto ir sutvarkyto derliaus.... nemanau kad rezultatas labai geras ir įdomu būtu sužinoti kokie derliaus rezultatai pas kitus česnakų entuziastus? Realiai dar nesiorientuoju su trešimu , nepaisant to, kad šią forumo temą esu atidžiai išsistudijavęs, reikia pripažinti, kad šios temos rimtieji augintojai nėra linkę dalintis tiksliais savo trešimo metodais.... tokiam pradedančiajam kaip aš norėtusi paprastai ir aiškiai pateiktos info pvz. laikas/laikotarpis - panaudotos trašos/prieparato pavadinimas/sudėtis/kiekis. Tai va, iš tų mano sodintų 10 kg. buvo užsodinta 6,5 vagos didelių ir gražių skiltelių ir likusios mažos ir smulkios skiltelės sutilpo į 2,5 vagos. Rezultatas 100% patvirtino seniai šiame forume diskutuotą taisyklę, kad kuo didesnę skiltelę pasodinsi - tuo didesni ir užaugs. Įspūdis kasant buv toks, kad nukasus tas 6,5 vagos tikrai gražių ir didelių, norėjosi spjaut i tas likusias 2,5 mažų , tikros šiukšlės. Dar pastebėjau, kad reguliariai laistyti užaugo gražesni ir didesni, nei tie kurie visai nebuvo laistomi, aišku šis pastebėjimas labai reliatyvus. Žieminius česnakus sėklai pernai pirkau iš forumiečio Algirdas, tad drįstu rekomenduoti ir siūlau pabandyti susisiekti, manau tikrai turės. Ačiū už dėmesį ir visiems sėkmės.

"vėjo ryšiai" tai tik pastato stabilumą užtikrinantys privalomi konstrukcijos elementai..... neskaitykit pažodžiui. Vėjo tikrai nereikia, kad tokia stoginė "prigultų" ant žemės. Pvz.: Susikaupęs ant stogo sniegas (per žiemą), pirmi atodrėkiai, šaltukas, šlapdriba, priklausomai nuo pasaulio šalių, ant stogo šlaitų likusi/susidariusi apkrova.... Čia aišku pats blogiausias scenarijus, bet kai tokios sniegingos žiemos, labai realus.

Nuo pat pradžių pridaryta esminių klaidų, todėl net įmantriausios ir brangiausios medžiagos jau nebepagerins to betoninio "sumuštinio". Lieka du variantai: 1. viską ardyti iki denginio ir naudojantis elementariais ir internete prieinamais balkonų ar terasų įrengimo mazgais bandyti padaryti normaliai; 2. kaip jau nusprendei, panaudoti prilydomą dangą ir pagalvoti apie terasinių lentų grindis (nepažeidžiant dangos).... ne būtinai medines, yra ir labai neprastai atrodančių plastikinių..... Pas mane tokia pati situacija buvo nusipirkus senos statybos namą, patalpas po balkonu išgelbėjo tik prilydoma danga

Visi atsakymai iki cellado labai švelniai tariant visiškas "briedas". Cellado parašė labai jau žiaurią tiesą ir dar įdėjo reklamą Temos autoriui: jei tas žemės sklypas nėra kokioj nors saugomoj teritorijoj, jei tą sklypą valdote nuosavybės ar kita teise, tokį kokį aprašėte statinį statyti galite be projekto ir be jokio statybą leidžiančio dokumento.

Norėčiau patikslinti temos autoriui, nes pirmi atsakymai bauginami ir labai jau paremti STR'ais nelabai išmanant jų taikymą natūroje. 1. Ar bus įėjimas iš esamo tvarto ar ne, nieko neįtakoja. 2. Jei tas planuojamas priestatas nebus surištas laikančiosiomis konstrukcijomis su esamu tvartu, tikrai bus II grupės nesudėtingas atskiras statinys (iki 80 m2). 3. Jei šis priestatas statomas kaime, sklype kuriam netaikomi apsauginiai reikalavimai (regioninis parkas, vandens apsaugos juostos ir t.t.), nereikia jokio projekto ir statybą leidžiančio dokumento. 4. Jei šis priestatas bus statomas arčiau nei 3 metrai nuo kaimyno sklypo ribos, reikalingas rašytinis kaimyninio sklypo savininko sutikimas - jis taps vienintelis šiuo atveju privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Jei įgyvendinate visas šias sąlygas sėkmės statant legaliai. P.S. aš ir vieną kartą buvau Turkijoj (7 dienas prie jūros pragulėjau) ir Norvegijoj teko padirbėt, bet su tokiais durnais įstatymais kaip pas mus nesusidūriau.....

Degindavo tuos galus, apanglėję jie. O kaip statybininkui man tie variantai su mirkimu ir įkasimu tai grynas š.....avimas. Pasibetonuok gi tuos pamatukus... išgręžk su rankiniu grąžtu skyles ~1,4 m, prikrėsk betono, įstatyk metalinį kampuotį ar "šinos", palygink su "kelne" viršų, palauk savaitėlę ir konstruok ką nori.

Sveiki, planuoju sodinti rytoj (10-13), nes manau nesulauksiu geresnių orų. Ir taip jau be proto šlapia žemė Kaip pas jus situacija? pasisodinot, sodinat ar dar lauksit?

1. tos rekonstrukcijos niekas nepastebės, nes iš lauko tai tik kraigą apskardinsiu ir šiferio lapus sudėsiu, kur trūksta. o po visų pasisakymų nusprenžiau tų laikančių kolonų neliesti gal pavyks ir taip išsitekti. 2. Pastatas buvo bendrovės ir jau su suformuotu sklypu. 3. Ką galima pastatyti už 40 000Lt (čia 500 m2, 29kw elektra, 25 a sklypu), manau tilpsiu į 40 000 jau su remontais man reikalingais. Su funkcionalumu tai taip, jei reikalinga specifinis pastatas, bet man reikia tik stogo, užuovėjos ir elektros - pradžiai užteks. O pradėti nuo pastato už kelis šimtus tūkstančių tai reikia turėti garantuotą verslą, arba be galo daug pinigų. Pagal žinutę sprendžiu, kad statybininkas esi, tiesa? 1. Bus tik paprastasis remontas ir baimintis nieko nereikia . 2. 3. Už 40 k nieko nepastatysi. Aplamai patart ir paaiškint visi gali (ir apie save kalbu), o vat imt ir padaryt retam išeina . Sėkmės darbuose.

Neteisingai tave informavo, I grupės nesudėtuingi statiniai yra iki 50m2, pagalbiniai, ūkio ir pan., jei tai gyvenamasis namas jis tampa IIgr nesudėtingu statiniu (iki 80m2) yra ir daugiau niuansų: STR 1.01.07:2010 Kolegos nurodytas STR'as yra pasikeitęs, šiuo metu galioja kita redakcija, bet ne esmė. Šiuo metu kaimo vietovėje, savo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, jei sklypas nepatenka į jokią saugomą teritoriją ar pan. (žiūrėti sklypo registro pažymėjime specialiosios naudojimo sąlygos), galima statyti iki 80 m2 bendro ploto (rūsys neįskaičiuojamas), iki 8,5 m aukščio, atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6,0 m., statinį. Tokių statinių teisinė registracija neprivaloma, bet jei pageidaujate: kadastriniai matavimai, pildote deklaraciją ir einare į VĮ Registrų centras . Gyvenamajam namui galioja absoliučiai tas pats tik norint įregistruoti teks apsilankyti pas statybos inspektorių, kad patvirtintu deklaraciją. Sugrįžtant prie temos: mano nuomonė apie tokius šiaudų ir žemės namukus žiauriai skeptiška, realiai statant sutaupysite ant ko? apšildomosios medžiagos? tinkamai paruošiant šiaudus ar šieną ar jų mišinį statybai išeina žymiai brangiau nei vata + naudojami tokie preparatai, kad daugumos įsivaizduojamos ekologijos nelieka nė kvapo Pasiimkit 5 klasės istorijos vadovėlį arba, dar geriau, pasivaikščiokit Rumšiškėse ir pasistudijuokit kaip gyveno mūsų proproseneliai.... plukta asla irgi ne dėl sveikatos ar ekologijos, o tik dėl to, kad pjautinė mediena daugumai buvo neįkandama. Nebent susižavėję esate Lietuvos pokario partizanais - jie gyveno žeminėse . Čia tik mano asmeninė nuomonė.

1. Jei keisi stogo laikančių konstrukcijų išdėstymą ir aplamai stogo konstrukciją, ar netgi pasikeis kai kurių konstrukcijos elementų skerspjūviai, tai bus statinio rekonstravimas. Statinio rekonstravimui reikalingas pilnos apimties projektas ir leidimas rekonstruoti statinį. Statybai reikalingas statybos vadovas ir techninis prižiūrėtojas. Užbaigus statybą bus reikalinga statybos užbaigimo komisija. 2. Ar tas pastatas tavo nuosavybė? Nes dažniausiai žmonės norėdami įsigyti buvusius kolūkio statinius suvargsta begaudydami pajininkus. Galų gale nusipirkę tokį pastatą suvargsta dėl to, kad pastatas randasi ant nesuformuoto žemės sklypo, o tai dar papildomos išlaidos, laikas ir t.t. 3. Aplamai, žymiai pigiau pasistatyti naują statinį su konkrečia paskirtimi ir sau reikalingu funkcionalumu, nei pritaikyti tokį, kokio foto tu įkėlęs.

Rytoj pabandysiu pasodint kokiu 20 vnt., nes pagal prognozes iki sausio vidurio šalčių nebus pažiūrėsiu ar bus skirtumas tarp lapkričio pradžioj sodintų. Ar pas jus nepradėjo dygti kai tokie orai? Draugas parvežė iš Novosibirsko vietinių auginamų česnakų dvi roputes, pakankamai stambios skiltys, ir gerokai "macnesni" ten juos vadina "zub drakona", gal kas auginate kaip jie?

Sveiki visi, senokai stebiu forumą ir būtent šią temą. Trečią rudenį sodinu žieminius.... kol kas eksperimentiniais tikslais (~ 1.4 a), savom ir giminų reikmėm Prašau pasidalinti žiniom apie produkcijos realizavimo būdus, supirkėjus (turgus ir mugės nedomina).