lauztuvas

Pas ane radiatorius ne nuo mtz o nuo gazono berots. Nu bet nesvarbu, ese kad vietos dacikui ten nera. Kur as galeciau ta dacika pastatyti i bloka?

vat as ir galvoju kad kazkur bloke turi buti nes gi ten dar mehaninis ejo su tuo dratu kiek zinau. Beje ir termostatas turetu priklausyt siam motorui? pas mane tik pagaliu prikalta i skyles vietoij probkiu

As dar tik pradendantysis tai po tamsu miska braidau.

Tokis klausimas : kur mtz-50 variklyje stovi vandens tempersturos daviklis?gal kas foto imestu arba nusakytu kur jis turetu stoveti bloke?

Pasikeiciau dacika- salto ant laisvu 4, paspaudus gaza dakyla iki 5. Varikliui ikaitus, ant laisvu 1,5-2, ant siek tiek daugiau nei puse gazo 2.5-3 buna. Isivaliau, centrifuga, radau smalos ant vienos sono to barabano vidines sieneles netoli per cm stori,. Beje calerkos tai nelabai jis ten dauk ryja. ant arimo 20 cm gyliu, priemolis su dvivagiu odesos perdarytu plugu iki 20ltr ha( zilo deze, pusantrinio tiltas, mtz-50 variklis).vasara skutau toki priemoli apie 10 cm gyliu tuo paciu plugu tai apie 16ltr gavos ant ha. bet va tepalus tai stabiliai ima iki litro ant ha. Bekt tai pro visus kampus nebega nors ir tepaluotas visas.

dacikas tai reiks nusipirkt. ten mehaninis, dauk nekainuos. o kaip su centrifuga isiaiskint?

as jos niekad neardes, ir kada ji buvo valyta tame traktoriui tai nezinau, jis pas mus koki 5 ar sesi metai, su juo kas met dirbdavo po 3-4 ha, arimas, kultivimas. dirbo bratka ir tikrai nieko nezejo jis te, tik viska dratu risdavo .

Sweiki, prie to pacio. Yra mtz 50 variklis. uzkurus tepalo spaudima rodo netoli 3. kai variklis pasyla ant laisvu rodo ciut virs 0 . kai uzgazuoju, rodo 1. Ce taip gali buti kad tas varinklis eina su tokiu spaudimu ar dacikas puliuoja? Variklio teperatura pakyla iki kokiu 65 kai ariu, ant ha praryja apie 1ltr tepalo. calerka dar neskaice vau kiek praryja, bet seip iz garso tai normaliai dirba. Tai vat koks noralus spaudimas tepalo? koke turi buti darbine teperatura vandens? pradzei

sueti i kruva graziai. tada pamatuoji ilgi, austi ir ploti kruvos- sudaugi ir ta ka gausi daugini is koeficiento kuri rasi http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaiesk ... ry=&p_tr2=

6.6 lenteleje pagal lentu ilgi.

Turėjau savadarbį dvivagį, panašų į laužtuvo, nėjo atreguliuoti. Arė arba pirmas per giliai, arba visai žemėn nelindo. Nors iš pažiūros atrodė tvarkingas ir neperkreiptas. Tai va , kai po viso vargo nusipirkau overum'ą tada dašilo, kiek reiškia arimo kokybei plūgo konstrukcija ir geometrija. Jeigu darytas, nepataikytas korpuso pastatymo kampas, nukrypes į vieną ar kitą pusę ir viskas, nears lygiai nors užmušk. Dar vienas, mano požiūriu , svarbus momentas yra pačio plūgo svoris. Senojo dvivagio kartais neišeidavo įkišti žemėn, tekdavo net per jėgą hidraulu stumti, o švedą reikia laikyti, kad gilyn nelystų... Manyčiau, kad reikia išmatuoti, ar teisingai stovi korpusai, ar abu vienodame aukštyje ir t.t. Ir kai viskas bus teisingai padaryta turėtų eiti maždaug taip (arba dar geriau) :

O4KoAa2EAFk

Čia pernai metų vaizdelis. Labai faina dirbti, kai nereikia ariant vairuoti. Įmetei ratą vagon ir eina kaip bėgiais Šiemet truputi atsinaujinau: naujos originalios lauko lentos ir nauji kamporaižiai. Neužilgo išbandysiu ir nufilmuosiu

Patiko. LIuks kai gali dirbt paprastai- traktoris vaga eina kai senas darbinis arklys, valdosi gerai. O pas mane tai sokineja kai durnas erzilas . tik biski kieciau ir traktoriaus prieki meta i arimo puse, tenka su gidraulu kelt lauk biski pluga. ant plaukecios isvis lysdavo iki rankenu plugas. tada susimasciau ir atsiregulevau plugo gyli ir grandine uz traktoriaus slaunies ir remo prikabinau- lysdamas gilynt plugas ir traktoriaus subine spaudze. Vargas su tais senais lauzais dabelstais. Bet kaip norss.

pas mane irgi nera nei prieplugiu nei kaporaiziu. antras korpussas kleba. pugas isvis nelindo zemen jai tik kieciau. tada paemiau ir prie pirmo korpuso norago privirinau linges gala kaip kalta- pirmas pradejo lyst y zeme- neina atlaikyt plugo. reiks ant antro privirint irgi(iskarto nepavyko privirint nes neatsukau norago- tiesiog varstu namuos neturejau nauju nes senuosius reikejo pjaut.). Dar symet reiks biski rudeniui ta pluga apsivarzyt, kiek aits atsireguliuot ir uzsiarsiu tuos 4 ha. o kitais metais kazkoki reiks plugeli ieskot paprasta tik uzsienska deveta.

Traktoriu nesa i arimo puse, ypac jai kiek kietesne zeme. kai ariau ir kiek pastebejau tai pirmas atrodo kaip tik giliau lenda y zeme. vis norejau trauke biski centrine atleist bet neprisiruosiau. Plugas tai irgi ten darytas is rusisko odesos PLK 4x35 ar koks ten yr kur prie viksriniu kabindavo. As pats jo negaminau bet kiek azejes pastebejau tai visur viskas virinta naujai, perdarineta. Sendien fotkinant pazejau tai atrodo kad per mazai pirmas korpusas uzgriebe nes norago galas uzeina ant rato- nu taip nuo akies atrodo. Dar ymesio to plugo keles foto kad jum but lengviau suprast kas ce per plugs.

"Didziam artoju teismui" keliu foto savo pirmo gyvenime arimo su 2k plugu. Ka ce reiktu pataisyti?

tai zinoma kad ekologiniu

pas mane yra tokia knyg elektroniniom varijante rusu kalba "remont_traktorov_t150_t150k_malahov"

neskaiciau tai ir nepasakysu kas joje vertingo. Jai kam ydomu, galiu atsiust i emeila- nesiekia 4MB ji

Toliau tame straipsnyje ir raso kaip gintis

" Priemonės

Nuo ligos ypač smarkiai nukenčia 1-3 metų amžiaus sėjinukai bei sodinukai ir kelmų atžalos, dėl to daigynuose, medelynuose ir miško želdynuose ąžuoliukus reikia 4-5 kartus purkšti sieros pagrindu gaminamais, sisteminiais fungicidais. Pirmą kartą - birželio mėnesio pirmomis dienomis, vėliau kartojant kas 10-15 dienų.

Daigynuose ąžuolų lapų miltligės daromus pažeidimus galima sumažinti sodinant ankstyvosios ąžuolo formos medelius, kurių lapai spėja susiformuoti iki masinio ąžuolinio pelenio sporų skraidymo. Giles svarbu rinkti nuo miltligei atsparių ąžuolų. Ligos plitimą daigynuose stabdo ir lubinų auginimas tarp ąžuoliukų lysvių, sodinant vieną lysvę ąžuoliukų - kitą lubino.

Miško kultūrose gryni ąžuolynai taip pat labiau pažeidžiami. Čia svarbu juos apsaugoti nuo žvėrių, kurie nukanda ąžuoliukų viršūnėles ir tuomet viršūninis ūglis formuojasi iš smarkiai ligos pažeidžiamų pridėtinių ir miegančių pumpurų.

Prieš ąžuolinį pelenį yra įmanoma ir biologinė kova panaudojant miltliges parazituojantį grybą Ampelomyces quisqualis."

Jai dar lapai visai nesusiske ir zali taip bandyk gelbet. Jai jau beveik lapai mire tai pagalba nepades- lapu suzaliuot nepriversi. DIdelis plotas?

Iskaer po zydejimo? dekui, reiks ismegint.

Sweiki, Kaip kovojate su agrastu "valkciumi"? ar kaip jis ten vadinas- tas dalyks kai uogas aptrauke tokia lyg vatos sluoksniu.

Nu viskas gan paprasta- nueini i zemetvarkos skyriu. ten jie tau duos leidima kad gali sodiniti. tada susirandi miskininka- jis tau padarys zeldinimo projekta. tada uzpildai paraiskai ir su visais popieriais eini i NMA. ten atliek vertinima ir pranesa ar gausi ar ne paramos. Sodinimui duoda apie 5000lt paramos(rpiklauso nuo to ka sodinsi) ir paskum 5 metus duoda prieziura apie 1000 su kapeikom. Jai noresi pinigus gaut- turesi pateikt saskaitas ir daugu sertifikatus- nu kad pirkai ir nepavogiai ir tavo daigai yra kokybiski ir panasiai. O daigai mazdauk pusis nuo 12 cnt uz vnt, egle nuo 20cnt, berzas juodalksnis nuo kokios 30cnt. azuolas apie 1 lt kiek pamenu.

Pakence ziema, bent jau miske po medziu lajom nedengti rasteliai tikrai pakencia. kiek ziema ytakoj isalima grybienos, negaliu pasakyti.

tai projekte yra parasyta kiek ploto plynai iskirsi, taip pat parasyta kas yra nekertama arba kertama kitais kirtimais. jai plynas, parduok pagal 10 forma nes projekte privatininkai visada mazina turi, kad pigiau nupirktu, beje 10forma irgi makliuoja todel geriau koki miskininka susieiskok nepriklausoma kad istaskuotu. sumokesi koke pora simtu ir tikras busi kad turis tikras.

pusynas pusynui nelygu....

o kokia ten sponke?

tiesa sakant tai starterio sukimas niekuo nepasikeite po variklio perrinkimo- suka tikrai gerai. jis ant buksyro taip pat prastai kurias- toki balti sviesus dumai pilas pilas o tik po kurio laikjo gerai pravilkus uzsikuria- kokia pora simtu metru. Kai varikli perrinko ir po men eme galva- uzedu jokiu kaip ir nebuvo gilzese. ir jis prastai pradejo kurtis iskart po variklio perinkimo. kai sutvarkem forsunkes (kai galva buvom nueme) , pradejo dar prasciau kurtis.

nu degims kaip ir normaliai yra. tipo idealus bet vistiek saltas po nakties labai jau sunkiai vedas. siltas tai gerai bet ryte tai vos uzvest begalima. kas dar kokiu minciu turit? beje bande pries kuriant ir uzpumpuot calerka- su mintim kad gal per nakty nuseda bet vistiek tas pats.

nu ten pabuksaom tai gan nemazai- paskutine pavara uzgazavom- bet tas ratas baloj nei krust. seip is tokio vieno gan stipraus mehaniko senu sneku tai situos skituos zemes ukiui pusantriniuos ta blokiruote lieva. o kur kariniai tai ten jau tipo gera ir tiltai greitesni. kiek tiesos tai nezinau, neteko susidurt.

nu rytoj kazkoks tai specelistas bandys ta degima ten pastatyt tam traktoriukui. zesim kas gausis