avininkas

Donatai kiek kainuotų svetainės sukurimas ir priežiūra. Manau ,kad svetainę galėtų užsakyti padaryti avių augintojų asociacija (aš esu asociacijos tarybos narys ) Arba parašyk asmeniniu e-mail [email protected]

Donatai ar gali sukurti internetinę svetainę , kažką panašaus kaip apie ožkas.

Deborai - vokietis perka lietuvos juodgalves , o dokumentai ; reikia veterinarinio sertifikato (kurį rengia veterinarija) ir PVM sąskaitos faktūros

Avių pieno produktais galėtų mėgautis ir lietuviai Daugelio šalių gyventojai avių pieną vartoja maistui. Jie jį geria šviežią arba perdirba į įvairių rūšių sūrius ir jogurtą. Avių pienas arba jo produktai paplitę Prancūzijoje, Anglijoje, Turkijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Škotijoje, Olandijoje, Graikijoje, Belgijoje, Moldovoje, Armėnijoje, Uzbekijoje, Tadžikijoje, Maroke, Irane, Irake, Izraelyje, Indijoje ir kitose šalyse. Čia melžiamos įvairiausių veislių avys. Daugiausia pieno duoda pieninių veislių avys: Anglijos pieningoji, ostfryzai, frislandai ir kt. Per metus iš jų primelžiama po 600 - 1000 kilogramų riebaus ir maistingo pieno. Azerbaidžano, Armėnijos, Moldovos, Tadžikijos, Uzbekijos gyventojai melžia karakulines ir kitas šiurkščiavilnes avis, per laktaciją iš jų gauna po 60 – 250 litrų pieno. Pusiau plonavilnės, plonavilnės, Romanovo ir kitų veislių avys iš viso nemelžiamos. Tačiau nustatyta, kad iki ėriukų nujunkymo, per 3 - 4 mėnesius, juos duoda po 70 - 200 litrų pieno. Palyginti su kitų naminių gyvulių pienu, avių pienas koncentruotesnis ir riebesnis. Jis baltesnis už karvės pieną, nes jo riebaluose nėra karotino pigmento. Jame gausu amino rūgščių, B grupės, A, C, D, E vitaminų ir mineralinių medžiagų, ypač kalcio. Lietuvos gyvulininkystės instituto chemijos laboratorijoje neseniai buvo ištirta įvairių veislių avių ir jų mišrūnų pieno cheminė sudėtis. Nors pieningiausios buvo užsienietiškos ostfryzų veislės avys ir jų mišrūnės, tačiau lietuviškų avių - vietinių šiurkščiavilnių, Lietuvos juodgalvių - piene buvo daugiau sausųjų medžiagų ir riebalų. Pieninių veislių avys duoda daugiau, tačiau kur kas liesesnio pieno. Iš avių pieno dažniausiai gaminami įvairūs sūriai: brinza, Kaukazo, Kačkavalo, Pikarino, Rokforo ir kt. Norint pasidaryti vieną kilogramą kieto sūrio, reikia tik keturių litrų avių pieno. Iš avių pieno gaminama varškė, jogurtas, tačiau sumušti sviestą gana sunku. Be to, jis turi avies pieno prieskonį, būna minkštas ir nepatvarus. Avių pieną ir iš jo pagamintus produktus gali vartoti ir vaikai, ir pagyvenę žmonės: jie nesukelia alergijos, gerai pasisavinami organizmo ir labai maistingi. Parengė J.Pukšta

Kainuot kainuoja ir ne vieną litą šeiptai aš jau projekavimo darbus ipusėjau ( skerdyklos su perdirbimo cechu) . Vokietis dabar neseniai paleido skerdyklą Vokietijoje 500 vnt. per dieną tai jam atsiėjo apie 1,5 ml. lt. Aš manau , kad prasisuksiu iki 1 ml.lt , nes mano pajėgumai projektuojami mažesni 100 vnt. per dieną. O dėl bendradarbiavimo tai teko skersti įvairiose skerdyklose tai jei trumpai, tai kraupus vaizdas .Aš pats tai atlieku daug geriau negu elinės skerdyklėlės bučeris. nemoka netik papjauti deramai , bet nei kailio nulupti, nei išdarinėti , o kai pamačiau kaip išpjausto mėsą tai viasai neviltis apėmė ,todėl nematau kitokių perspektivų ,kaip tik turėti savo. Gal tai ilgesnis kelias bet patikimesnis. O dėl kooperativo Lietuviška aviena tai realiai ši įmonė nedirba nes nėra kam dirbti. Kas dėl avių pienininkystės ir perdirbimo cecho tai manau ,kad ši šaka daug mažiau reikalauja investicijų negu mėsos perdirbimas. Ir rezultatas neka prastesnis .Skaičių nežinau bet žinau tik tiek kad padaryti sūrį daug įrangos nereikia. Mieli tautiečiai , kaip čia rašo vienas žmogus netik kalbėkim lietuviškai bet ir biznį varykim patys o neatiduokim kitiems , kad nebūtų paskui tokių Kantauskų , Kvarciejų ar Trumpų , taip negali būti kad vieni milijonus kraunasi būdami vieninteliai ir nepakartojami supirkėjai o kiti žiūri kaip gallą su galu sudurti. Aš neivieno barono lietuvos rinkai nepardaviau po tuos sušiktus 3 litus ką siūlo šitie garsieji perdirbėjai geriau tegu vokieti perka po 5,5 lt už gyvo kg . , gal jis daugiau supranta nei šie didžiavyriai , kad jei aš nieko neuždirbsiu tai arba neauginsiu daugiau arba ieškosiu kas moka daugiau.Negali buti tokia diferensiacija tarp skirtingų gamybos šakų. Pradėjęs auginti avis aš sukuriau laišką ir išplatinau visiem mėsos perdirbėjam apie savo planus ir apie norą benradarbiauti tai atsakė vos kelio nedidelės skerdiklėlės , tipo avys nedomina o ką visi diedieji net ne kriuktelėjo tai čia lygis, čia girto kaimo proto ubago filosofija pragyvenau dieną gavau išgerti ir gerai . Aš manau , kad mums Lietuviam trūksta vienybė vieną dieną špygą suraitot šitiem perdirbėjam ir taip kelis mėnesius pakentėt , tai tie patys atvarys ieškoti mūsų ir gal kitaip kalbėtų , gal ir sutartis galima būtų kokias pasirašyti , o ne taip kaip dabar .

tai gi mano idėja yra sukurti ekologinį avininkystės ūkį kuris turėtų savo skerdyklą ir perdirbimo cachą ir gaminamą produkciją realizuočiau pats savo parduotuvėje arba........ Tagi sekanti idėja galėtų buti idėja sukurti ekologišką pieninių avių ūkį kuris taip pat turėtų savo perdirbimo cechą ir gamintu produktus iš avių pieno .realizacija taip pat savo parduotuvėje arba............. Vat po daugtaškio gali būtį labai įdomių variantų , kur pasaulyje yra ne vienas tai galima susikooperuoti ir atidaryti aplomai ekologiškų produktų krautuvę ne prekybos centre , bet galbūt šeip kur nors, netgi sakykim už didžiųjų miestų keletą kilometrų , įkurti kokį ekologinių produktų kaimelį ,sekmė garantuota ir išloštume tai mes tie kurie augintume ir parduotume. Toks kelias tai kelias į savo nepriklausomybę ir į savęs tobulinimą . Toks kelias yra ilgas ir sunkus , bet pasiekęs tokius tikslus gali būtį maksimaliai nepriklausomas nuo visokių perekūpų , perdirbėjų ir kitų visokių padarų.( valstybės ,subsidijų)

Va dėl melžiamų avių tai čia rimtas reikalas ,vienintelė lietuvoje turinti apie 30 melžiamų avių yra Kristina Milašiūnienė mūsų kolegė iš Biržų ir kiek žinau sūrius kurius ji daro išperka be jokios reklamos tik per pažystamus . Donatai čia dar šioje srityje yra ka veikti ir realizacija tikrai būtų. Ir manau kad pakaktų laikyti kokių 100 ėriavedžių , kad galėtum išgyveti , bet reikia gaminti galutinį produktą sūrį baltą ar geltoną ar pelėsinį. Žinok dauguma pasaulio kiečiausių sūrių yra gaminami iš avių pieno.O avies pienas vienintelis tinka alergiškiems žmonėms ar kūdikiams. Žinok čia gera įdėja patikėk. gali pabandyti pasirankioti informacijos . Noriu papasokoti savo idėja , kuri kilo važinėjant po Vokietiją. Važinedami po Vokietiją aplankėm daug ūkių šparagų ,vynuogių pieninikystės ir avių , kurius vienija tas pats tikslas ūkyje užauginta produkcija yra perdirbama ir parduodama kaip produktas čia pat vietoje o kas nuostabiausia klientų kruvos net nepatenkina visų norinčių. Aišku klientas gali visur nueiti ir pažiūrėti ar į skerdyklą ar į perdirbimo cechą o produktas nepriekaištingos kokybės. Važiuju pas avis paskui parašysiu savo įdėją ir tau Donatai pasiūlisiu

Tai gal čia nuo žmogaus priklauso matai vienas mato bėda ten , kur kitas net nesupranta apie ką kalba eina.

Dėl kooperatyvo tai taip esu ten ir aš. Vat norėjau pasakyti dėl skaičių prancūzai berods yra paskaičiavę, kad šeima ūkininkaujant galėtų pragyventi reiktų laikyti ( čia kalba buvo tik apie gyvulius) 300 ėriavedžių , arba 100 mėsinių karvių žindenių, arba 50 melžiamų karvių , taigi visa kita yra arba tikslo siekimas arba hobis. Aš manau kad netoli teisybė tokie skaičiai. realiai mačiau Vokietijoje 2000 ėriavedžių prižiūri 6 žmonės . Jie daro viską ir gyvulius gano ir pašarus ruošia.Aš pats tokį pat skaičių laikyti galvoju su 4 samdomais ir aišku pats dirbu. Ka noriu pasakyti, realiai pelno tikėtis nereiktų ,jei tokių skaičių ateityje nežadat pasiekti. O šeip tai labai daug ūkininkų užsienyje turi smulkius ūkius, kurie yra kaip hobis ( plius papildomos pajamos) , o patis dirba kur nors kitur. Čia Lietuvoj kruva pavyzdžių , kaip žmonės ūkininkauja neturėdami jokio pelno ir nesiplečia ar tiesiog nepaskaičiuoja kad dirbdami pas kitą žmogų o ūkį turėdami kaip hobi galėtų geriau gyventi nei dabar. Dirbdamas kitur mieste gali laikyti avis , arklius, karves žindenes ar atpenimas kiaules vištas ar žąsis. Aišku reikia gerai apmastyti kaip suorganizuoti visus darbus, bet tokių pavyzdžių yra nemažai

Šunys tai veisliniai tačiau veislininkyste neužsiimu. Kas dėl ganymo azijatais ar kaukazais tai sudėtingas variantas, nes zmones bijo mano pumiuko ( iki 10 kg) , tai ka ten su tais darysi. O dėl ganymo didelis šuo nereikalingas, Dažniausiai naudojami vidutinio ūgio, judrūs šunys. Šeip tai labai įdomi ši tema , bet sory......

Turiu Niufaundlendą ,Senbernarą, Azijatą , Kaukazą ir pumi (vengrų aviganį). Pumį nusipirkau prieš metus trijų mėnesių dėl avių ganymo , tačiau tenka pripažinti , kad išmokyti šunį ganyti ar varyti avis yra sunkoka, kai neturi pavyzdžio šalia kito mokančio šuns, todėl dabar nusprendžiau pirkti mokytą šunį kuris mokėtų ganyti avis pagal komandas tada ir mano pumiukas išmoktų konkuruodamas. O šeip tai pas pumį yra instinktai ir jis jau minimaliai gali padėti .Sakykim nesenai arkliai pralaužė aptvarą ir išsilakstė , tai mano šuniukas juos visus suvarė į bandą ir viskas , o kas toliau ,toliau jau pačiam tenka bėgioti . Taigi šuo pats reikalingiausias ir geriausias pagalbinikas avių augintojui . Teko savom akim matyti kaip Vokietijoj varo avis, avininkas ilipo į mašiną švilptelėjo trims šunims , vienas iš vienos pusės ,kitas iš kitos , trečias iš galo ir karavanas pajudėjo , nu žinai man net žeptas atsikabino - fantastika, varo kur nori keliu taku ar lauku , kur šalia visokių pasėlių ir įvairiausių pagundų . Beabejo pradėjau jų klausinėti kaip čia galima būtų taip ištreniruoti , o jie sako jokių problemų , paimk vyresnį mokytą šunį paleisk su jauniklių tam vyresniam komanduok o jaunėlis pradės senį mėgdžioti bandys aplenkti ir panašiai taip bus suteikti pagrindai o poto reikia šlifuoti ir nepamiršti , tai yra kartoti ir kartoti komandas . Tai aš jiems sakau parduokit man kokį seną šunį , nes pas mus tokių nėra , o jis man sako o tu dūšią velniui parduosi , sakau nesupratau, sako einam parodysiu. Nuvedė į voljierą ten kokie penki seniai vienas be dantų , kitas nieko negirdi , trečias vos kruta, sako matai jie visi užsitarnavo ramų ir sotų savo saulėlydį kiekvienas iš jų tarnavo man ir nėra pasaulyje tokių pinigų, kurie atstotų tą atsidavimą ir pasiaukojimą . Na man didžiulė pagarba tam žmogui aš jį labai suprantu .Toks šuo aišku , kuris dar kruta tai kaip profesorius o visi kiti tik mokinukai. Tokie avių augintojai dažnausiai būna iš avininkų dinastijos ir viskas yra perduodama iš kartos į kartą o šunų turi po keleta , nes buna visokių nutikimų o be šunio nei žingsnio . Tai mano vienintelė viltis nupirkti jauną pamokytą šunį kuris duotu kažkokį poslinkį šioje srityje, O gal lietuvoje yra kas gano avis šunimis , šeip tai domina visa informacija apie tai.

Donatai linkiu tau nematuot kas geriau , pelningiau ar lengviau . Gal geriau daryk tai kas tau patinka , dėl ko dūšia džiaugiasi. Juk tai yra laimingo gyvenimo pagrindas. O kas nenorėtų gyventi laimingai?????

Dėl laidos - tai žurnalistė kažkaip užlenkė avių skaičių ( 2000) nors yra 1300. Nesmagu , kas pažysta tai sako gyriesi , bet aš to nesakiau čia jos Fantazijos vaisius, bet visvien atsiprašau. Donatai - kas dėl veislinių gyvulių pirkimo kompensavimo tai šiemet sako dar iki lapkričio 15 d. galima pateikti į NMA paraiškas kur gali kompensuoti 220 lt nuo avino ar avytės. O dėl jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programos tai nežinau , bet jei tave domina galiu pasidomėti.

Ėriavimosi laikotarpiu visko būna , todėl tenka būti ir naktimis tvarte pagrinde dėl pirminės priežiuros nes gimdo tai didelem garde ( 150 vnt.) Tai pirmas darbas atskirti ėriavedę su ėriukais ir dizinfekuoti bambagyslę taip pat labai svarbus momentas krekenų pagirdymas , nes tai pirmas vaistas ir maistas . Buna reikia padėti išgimdyti jei užlinkusi koja ar galva arba buna išviso gimdo vieno ėrioko kojos kito galva eina tada reikia sustatyti į reikiamą padėtį. Būna kartais ėriavedėm ,pirmavedėms , pogimdyvinis stresas tai muša savo ėrioka tai tokia pririši palaikai kokiu 10 valandų ,labai gera auklėjimo priemonė . Na ir dar visokių kitokių reikalų būna . Kas dėl jusų padėties tai aš manau kad jums reiktu pasidaryti bent dvi grupes ( berniukai ir mergaitės ) lauke ir tvarte, kad kiekviena grupė turėtų savo ganyklą ir vietos tvarte jau tada galima kažką galvoti su kergimais ir t.t. Bet kokiu atveju turėti keleta gardų yra geriau negu vieną , O tvarte galit ir avinus pagauti ir ėriokus atskirti. Mes tai darom laukuose tai nematau problemos ir jums.

Na tai matai problemos tame kiek suprantu jūs viską laikot krūvoi, o mes ėriukus nuo ėriavedžių nuimam 3 - 4 mėnesių , kadangi ėriukai keturių mėnesių jau gali sukergti avis ar avytes .Ir minimum laikom keturias bandas ( grupes) ėriavedės , avinai reproduktoriai , avytės ir avinukai (avinukų nekastruojam nes nėra butinybės). Sakykim atėjo spalis ileidom penkis avinus į ėriavedžių bandą , šie pakergė tris savaites ir juos išemam , padarom savaitę pertrauką , po to ileidžiam dar penkis avinus kitos linijos ir taip iki sausio pabaigos . Klausimas kodėl trys savaitės - pirma avinai per tas tris savaites jei dirba visai nusivaro ir reikia kitų pajėgumų. Kitas dalykas -žinai tiksliai, kokios linijos avinų vaikai , kada gimsta. Ir galugalia kai ėriavedės gimdo reikia ir man nors kelias dienas pamiegot , ta savaitė labai praverčia.

Kadangi šiandien labai svarbu išgyventi, tai žiūrim ,kaip pigiau prasisukti. Avis pradedam kergti tik spalio mėnesį o užbaigiam sausio mėnesį. Kodėl? Labai paprastas atsakymas ,dėl išlaidų. Jei pastave gimdo sausio mėnesį tai tu visvien privalai mėnesį iki ėriavimosi ir apsiėriavus duoti papildomus pašarus ėrevedėm ( grūdus ar kombinuotus pašarus) tai gaunasi, kad jas šeri 5 mėnesius iki ganiavos.O kai pas mane pradeda gimdyti kovo mėnesį tai aš pradedu šerti vasario mėnesį (papildomai) ir šeriu jau tik 3 mėnesius( iki ganiavos) , patikėk per tuos du sutaupytus mėnesėlius gaunasi visai apvali sumelė. Galima sakyti sutaupai panašiai tarp 50 ir 60 lt . vienai ėriavedės galvai. tai šimtui jau 5000 - 6000 lt o tūkstančiui ėriavedžių???????? Gražu arne?, manau kad visiem reiktų skaičiuotis. Ir dar dėl gimdymo laukuose kadangi pas mane gimdo netik tvarte , bet ir ganyklose tai tam tikrų problemų dėl atsivedimo yra (kai ėriavedei trūksta motinystės jausmo ) bet yra ir gerų teigiamų dalykų - ėriukai auga kaip ant mielių žalią žolę ėsdami. Ganiavos sezonas prasideda tik atšilus orams ir išdygus pirmai žolytei, jai trūksta žolės ganyti tai atveži šienainia ar šieno į laukus . Šiemet išvarėm balandžio 20 d. Suvarėm pernai dvi dienos iki kalėdų ir šiemet bus tol kol neužsnigs .

Kas Dėl realizacijos, tai manau kiekvienas susiduria su tuo , nesvarbu ar jis avis ar karves augina. Manau problema ne kur parduoti o kaip brangiau parduoti , nes perekupų kurie siūlo 3 lt už gyvo svorio pilna , bet ar tas tenkina ? Aš pats avinukus iki metų relizuoju po 15 lt. už kg skerdienos. Tačiau visko Lietuvoje nesugebu parduoti tai dalį gyvu svoriu parduodu į Vokietiją moka po 5,5 lt gyvo svorio .Tačiau yra tam tikros sąlygos - Avinukai turi būti nevyresni kaip 6 mėnesių nelengvesni kaip 35 kg. ir nesunkesni kaip 50 kg. Beabejo gerai įmitę. Lapkričio pradžioje žada atvažiuoti fura iš vokietijos tai reiks surinkt 400 ar 500 vnt avinukų, tai galima būtų padėti kam nors parduoti . Žinoma dėl 10 vnt. furos nevaris tačiau galima atvežti į vieną vietą ir juos paims . Jei kam nors įdomu galite pažiūrėti fotosesiją mano ūkyje http://www.fotokronika.lt/fotografija/list/search/avys

AS norejau apie ta paskola pasikonsultuot,jeigu galima. Kokios yra salygos? Ar isipareigoja paskui avis supirkinet? Nes jei isiveisciau,o nebutu kur deti?... Sąlygos tokios, kokias sugebi išsiderėti su banku . Aš gavau paskolą 7 metams , pirmus metus gražinti nieko nereikėjo, tik procentus mokėjau , antrus grąžinau 20 t.lt , trečiais 40 t.lt ir taip toliau . viskas priklauso nuo tavo ūkio piniginių srautų kuriuos tu turi žinoti ir tada derėtis su banku. Aš pats šiandien galiu pasakyti kad truputi perdaug optimistiškai žiūrėjau ir skaičiavau .Dabar ruošiuosi teikti paraišką ūkio modernizavimo programai tai šiek tiek žiūriu realiau ir skaičiuoju visus rodiklius mažesnius. Dėl antros klausimo dalies , tai gal sakykim nesupratau klausimo.

Metelių turiu 35. žemės ūkyje nuo gilios vaikystės . dabar turiu apie 1300 vnt. avių ( suffolk veislinė banda ) ir 31 arklį ( hanoverio veislės) žemės dirbu 465 ha.

Jurgitai , kuri klausia kas butų jei sukergtų lietuvos juodgalvę su suffolku. Pirma, Lietuvos juodgalvės išvedime dalyvavo tas pats suffolkas. Antra, skirtingų veislių kergimas tarpusavi dažniausiai pirmos kartos mišrūnams buna teigiamas , šiuo atveju suffokas padidins mėsingumą. Trečia jeigu norėtumėte pasidomėti rezultatais galima būtų kreiptis į Milašiūnienę Biržų raj. arba Kišoną Kėdainių raj. galėtų pasidalinti patirtim.

Žirklių kirpimo, turi Kesko Agro, Avena, Vet. aprūpinimo centras ir t.t. Aš rekomenduoju Heiniger firmos žirkles - išbandytas reikalas, prekiauja Vet. aprūpinimo centras.

Aš per valandą nukerpu 10- 15 avių . Pats avies kirpimas trunka apie 3 minutes tačiau avies atvedimas , kirpimo žirklių nusivalymas užima likusią laiko dalį .Šeip kirpimo tempas su kiekviena valanda vis labiau krenta ir vakarop jau tik 10 per valandą nukerpi. Mano galva tai vienas iš sunkiausiu darbų žemės ūkyje. Na tam filmuke, jei žiūrėjot, tai kerpamas ėriukas tai čia jei tokius kirpti galima . Tačiau pas mane ėrevedės sveria 80-100 kg. tai su tokiom tenka pakovoti , na o kai kerpu avinus reproduktorius ( svoris 120-150 kg) tai darbininkas stovi ir žiūri kad tas "nepirsteltų" nes gali ir sužaloti.

Gal bus kam nors įdomu : Lietuvos avių augintojų asociacija mail.lgi.lt/avys/ - 10k pasaulio ėriukų kirpimo rekordas:

Kas dėl vilnos ? Vilnos kiekį Lietuvije galima butu apskaičiuoti apytiksliai jei lietuvoje yra apie 50000 avių o iš vienos avies sakykim prikerpam 2 -3 kg vilnos tai būtų apie 75 tonas vilnos, tai yra neplautos vilnos , jei išplausim gausim tik 37,5 t taigi imonėlė turėtų nutraukti veiklą jau po mėnesiuko. Dėl tos priežasties nėra lietuvoje nei vienos vilnų plovyklos , nes manau kad jūsų minima imonė perka jau plauta vilną . Ir vilnos panaudojimo problema liks tol kol avių kiekis Lietuvoje nepadidės kelis ar keliolika kartų. Tačiau ne mes vieni bandom spresti šią problemą pvz vokiečiai lygiai taip pat sėdi su savo vilna, kurią bando keisti su lenkų perdirbimo įmonėmis į perdirbtą produkciją. O paskui pardavinėja produkciją kaip savos gamybos. Taigi mums belieka buitinėmis sąlygomis plauti vilną ir toliau perdirbti arba kooperuotis ir vešti i Lenkiją perdirbimui arba keitimui į gaminius . Aš pats pardavinėju vilna bobutėms , kurios dar neišmirė, bet manau kad po kelių metų tokių galimybių neturėsiu, nes jaunų žmonių šiame amate nėra .

Atsiprašau netaip parašiau "Lygus kelias" http://www.lyguskelias.aiva.lt/