stasys

Pas viena ukininka esu mates labai paprastos konstrukcijos lygintuva-kultivatoriu.Is stambaus lovinio metalo suvirinamas staciakampio formos remas mazdaug 3-3.5m ant ~1m.Ant pirmojo remo balkio mazdaug 45 laipsniu kampu, balkio atzvilgiu ,privirinami senu lingiu gabalai.Lingiu lapai supjaustomi mazdaug plugo noragu ilgiu,galima naudot ir senus sudilusius plugu noragus tik jie neturi virsyti 10 cm plocio.Taip pat viriname lingiu gabalus ir ant antrojo balkio ,tik kita kryptimi tuo paciu mazdaug 45 laipsniu kampu.Tik pamirsau pasidomet kokiais atstumais vienas nuo kito tie lingiu gabalai turi but privirinti.Prie to lygintuvo dar prikabinamos akecios.Zinoma tokio balkio neapversi aukstielniko ir nenuvilksi i dirva tam dar reikia prikonstruot ratus ir prikabinimo mechanizma transportavimui.Pats nemaciau kaip tas agregatas dirba ,tik is to ukininko pasakojimo supratau , kad idealiai paruosia seklos guoli ( apie 8-10 cm), gerai sutrupina grumstus,nulygina ir nesuardo giliau esancios dirvos kapiliarines sistemos t.y. issaugoma zemes dregme.Siuo lygintuvu pravaziavus ,jokiu kultyvavimu daugiau nebereikia, galima is kart seti.Idomu butu suzinot gal jau kas panasu lygintuva turi pasigamines ir yra isbandes savo laukuose ? Butu malonu , kad kas pasidalytumet savo patirtim.Na o jei kas dirvas ardami prisidirbot ismetimu , kaip melioracijos grioviu ,ar sumetimu ,kaip kaukazo kalnai,cia jau jokie lygintuvai nepades siulau samdytis ,,STALINECA'' ar koki greideri.

Tas zoliu vilkimas is dirvos ar kokio aparato kurimas tam reikalui ,manau yra bergzdzias darbas.Geriau tas jegas skirk tos dirvos sukulturinimui pvz palik juodaji pudyma ar koki sideralini .Taigi cia siuo atveju tik intensyvus zemes dirbimas ar chemija tegal isgelbet.

Kazkada ,senai dar tik pradejus ukininkauti ir as 5 metus auginau saldziuosius lubinus ,taip mes juos tada vadinom.Nebeprisimenu veisles pavadinimo, bet tik zinau ,kad jie neturejo karciuju medziagu, buvo zemaugiai ,baltais ziedais zydejo ir grudai buvo baltos spalvos ,truputi stambesni uz zirnius.Galvojau turesiu gera baltymini prieda imaisyti prie javu miltu,bet deja gyvuliai nelabai noriai ede ,ypac kiaules.Jau buvau nutares sekanciais metais ju nebeset ,bet kaip tycia po sejos liko kelios nedideles neuzsetos dirvos taigi susigundziau vel paset.Kaip tik tais metais papuole karsta vasara ,isdege pievos ,neber kur karviu ganyt nors pasiusk o cia kaip tycia lubinu pats zydejimas.Galvoju reik pabandyt juose ganyti.Ryte gerai paseres sienu su didele baime pradejau ganyti lubinuose.Karves ede godziai ir nebuvo jokiu sutrikimu , na o pieno dave vos ne dvigubai,lyg butu gavusios saladino.Kitais metais prisisejau daugiau ,prigaminau siloso ir naudojau zaliajam pasarui.bet deja ketvirtais metais apniko kazkokia liga ,tik veliau suzinojau,kad tai antraknoze.Labai sumazejo daigumas o ir sudyges paselis dar labiau isretedavo ,todel teko ju atsisakyt.Girdejau, kad dabar jau yra isvesta atspariu siai ligai veisliu.Hemijos nuo sios lubinu ligos lyg ir nera ,nebent vienas kitas beicas.Jei neklystu is cherbicidu tik viena agila,varpuciui apnaikint,galima naudot. Na o is savo patirties galiu patart ,nepasekite giliai.Optimalus gylis lengvose smelio dirvose 4-5 cm, na o derlingesnes, sunkesnese dirvose,nedaugiau 2-3 cm.Nors daigai atrodo stiprus bet jie sunkesnese dirvose, ypac po stipraus lietaus, kai uzsided pluta sunkiai prasikala, tokias dirvas reik lengvom akeciom nuaket. Po sejos butinai privoluokit ,nes vienodziau ir graziau sudygs.Jei norit turet geru grudu seklai ir nenaudot defoliantu sekite i lengvas mazai maisto turincias smelio dirvas.Tokiose dirvose, jei dievas duos po sejos lietaus, graziai sudygs, graziai vienodai,nesisakodami augs,vienodai pasieks branda ir su derliaus nuemimu nebus problemu.Na o sunkesnese dirvose lubinai( gal cia dar turi reiksmes veisle) turi savybe leist soninius uglius .Todel kai reikia derliu nuimt 80%anksciu jau yra pribrendusios ir byra lauk o 20 % yra zalios ir neprinokusios. Panaudojus defoliantus 100% seklos kazi ar turesime.Todel manau , kad geriausiai grudams lengvos smelio dirvos o zaliai masei ir silosui sunkesnes ir derlingesnes dirvos. Ir dar noreciau primint, kad lubinai turi ilga vystimosi faze nuo sudygimo iki rozetes .Esu pastebejes kad tos fazes ilgumas kiekvienais metais skirtingas.As manau ,kad cia 50% priklauso nuo silumos ir 50 % nuo esanciu dirvoje tam tikru bakteriju kurios gyvena ant ankstiniu augalu saknu ir padeda paimt azota is oro.Siluma matyt skatina bakteriju aktyvuma jei ju zinoma yra pakankamai.Jeigu ju truksta pries seja butu gerai seklas apvelti specialiu bakteriniu preparatu seniau mes ji vadindavom nitraginu .Gal but siais laikais jau yra imanoma jo nusipirkt .Manau pritaikius sia priemone augalas gautu greiciau azoto ir ta faze vistymosi sutrumpetu ir nebegaletu taip isigalet piktzoles.Ir dar lubinu nebutina trest ne tik azotu bet ir kaliu bei fosforu.Ju dvimetrines saknys pakelia maisto medziagas is gilesniu arimo sluoksniu ir pilnai save apsirupina.Taigi atrodo ir viskas linkiu sekmes auginant siuos idomius augalus.