brozdas

Mielas Usurini, pritariu Jusu sprendimui pradeti naudoti akinius.

Usurini, Jus gi rasete, kad "musu tikslas..." ir t.t. tai cia nori pasakyti ne verslas? mano nuomone, gyvenimo budas prasideda tuomet kai is to ka darai, nesieki jokio rezultato, tiesiog megaujaisi procesu. Juk nemanau, kad Jums vis vien kas darosi rinkoje, aplink Jus? bent jau is Jusu pasisakymu to nesugalvotum. O siaip tai man atrodo, kad viso sito uzteks (bent jau is mano puses). Man daug idomiau ir naudingiau pasiskaityti apie Jusu patirti auginant mesinius galvijus

na as asmeniskai nieko nepropoguoju, tiesiog bandau pasidalinti savo idejomis. O siaip tai kooperacija yra aplink mus ir visur, tik pavadinimai yra kitokie tu dalyku. Ir nemanau, Usurini, kad Jus budamas vienas pakeisite lietuviu mitybos iprocius, esant keliems galima ir skerdykla surasti ir rinka rasti savo produktui.

Usurini, as dar karta perskaiciau savo issakyta nuomone cia ir neradau ne vieno sakinio apie tai, kad as sukuriau kooperatyva, su "lietuviska mesa" as turiu tiek pat bendro kiek ir Jus, gal net ir maziau. Ar as "kurmis"? O koks Jums skirtumas, lyg ir negaleciau atvirai reiksti savo nuomones. savo pasisakymais as bandau gvildenti kitokios kooperacijos ideja nei siuo metu yra sukurtos, nes manau kad dabar siulomas kooperacijos modelis nieko gero ilgalaikeje perspektyvoje neduos, trumpalaike nauda gal ir bus, bet irgi tik ribotam augintoju ratui. Kodel as galvoju apie ilgalaike? todel, kad arteja 2013 m., kai uzsidarys ismokos ir atsivers sienos treciu saliu produkcijai i ES ir reikia tiketis, kad Rusija greitu metu bus priimta i Pasaulio Prekybos organizacija, tuomet galbut ir musu auginama produkcija taptu labiau konkurencinga nei siuo metu. Bet iki 2013 ir Rusija gali labai sustipreti zemes ukio srityje ir jei taip bus tuomet mus visus po viena isgaudys ir neturesim kur detis su savo pienu, mesa ir t.t. Todel ir siulau kooperuotis ir rupintis produkcijos nuo nulio iki realizacijos. Tai gal mano nuomone ir ne visiems patinka, gal joje truksta argumentu, konkreciu pasiulymu, bet as juk turiu teise i savo nuomone, ar ne, kolega Usurini?

na Albertai nereikia taip visko giliai imti i sirdi ir nereikia to sarkazmo kitu nariu nuomones atzvilgiu. Tik man viena yra neaisku, kodel Jus visur nepasakote atvirai kokie jusu tikslai. Man kazkaip tikrai nelogiska atrodo, kad jus siulote iki 3,4 Lt/kg, kai tuo tarpu vienas is Jusu kooperatybo idejos autoriu sako, kad savikaina yra 6 Lt/kg. Juk tai elementarus verslas norint nupirkt kuo pigiau ir parduot kuo brangiau. Ir as asmeniskai nieko blogo tame nematau, tik nereikia tokiu atveju vaziuoti ant tu, kuriems iskila abejoniu ar pan. Nors aisku tai labai lietuviska...

perskaiciau kooperatyvo "lietuviska mesa" atstovo nuomone, susipazinau su ju tinklapyje skelbiama informacija, perskaiciau Eriko ispudzius is Prancuzijos apie tenykscius ukininkavimo principus ir dar karta galiu pasakyti, kad mano ideja apie tai, kad ir sioje zemes ukio srityje turi buti aiskus pasiskirstymas, yra teisinga. Visu pirma del kooperatyvo, mano nuomone, tai yra grynai prekybine imone, kuri bando nupirkti kuo pigiau ir parduoti kuo brangiau, ir kas gali paneigti kad dabartine situacija su supirkimo kainomis, yra jiems nenaudinga. T.y. jie turi kontaktus su uzsienio perdirbejais, kurie gali moketi daugiau nei Lietuvos supirkejai, jie pasiulo ta pacia kaina, o gal ir kazkiek didesne nei Lietuvos supirkejai, ir bando pasinaudoti Lietuvos zmoniu mastymo principu, t.y. noru tam tikra prasme atkersyti cia esantiems supirkejams uz ju poziuri i gyvuliu augintojus. Aisku sioje situacijoje didziausia nauda gaus kooperatyvas, bet tai yra laikinas darinys, nes kaip minejo Usurinis, jie nesugebes sukontroliuoti ir surinkti tokios mases pardavimui jau uzaugintu gyvuliu, nes tokius turintys ukininkai yra suinteresuoti parduoti o ne laukti kol kooperatyvas ispres savo isipareigojimus perdirbejui del sutarto gyvuliu skaiciaus pardavimo norint gauti geriausia kaina, nes pripazinkit, jei kooperatyvui truks 10 galviju kad jie gautu 4 Lt/kg, kas is jusu lauks to, jei jus galite gauti 3,2 lt/kg vietoje kooperatyvo siulomu 3,4 Lt/kg. todel ir manau, kad realiausiai yra pasiskirstyti funkcijomis, t.y. vieni augina verselius iki 8-9 menesiu, kitas juos nuperka ir baigia juos auginti iki realizavimo, kaip tai daroma kad ir toje pacioje Prancuzijoje. Tereikia paskaiciuoti kiek viskas kainjuoja, ir sutikite, kad jei vienas parduoda vienu metu kelis simtus versiu, tai jis gaus tikrai geresne kaina, nei tas, kuris parduoda kelioka jauciu?

gal kas turi informacijos apie tai, kas Lietuvoje parduoda mesiniu veisliu arba misrunes telycias laikymui ir kokios kainos dabar yra?

tai gi jei teisingai supratau, pagrindinis klausimas yra "kokia man iš to nauda?" Atsakau: mes sukūriame kooperatyvą ar ką nors panašaus, kur kiekvienas dalyvauja ir gauna iš kooperatyvo savo pelno dalį, be abejo kooperatyvo veikla bus grindžiama tuo, kad tie kurie parduoda veršelius rudenį gauna tokią kainą, kad ji padengtų jų išauginimo kaštus, nes nuo to priklauso pačio kooperatyvo veikla, t.y. jei kooperatyvo nariams neapsimokės plėsti žindenių bandos, tai ir pačiam kooperatyvui nebus ką auginti. Kooperatyvas būtų valdomas bendrai visų narių išrenkant valdybą, paskiriant kontrolierių ir t.t. Tai yra tai būtų pilnai atskaitinga organizacija jos nariams, kuri turėtų pagrįsti tiek išlaidas ir paskirstyti uždirbamą pelną. Vat čia mano nuomone ir atsiranda ta nauda, kuri rūpi kiekvienam lietuviui ir turbūt ne tik jam. Tuo noriu pasakyti, kad mes galime uždirbti tuomet, jei kuo tiksliau planuosime savo kaštus, pvz. Jūs minėjote ūkininką, kuris valdo kelis tūkstančius ha žemės ir jam dirba šimtas žmonių, man kyla klausimas koks yra jo ūkio našumas, ką jis darys kai tie jam dirbantys žmonės išvažiuos i Londoną ar kur nors kitur, nes jis tikrai neišgalės kiekvienam mokėti tiek, kad jie liktų čia. Prisimindamas tą pačią Daniją, galiu pasakyti, kad šalia mano ūkio, kuriame mes dirbome trise (šeimininkas ir du samdomi) prižiūrėdami apie 350 paršavedžių ir apie 3500 paršelių, yra ūkis, kurį valdo ir prižiūri du broliai, tai jo dydis yra virš 1000 ha dirbamos žemės ir keli šimtai paršavedžių, tai vat taip valdomo ūkio ir rentabilumas visai kitoks jei to, kuriame tokiam pat kiekiui žemės apdribti yra surinkta šimtas darbininkų. Kas dėl galimos krizės, be abejo, sutinku, kad -emės ūkyje kaip ir kitose ekonomikos šakose yra cikliškumas, nuo to niekur nepabėgsi, bet JŪsų minimą krizę sukėlė būtent smulkūs kiaulių augintojai, nes be abejo neapsimoka auginti vieną paršavedę ir jos atvestus kelis paršelius parduoti po keliasdešimt lt, bet tuo pat metu stambūs ūkiai, kurie ėjo ta kryptimi gyvi ir manau neblogai gyveno ir gyvens, nes jie sugeba pateikti rinkai tokį kiekį kiaulių, kad perdirbimo įmonei to kiekio pakanka ilgam laikui, gali jis planuoti savo veiklą, investuoti į gamyklą ir t.t. Mes turime suprasti, kad gamintojas yra suinteresuotas dideliais kiekiais žaliavos, nes jie irgi mėgsta pastovumą, nes nuo to priklauso ir jų veiklos kaštai, juk šaldytuvai veikia, nesvarbu ten kelios ar keliolika tonų prokcijos ir juos reikia išlaikyti nekalbant apie kitus dalykus (darbuotojai, įranga, pelnas, palūkanos ir t.t.). Kas dėl to kad tokiems kooperatyvams nereikia žemės, nesutinku, nes juk mėšlą tai reiks kažkur dėti, juk tie patys danai, lietuvoje auginantys kiaules (saerimner), jie plėtėsi labai greitai, kol neturėjo problemų kur dėti mėšlą, kiek žinau, dabar jiems su plėtra sunku, nes nėra tiek daug norinčių priimti jų mėšlą, todėl jie pradeda investuoti ir į žemės pirkimą. Kas dėl pasiūlyto modelio, kad keli ūkininkai nuvažiuoja kartu pas perdirbėją ir pasiūlo jam savo užaugintus galvijus, nemanau kad tai būtų efektyvu vien dėl to, kad ūkininkams būtų ne taip paprasta susitarti dėl sąlygų (minėtas lietuvio noras turėti kuo didesnę naudą) ir grynai logistinių sąlygų, vien jau patiems ūkininkams susirinkti į vieną vietą, po to suvežti galvijus į vieną vietą, vienam bus patogu, kitam ne, trečiam transportas sugęs ir pan. Dar vienas teigiamas argumentas yra tas, kad šiuo metu mes priversti galvoti apie tai kas bus po pusantrų metų, padarius tokį veiklos modelį kaip aš siūlau, kiekvienam auginančiam veršelius iki atjunkymo reiktų galvoti 7-9 menėsius. Toliau dar vienas argumentas, jei šiuo metu auginate dešimt žindenių, tai pas jūs vienu realiai būna apie trisdešimt galvijų, ių kurių dvidešimčiai reikia ruošti pašarą, tai reiškia, kad jūs galėtumėte su tais pačiais kaštais ar kažkiek didesniais paruošti pašarą dvidešimčiai karvių žindenių ir tai reiškia, kad kad Jūs esant tam pačiam žemės ir ganyklų plotui kiekvienais metais parduodate keliolika veršių, vietoje kelių suaugusių ir kiekvienais metais gaunate savo dalį iš kooperatyvo veiklos pardavus užaugintus veršius. Taigi laukiu nekantriai kritikos.

Sveiki visi, perskaicius Jusu nuomones apie siandienine situacija su mesiniu galviju auginimu, man butu idomu isgirsti Jusu nuomone apie galima toki veiklos modeli: reiktu, kad susikoperuotu keli ukininkai, kurie uziimtu verseliu auginimu iki ju atjunkymo ir sioje ukininku grupeje butu vienas, kuris uziimtu tik versiu penejimu iki realizacijos, t.y. pliusai tokie, kad tiek kas uzsiimtu verseliu auginimu galetu plesti zindeniu bandas, nes penimiems versiams nereiktu ruosti pasaro, patalpu, t.y. dabar turimas patalpas, ruosiamus pasarus butu galima nukreipti zindeniu karviu bandai plesti ir nereiktu galvoti kur ir uz kiek parduoti prieaugli, o tam, kuris uziimtu versiu penejimu iki realizacijos, pliusas butu toks, kad jis kiekvienais metais zinotu kiek versiu rudeni jis gales nupirkti ir plius zinos, kad tai yra is patikimu ranku del ligu. Taigi man butu tikrai idomi Jusu nuomone apie tai, aisku tikrai tai nera mano sugallvotas veiklos modelis, tiesiog as tam tikra laika dibau Danijoje pas ukininkus, tiesa tai buvo kiaulu augintojas, bet jie butent tokiu principu dirba, vieni augina parsavedes ir parduoda parselius kai jie uzauga 30 kg svorio tiems, kurie juos uzuaugina iki bekono. todel man atrodo, kad toki pat modeli butu galima pritaikyti bet kurioje sakoj ir Lietuvoje tame tarpe