Erikas

Papildymas dėl sliekų. Reikia turėti sliekidėje lysvių sliekams daugiau, nei minimumą. Kai lysvė užsipildo biohumusu ir jau nebėra kur dėti mėšlo, reikia uždėti labai kvapnaus mėšlo keletą nedidelių krūvelių. Netrukus sliekai (dauguma) pereis į tas krūveles, o tada jas reikia perkelti į naują, beveik tuščią lysvę, kurią vėliau pildysite mėšlu, t.y. šersite. Operaciją kartojate ir galima manyti, kad prarasite tik apie 1/10 populiacijos. [/img]

Tai matai, jei jau išėjo pas kitą, tai "užsirašyk - prapuolė". Reikia laiku pamaitinti ir jie niekur neis. Su karvėm paprasčiau - jos baubia, kai ėst nori. O tie kirmėlės patys nusprendžia, ką daryti. Aš pas profus mačiau, kaip, saulei nešviečiant (jiems tai mirtina), jie "šniūru" varė į pernelyg arti esančią šviežio mėšlo krūvą. Matyt laiku nepašėrė, o jie uoslę turi. Na, yra atidirbtos šiuolaikinės technologijos - jas taikant problemų neturėtų būti.

Jau nebeturiu. Pradėjau kadaise labai mėgėjiškai, buvo padaryta klaidų ir jie, kaip daugumai, išėjo. Aš maniau "su visam", bet jie toli nėjo - iki artimiausios mėšlo krūvos, o po to nepastebimai buvo iškratyti po naudmenas ir tikriausiai susimišrino su aborigenais. Šiemet pradedu statyti mėšlidę. Prie jos noriu įsirengti sliekidę ir šįkart sliekų nebeišleisiu.

Anokia čia paslaptis, jei NMA ir Ekoagros viską žino. 47 ha, įskaitant miškelį ir gamtos parką. 2 asilai (porelė). 23 vnt. galvijų: 2 laukia peilio, 1 pieninė karvė, 1 šarolė grynaveislis bulius, 19 įvairaus amžiaus patelių-mišrūnių (nuo 1 mėnesio iki 7 metų) - visos 1 arba 2 kartos mišrūnės, kurių daugumos tėvas yra šarolė. Bandą plėsim tiek, kiek leis pašarų bazė, gal būt iki 30 žindenių. Parašyk ir apie save, Ričardai.

EKOLOGIŠKO ŪKININKAVIMO PRADMENYS. Kreipkis į "Ekologiško ūkininkavimo centrą" (kažkur netoli Klaipėdos). Man jie atsiuntė paštu. Adreso neprisimenu. Bleizgio knygelių (jos plonos) ieškok pas patį Bleizgį - jis dirba LŽŪU dėstytoju. Aš iš jo gavau vieną. Gintarės Kučinskienės tel. 8-611-35827. Kreipkis tiesiai į ją arba į ŽŪRūmus. Bakučio, Kazlienės, Danilčenko knygelės buvo Kauno knygyne. Edita Abraitytė dabar vadinasi Karbauskienė - dirba ŽŪRūmuose. Beje, dėl sliekų - rekomenduoju labai, labai. Kalifornijos sliekų pagalba gali išspręsti visas pievų tręšimo problemas: biohumusą galėsi barstyti ir pavasarį ir vasarą ir rudenį, ir efektas bus 5-10 kartų geresnis, nei mėšlą kratyti.

Č. ir V. Juknų 2002 ir 2003 brošiūrėlių neverta ieškoti, nes nėra kur gauti ir be to 2004 m. knygoje viskas plačiau sudėta. Č. Jukna ir kt. MĖSINIŲ GALVIJŲ AUGINIMAS IR VEISIMAS. 2005 - tai Žemės Ūkio Rūmų dalomoji mokymo programos medžiaga. Ją dykai galima gauti kursuose. Ieškok ŽŪR. Ji kiek skiriasi nuo kitų Juknos knygelių.

Mano 1-2 kartos mišrūnės. Tris metus sėklinom šarolė, pernai dar ir limuzinais. Turiu keletų kitų veislių 1 kartos mišrūnių telyčių, nes mišrūnes telyčikes perkam, jei kas pasiūlo. Tada nesirenkam.

Sveiki. Norėčiau pasikeisti informacija apie literatūrą mėsinės galvijininkystės klausimu. Parašykit, ką žinot. Štai mano turimos knygelės: 1. Č. Jukna, V. Jukna. MĖSINIŲ GALVIJŲ AUGINIMAS. 2004. 2. R. Bleizgys ir kt. GALVIJŲ LAIKYMAS ŠALTUOSE TVARTUOSE. 1999. 3. R. Bleizgys ir kt. PERSPEKTYVIOS GALVIJŲ LAIKYMO TECHNOLOGIJOS.2000. 4. Č. Jukna, V. Jukna. MĖSINĖ GALVIJININKYSTĖ. 2002. 5. Č. Jukna, V. Jukna. MĖSINIŲ VEISLIŲ GALVIJŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJOS. 2003. 6. Č. Jukna ir kt. MĖSINIŲ GALVIJŲ AUGINIMAS IR VEISIMAS. 2005. 7. G. Kučinskienė. GALVIJŲ ĮKAINOJIMAS ATSIŽVELGIANT Į SKERDENŲ MASĘ IR KOKYBĘ. 2005. O taip pat dar keletas susijusių: 1. B. Bakutis. EKOLOGINIO ŪKIO GYVULININKYSTĖ. 2003. 2. O. Kazlienė. EKOLOGINĖS GYVULININKYSTĖS PRADŽIAMOKSLIS. 2005. 3. VETERINARIJOS REIKALAVIMAI PREKINIAMS ŪKIAMS. 2004. 4. V. Žekonienė. EKOLOGINIO ŪKININKAVIMO PRADMENYS. 2002. 5. V. Danilčenko. MĖŠLO TVARKYMAS EKOLOGINIAME ŪKYJE. 1998. 6. E. Abraitytė, V. Rūsys. KALIFORNIJOS SLIEKŲ AUGINIMAS.1993.

Aš nežinau jokių išskirtinių šarolė ligų. Gal tokių ir nėra. Bet gi daugumai gyvūnų būdinga tai, kad kryžminant, žinoma prie gero šėrimo ir deramų laikymo sąlygų, galima pasiekti aukštesnę kokybę: atsparumas ligoms, spartesnis vystymasis,.. Dėl grynaveislių šarolė dar pora žodžių. Jei per žiemą laikysi pririštus, net jei kartą kitą ir išleisi lauk, žiūrėk pavasarį vos atsikels - priaugins svorio, kojos nusilps ir turėsi problemų. Visos mėsinukės turėtų vaikščioti palaidos bent jau erdviame tvarte, geriau žinoma lauke. Žinau, kai kas Lietuvoje turėdavo tokių problemų.

Dėl medžiagos talpinimo neprieštarauju. Nieko neslepiu ir kai tik galėsiu, pateiksiu. Aš neketinu kurti veislininkystės ūkio, todėl man nelabai aktualu turėti gryną karvių veislę. Bulius - kita kalba. Kiek žinau ir kiek matau, su mišrūnais mažiau sveikatos problemų. Kita vertus, užtikrinus tinkamą priežiūrą, mišrūnai greičiau auga, o jų mėsa būna kokybiškesnė. Mano akcentas - ekologiška produkcija.

Man patinka šarolė. Savo mišrūnes porą metų sėklindavau šarolė sperma. Pernai pirkau šarolė bulių iš Prancūzijos, nes kalnais paskui karves bėgioti pasidarė kebloka. Šiemet 5 savaites stažavausi šarolė veislininkystės ūkyje Elzase (šiaurės rytų Prancūzija) ir aplankiau dar 3 šarolė mėsos ūkius. Ruošiu medžiagą spaudai.

Tame ūkyje, kur dirbau 200 galvijų, mėšlidės nėra ir niekam dėl to galva neskauda. Mėšlą iš fermų kas porą savaičių išveža i lauką, krauna į krūvą ir laiko iki kitos žiemos. O šią žiemą turėjo pievose iškratyti praeitos žiemos mėšlą. Man susidarė toks įspūdis, kad ten ne taip griežtai žiūrima į aplinkosaugą, kaip pas mus.

Jūs teisus. Toks tręšimas tikrai kertasi su Helsinkio konvencija ir Lietuvos aplinkosaugos reikalavimais. Tręšimo organinėmis trąšomis draudimo laikotarpis įvairiose šalyse gali skirtis, taip pat ir mūsuose jis gali būti koreguojamas, priklausomai nuo konkrečių meteosąlygų. Draudimo esmė - netręšti "ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės". Išvados: 1. Į įmirkusią dirvą niekas nevažiuoja. 2. Sniegą tręšti gal ir neverta. 3. Paskutiniu metu lapkritį žemė dar būna neįšalusi. Belieka tręšti lapkričio 30 d. arba kiek anksčiau, priklausomai nuo dirvos sausumo; tik jokiu būdu ne vasarą, nes būtų dideli azoto nuostoliai. Būtų idealu iškratyti prieš pat apsnigimą.

Ką tik grįžau iš Elzaso (šiaurės rytų Prancūzija), kur 5 savaites stažavausi šarolė veislininkystės ūkyje. Jie ganyklas tirštu mėšlu tręšia tik žiemą, dažniausiai gruodžio mėnesį. Šiemet ten bloga žiema - deramai nepašala. Todėl negali tręšti. Jų sąlygomis kovo pirma dekada - paskutinis tręšimo terminas. Mėšlą krato gerai susmulkintą. Tada pavasarį, nutirpus sniegui, pieva būna švari. Pirmais metais gyvuliai kiek nenoriai tokią žolę ėda, todėl tą patį lauką tręšia kas dveji metai. Netręštame lauke gano, o tręštą lauką šienauja.