balandis00

bet ir vien su NPK neissiversi. visi javai, net tas pats rapsas mazina dirvoje humuso kieki. kai vieni aiskina, kad daro sejomaina rapsai - javai ir taip pastoviai ir sedi issisiepe. nieko cia gero is tokios sejomainos. po kiek laiko derliai pastoviai mazes. visu svarbiausia, kad dirvoj butu humuso kiekis geras. tai geriausia set zaliai masej uzart augalus. net zalia mase istraukia is gilesniu sluoksniu kali ir fosfora, o tai reiks ir maziau NPK pirkt. tai su zalia trasa daug nuveikt galima. vat truputi info
Sideraliniai augalai - žaliosios trąšos
Humuso atsargas papildyti pabandėme augindami žaliosioms trąšoms skirtus augalus: aliejinius ridikus ir baltąsias garstyčias. Sėklą pirkome Varėnos rajono Perlojos bandymų stotyje. Šie augalai ne tik sukaupia biologinio azoto, bet ir paima iš gilesnių dirvožemio sluoksnių sunkiai prieinamo kalio, fosforo. Sėklos norma - 20-30 kg vienam ha. Tankus pasėlis gerai stelbia piktžoles. Sėjos laikas - gegužės pirmoji pusė. Galima sėti ir vėliau, tarkime, birželio pradžioje. Sėjant vėliau, dirvai išdžiūvus, dygimo sąlygos pablogėja, pasėlis būna retas, žaliosios masės užauga mažiau. Žydėjimo fazėje baltąsias garstyčias reikia nupjauti arba aparti. Normaliomis gamtos sąlygomis žydėjimo fazė prasideda praėjus 60 parų nuo sėjos. Pavėlavus nupjauti arba aparti garstyčios sumedėja, žalioji masė pavirsta stagarais, tampa menkavertė kaip trąša. Tas pats pasakytina apie aliejinius ridikus.
Žaliosioms trąšoms tinka lubinai, vikiai, seradėlės, ankštinės daugiametės žolės, rapsai ir kiti ankštiniai augalai, taip pat rugiai, kvietrugiai. Pastaruoju metu žaliosioms trąšoms auginame vikių ir avižų mišinį. Apariame pieninėje-vaškinėje fazėje, arba praėjus porai mėnesių po sėjos. Svarbu nepernokinti. Poveikis labai geras.
dar truputi is kitur
Siekiant gauti gausų ir kokybišką sėjomainos augalų derlių, mėšlą, kaip ir humuso sumažėjimą, be daugiamečių žolių galėtų kompensuoti žalioji trąša. Ji pigesnė negu mėšlas. Žaliosios trąšos tyrimai rodo, kad tai yra ne tik organinių medžiagų ir azoto šaltinis, bet ir intensyvios apytakos ekosistemoje pagrindas. Žalioji trąša teigiamai veikia dirvožemį, intensyvina mikroorganizmų veiklą, naikina alinančių augalų poveikį ir suaktyvina visos agrosistemos funkcionavimą.
Daugiamečių žolių šaknims skverbiantis gilyn į armenį, formuojasi struktūriniai agregatai, kurių patvarumą lemia humusas ir kitos medžiagos, susidarančios irstant šaknims ir organinėms liekanoms. Tyrimais nustatyta, kad didžiausia humuso išeiga priesmėlio dirvose gaunama iš lubinų ir dobilų liekanų, sunkaus priemolio rudžemiuose – iš mėšlo, liucernų ir jų antžeminės dalies, įterptos žaliajai trąšai.
Kaip žalioji trąša gali būti naudojamos įvairios augalų grupės: varpiniai, ankštiniai, kryžmažiedžiai. LŽI Vokės filiale atliktų ilgalaikių tyrimų duomenimis, vertingiausia žalioji trąša buvo daugiametės žolės. Priklausomai nuo daugiamečių žolių naudojimo metų, jos sukaupia 171–260 kg/ha azoto.
LŽI Elmininkų bandymų stotyje priesmėlio dirvoje ilgalaikiais sėjomainos tyrimais nustatyta, kad po pašarinių lubinų bei po pašarinių lubinų ir seradėlių mišinio, užarto žaliajai trąšai, rugių grūdų derlius padidėjo 26,3 proc., o po jų augusių bulvių – 11,6–14,9 procento. Lengvose dirvose po lubinų, užartų žaliajai trąšai, pasodintos bulvės ir kiti kaupiamieji augalai iš žaliosios trąšos pasisavina vidutiniškai 63 proc. azoto, o iš mėšlo – apie 32 procentus. Vokės filiale atliktų tyrimų duomenimis, geltonžiedžių lubinų žalioji trąša bulvių derlių padidino 13,78 procento, palyginti su juoduoju pūdymu.

daug kur skaiciau, kad po kulimo nieko nedarant rudeni, daug azoto is dirvos prarandama. Tai atseit patartina seti poselinius augalus, sie augimui naudoja ta azota, kuris gali buti isplautas ir panasiai. Velai rudeni uzaugusi zalioji mase uzariama. Arba net paliekama pavasariui arti. Taip atseit issaugomas azotas. Beto labai padaugeja organiniu medziagu. Tik vat man idomu, jei kas sitaip daro, tai ka butent sejat po kulimo? Rasyta, kad labai tinka lubinai, baltosios garstycios, dar kazkas. Gal siaip kas ka bandet set. Man idomu butu suzinot ar avizos tiktu apart zaliai masei. Ar rugiai kokie pavyzdziui. Pats suprantu, kad tai prastesnis atvejis, nei set ankstinius. Ankstiniai juk ir siaip dar fiksuoja azota, ne kaip rugiai ar avizos. Bet manau paciam principui, kad neprarast azoto tiktu ir rugiai ar avizos. Ne tik, kad neprarast, bet ir dirva praturtint organinem medziagom. Pasidalinkit savo nuomone. buciau dekingas.