Jump to content

Doncas

Nariai
  • Pranešimai

    1617
  • Prisijungė

  • Lankėsi

  • Laimėta kartų

    10

Atsakymai kurių autorius Doncas

  1. kaip sekesi su Beatrix?

    Jei ne tuscioji aviza visai neblogai butu buve.Kadangi aviza suede beveik 50% derliaus.Tai vidurkis gavosi tik apie 3,6 t/ha.Daugiau nebeklausau konsultantu o vadovaujuosi sveiku protu.

    gal man pasiseke taciau neesu turejes tokiu paselyje. o tai pavelavai kovot su ja ar nebuvo su kuo? su pirmu purskimu nuo zoliu turbut ja reikia uzdauzyt?

  2. karbamidas labai gerai i zeme ir ne tik mieziams, labai gerai rapsas ji toleruoja

    tiek v rapsui tiek v mieziams visas trasa atiduodu pries seja, nesvarbu kas tai, jei eko rezimas tada 150 kalio chlorido 150 sulfato 300 kaso

    po sudygimo ccc, pradedant krumytis 50 kg i ha sulfato per lapus, ir jei reikia dar 50 kaso arba salietros

    i ha seju 130 kg seklos

    du kartai reguliatorius nuo ligu ir derlius tarp 6 - 7 t yra, jei gamta siurprizu nepateikia

    butina salyga nepamirsti prideti meiles ir nepraleisti terminu arba tinkamu oro salygu

    del fosforo logiska,

    radau kelis idomesnius misinukus nei nuvalkiotas 16tukas

    NPK 18-08-16

    NPK 08-15-30

    pridekim karbamido

    reikia kainu ir bus aiski matematika

  3. sveiki,

    perskaiciau visa tema o apie veisles nieko konkretaus. pasidalinkite prasau savo patirtimi apie pasariniu mieziu veisles. toliau tresimo planas, butu patogu viska atiduoti pries seja vienu vaziavimu, tad kokia npk naudojate su didesniu N kiekiu?

    Bandziau Luoke, Barket, Beatrix siemet bandysiu Iron. Dar neradau sau tinkamos.Naudoju sesioliktuka 300-400 kg/ha.Salietros iki 200 naudoju.Kazkaip kai bandziau viska atiduoti is karto, pradzioje efektas buvo geresnis, bet rezultatas gavosi prastesnis.Todel nusprendziau nemaitinti vienu sykiu.Labai svarbu sunaikinti tusciaja aviza, nes kitu atveju nuostoliai nerealus.Manau vienas fungicidas butinybe.Siemet naudosiu 2 purskimus.Dar aisku tripsa nukalti laiku nes varpos sutrumpeja neblogai.Na ir mikroelementu galima deti jei laiko yra ir noro, didelio skirtumo nepajutau.

    Kuo daugiau nuomoniu tuo geriau but isgirsti.

    kaip sekesi su Beatrix?

  4. Kiek matau, mzuri uzskaitau, o matau labai mazai. Darbas jos logiskai paremtas. Bet man asmeniskai nepatinka noragines sejamosios. Reikalinga daugiau ag, jautresnes dirvos strukturai, dregmei ar sausumui, sparciau dyla darbines dalys, didesne tikimybe kimstis augalinem liekanom, o tai itakoja tolygu seklos idestyma ir tt

    Bet gal atejo laikas persigalvot, taigi paieskokime info apie darbiniu daliu tarnavimo laika, darbiniu daliu kainas, noretusi smulkiau suzinoti pacios sejamosios veikimo principa, reikalingi smulkesni techniniai parametrai.

  5. jus nebutinai bekit pirma i lesto, yra ir daugiau imoniu kurios gali padaryti ivada ir panasius darbus atlikti, ir ten eina daug normaliau susitart

    pirma reikia begti i lesto gauti technines salygas, tuomet reikia imoneles kuri pagal tas technines salygas padarytu projekta, tada lesto pagal ta projekta pasiulys kaina kuria susimokesi, o tada lesto skelbs konkursa tarp imoniu kurios gales igyvendinti ta projekta. jei laimejusi imone projekta igyvendina uz maziau pinigu nei tu sumokejai, lesto likuti grazins.

  6. JD6330 pranešimas:
    dirbu 90ha. Praeita vasara užkniso, vien lietus. Planuoju statyti džiovyklą. Žiūrėjau Agrosistemos nedidukę lenkišką, bet pas mane nėra tokio galingumo el. linijos. Nuėjau į LESTO. Tai užgiedojo tokias sąlygas, kad turiu kažkur toliausiai nuo jų pastolies apie 1 km. kabelį klotis, jie panaikintų savo orinę liniją. Tuo tarpu kai per mano lauką nuo sodybos už 200m. praeina aušta įtampa, bet nuo to stulpo kožkodėl jungtis neleidžia. Ir dar prie mano sodybos statys bendro naudojimo transformatorinę aplinkiniams gyventojams. Supratau, kad mano rankomis nori sau sąlygas pasigerinti. Tai paskaičiavo, kad gali man kainuoti apie 30 tūkst. Lt. O dar kur galios mokestis. Kiek domėjausi tai apie 400 Lt. metams.

    Tai dabar pradėjau dairytis mobilios džiovyklos. Žiūrėjau pas kaimyną tai yra minusų: pakankamai smarkiai dulka, reikia nuimti vieną traktorių nuo vežimo. Kai žiūrėjau dirbančią tai Belarusas sukė ją 1800 aps./min. variklio apsukomis, tai beveik maksimalios apsukos. Tai kiek tada per dieną reikės jam diz. kuro, o dar kur pati džiovyklos pakūra. O gal geriau pirkti stacionarią ir galingą el. generatorių prie traktoriaus. Gal kas susidūrėte su tokia problema? būtų įdomu padiskutuoti.

    nera taip baisu kaip atrodo:

    gieda tik gaidziai taigi nueik i lesto ir normaliai uzsisakyk technines salygas, jei salia taves eina auksta itampa, nuo ten greiciausiai ir jungs. nebent butu ivardintos kazkokios rimtos priezastys del kuriu privalesi jungtis i pastote esancia uz kilometro. bet kuriuo atveju uz atkarpa tarp oro linijos/pastoties ir naujo transformatoriaus teks sumoketi tau, taciau: vietos kuriomis eis kabelis bei stoves transformatorius ir ivadinis skaitliukas per servituto sutartis atiteks lesto. taigi susideliok taip kad transformatorine stovetu tavo valdose, o ne ant sklypo ribos. jei koks kaimynas sugalvos prisijungti prie transformatorines, tures gauti tavo sutikima kabeliavimo darbams per tavo zeme. stai sioje vietoje manau turi moraline teise is jo paprasyt pinigeliu uz atkarpa uz kuria jau tu esi sumokejes ty tarp oro linijos/pastoties ir naujo transormatoriaus. kaina priklauso nuo atstumo, taigi sioje vietoje pamastyk ar butina, kad transformatorius ir ivadinis skaitliukas stovetu kuo arciau sodybos? manau ne. o nuo ivadinio skaitliuko kabeli iki dziovyklos pasitiesi pigiau savo jegomis.

    dabar apie dziovykla sukama nuo traktoriaus - nesvaik, nebent tau tikrai reikia kad ji butu mobili.

    jei jau galvoji aukoti traktoriu ir nenori lesto moketi pinigu - pirk diz generatoriu, bus turbut brangiausias variantas taciau busi nepriklausomas nuo lesto apskritai ir ne tik dziovyklai bet ir visam savo ukiui elektros prigaminsi.

  7. Taip penki metai ir ukio nebera :D

    Kazkodel pries keleta metu daug visokiu mokslininku sake eisim prie bearimines zemdirbystes ir plugo nebeliks teko toki matyti dabar ciulbanti kad musu klimatas netinka lietaus perdaug tai jau bijodamas sako reikia arti kas kelis metus bijo apsijuokti visiskai :D

    Manau cia tokia pati sistema gal truputi patobulinta ir pasaka isnaujo :D

    Ir kodel negaleciau salia prie iprastinio sejimo tokios nepameginti gal neisdygtu visai ar butu perziaurus palyginimas :eusa-dance:

    O tu bandei kada galvot, pabadyk tuomet I daugeli klausimu pats galesi sau atsakyt.

    :D

  8. Pasirašau eksperimentui, duodi sėjamą su šukuotuve ir darom bandymus 5 metus. Jeigu bus geresnis efektas nei įprastiniam dirbime, po 5 metų apmoku už techniką. Jei ne rinkis žaislus ir viso gero :eusa-shifty:

    Butent del tokiu lietuvio budo bruozu visa musu Lietuvele buksuoja. Visuose gyvenimo situacijose ieskome kad viskas butu patiekta ant lekstutes, o tuomet jei kas nepavyksta atpirkimo oziu eiskome ne savyje o kazkur kitur. Siuo atveju tipo duok technologija, technika ir jei man nepavyks tai vadinas tai ka man davei yra shudas. Gal buk drasus nusipirk ir sukurk savo technologija su siais padargais. Bet tokiu drasuoliu turbut retai yra. Logiska nes norint buti drasiam reikia nemenkai ismanyt apie no till. Esu isitikines kad pradzioje atsirado no till o tik po to crosslot. Dabar visi diskutuojame apie iranki kuri retas gali pritaikyti dabartineje savo ukio agronomijoje. Kitaip sakant kalbame apie tai apie ka neismanome o tai lygu pezalams.

    Gerai, perleidžiu Tamstai limono eksperimentą. Jei nepavyks neliūdėk, tik iš banko abejoju ar gausi užuojautą. Nebent savas limonas mėtos kišenėj lyčnas.

    nepirkciau nes kol kas mano agrotechnika kitokia, taciau vsiskai kitaip kalbeciau jei eile metu butu naudojama no till. Ne ta lietuviska o tikroji su sideratais, iseliais, griezta sejomaina ir tt. Tuomet butu maziausia rizika kad nepasiseks, nes sis daiktas butent yra skirtas siai technologijai. Kita vertus niekas nesiulo ir nebruka jums tos sejamosios, esate laisvi pasirinkime ir nebutinai kekvienas naujas ir ziauriai geras daiktas jums reikalingas ukyje. Esu isitikines kad no till technologija galima sekmingai igyvendinti ir nebutinai naudojant crossslot.

  9. Pries perkant kiekvienas nori isbandyti ir paziureti ar jam tinka tas daiktas visokiu nesamoniu jau esame prisipirke ir veliau neturime kur deti :D

    Jei butu koks demo turas ar galimybe nuomos visai nieko pabandyti ir savuose laukuose :D Salia pasejus iprastai ir sia sejamaja :)

    Aisku dabar bus visokiu paaiskinimu kad reikia keliu metu pamatyti rezultatu kol sliekai atsiras ir taip toliau :)

    Visokiu sventu vandeneliu yra tai gal cia sventa sejamoji :icon-question:

    Ar jums sunku suprasti ar siaip niezti nusisnket :) Koki zmogau tu nori pamatyti rezultata ? Gal zinai smulkiai kas yra notill ir pats ja naudoji? Dar karta kartoju kad tai irankis skirtas igyvendinti konkrecia technologija. Nori pamatyt rezultata tai pirma pradek ne nuo sejamosios o nuo technologijos.

  10. Ten visur parodyta, kad dirba tiek Cross Slot sėjamoji, tiek šukuotuvė. Beje abi mašinos yra tame pašiame ūkyje. Filmukai nemano sukurti. Vilius įdėjo filmuką iš to pačio ūkio. Ten irgi antras filmas yra su šukuotuve. :lol: Sėjamoji naudojama yra nuo 2008 metų. Šukuotuvė jau bus atidirbusi antrą sezoną. Jei kas rimtai domėsis, suorganizuosiu turą į ūkį. Tik nemanykit, kad kas nors jums atskleis visą technologiją. Rašykite į PM. Sėkmės darbuose.

    Pasirašau eksperimentui, duodi sėjamą su šukuotuve ir darom bandymus 5 metus. Jeigu bus geresnis efektas nei įprastiniam dirbime, po 5 metų apmoku už techniką. Jei ne rinkis žaislus ir viso gero :eusa-shifty:

    Butent del tokiu lietuvio budo bruozu visa musu Lietuvele buksuoja. Visuose gyvenimo situacijose ieskome kad viskas butu patiekta ant lekstutes, o tuomet jei kas nepavyksta atpirkimo oziu eiskome ne savyje o kazkur kitur. Siuo atveju tipo duok technologija, technika ir jei man nepavyks tai vadinas tai ka man davei yra shudas. Gal buk drasus nusipirk ir sukurk savo technologija su siais padargais. Bet tokiu drasuoliu turbut retai yra. Logiska nes norint buti drasiam reikia nemenkai ismanyt apie no till. Esu isitikines kad pradzioje atsirado no till o tik po to crosslot. Dabar visi diskutuojame apie iranki kuri retas gali pritaikyti dabartineje savo ukio agronomijoje. Kitaip sakant kalbame apie tai apie ka neismanome o tai lygu pezalams.

  11. prasau pakomentuot ir patarti kaip geriau:issinuomavau nemazai apleistu lauku,daug metu ten buvo pieva.db jau purksti velu. tai galvoju velai pavasari nupurksiu glifosatais, suleksciuosiu ir po to isbarstysiu garstycia ir kada zydes uzarsiu ir galiausiai sesiu zieminius kvecius.kaip sitas sprendimas?ar geriau tik set garstycias preis kulima grudu?

    Labai geras sprendimas, pats toki taikiau ir garstyciu net du derlius per vasara spejau iterpti. Dirva susikulturino pasakiskai. Aisku jei skubi rezultato viena iseitis su rapsu. Tik kazin ar spes perput ta velena jei rudeni galvosi art ir set.

  12. manau turint lekstes, apsimoketu ir su barstytuvu berti. maza gyli su lekstem padarei ir fsio .

    o tai kam kelis kartus su tuo traktorium vazinet? tai is kart su skutiku seji ir viskas. be to seklos norma su barstytuvu dvigubeja.

    vrimvydas galetu apsireikst ir papasakot savo patyrima siuo klausimu, kiek pamenu jis ten toki ekspermenta dare su razienom per ziema.

    investiciju reikalauja pirkti smulkiu seklu sejamaja iskarto .

    pats sakai tai investicija, taigi tik nuo taves priklauso kaip greit ji atsipirks, o kad atsiperkanti tai faktas.

  13. pas mane kone visi laukai paruosti no till, neariu jau senai, skutu tik viena syki (siemet buvo isimciu del siaudu gausos), slieku turiu apsciai, uzmirkusiu lauku lyg ir nei vieno, tik keleta ismciu kur del kalnu siemet stirksojo ezerai, humuso kiekis tikrai pakankamas zodziu mano galva esu pasiruoses sitam reikalui

    gut tuomet drasiai gali atskleisti apie kastu kontrole.

  14. manau turint lekstes, apsimoketu ir su barstytuvu berti. maza gyli su lekstem padarei ir fsio .

    o tai kam kelis kartus su tuo traktorium vazinet? tai is kart su skutiku seji ir viskas. be to seklos norma su barstytuvu dvigubeja.

    vrimvydas galetu apsireikst ir papasakot savo patyrima siuo klausimu, kiek pamenu jis ten toki ekspermenta dare su razienom per ziema.

  15. tik reik atsimint ta dalyka kad tiesiogine seja butu sekminga reiks sejomainos ir laiko zemei pasikeist, tai visur konstatuojama, todel manau bandyt sita reikala reik maziausiai 5 metus kad pamatyt kas kaip, ir visai gerai but keliem entuziastam susimest ir nusipirkt tokia sejamaja, maziau nesekme kainuotu, bet kad norinciu kaip matau nedaug, bet va voras nori, uk. algis neatsisakytu manau gal ir daugiau butu :)

    siaip pradziai reiketu bent dabartineje technologijoje palaipsniui igyvendinti no till. naudoti vertikalu zemes dirbima, ar bent jau reciau ja intensyviai draskyt, aktyviai taikyti sejomaina bei tarpines kulturas ir kita. po keliu ar triju metu galima mastyt ir apie plugo, germinatoriaus, diskinio skutiko pardavima :) ir pvz tokios sejamosios pirkima. o einama teisingu keliu ir neskmes cia buti negali.

  16. padiskutuokime:

    jei jau kalbame apie no till technologija joje gana svarbu vaidmeni vaidina sideratai, kiek zinau tas estas augina aliejini ridika, taigi: sejamoji galetu but be trasu. taikant sideratus trasos nebetenka tokio efektyvumo, kitaip sakant papildoma investicija i trasu berimo aparata sioje o ir kitose sejamosiose yra per nelyg didele. toliau, no till technologijoje kartas nuo karto sveika panaudoti vertikalu zemes dirbima, taigi kyla klausimas ar reikia tikio galingo spaudimo, jei nereikia yra ir kitu no till sejamuju kuriu kaina arciau zemes :) . kas daro ispudi tai diskas ir seklos padejimas.

  17. galulaukes uzkali kai dirbi zeme, pas mane zeme nearta kai kurie laukai 8 metai, arti ne nesiruosiu, bent jau nematau prasmes.

    Del nearimines naujoku

    kas seja su spu tai gal geriau ne nekalbet apie nearmine, ne tas sejamuju kalibras ne tie slegiai ir apkrovos, salygos apsoliuciai skirtingos, tad tas sarkazmas apie naujokus visai ne vietoj

    Šitoj temoj apie sėjimą su spu aš nerašiau. Bet tamstai geriau žinot.

    Ir šiaip tai tema apie šukuotuves. Brangios, brangi eksploatacija, papildomi nuostoliai javuose, nekurioms kultūroms išvis netinka. Gerai dirba nuimant linų sėklas. Išvada - 99 proc. ūkininkų visiškai nenaudingas daiktas.

    `

    Kombainas yra brangu. Dar vienas komabina yra brangu. Traktorius yra brangu.Žemės dirbimas irgi yra brangu. Padargai brangsta, jų eksplotacija brangsta. Trąšos vis brangsta. Kuras vis brangsta. Sąnaudos kiekvienas metasi suėda didžiają dalį pelno. Oro sąlygos darosi vis labiau nepalankios. Dirva vis labiau užmirksta. Chemija darosi vis labiau neveiksni. Daraisi vis labiau priklausomas nuo išorinių veiksnių. Kiekvienų metų pradžioje imamas kretidtas trąšoms pirkti ir su baime lauki gero derliaus, kad galėtumei sumokėti skolas. Nes vieną rytą, gali netekti viso ūkio, žemės. Tavo, darbą, tavo pinigus, tavo pelną pradžioje metų jau yra pasidalinusios kompanijos. Kurios tau nupirks kelionę į Egiptą ar pakvies sočios vakarienės už kurią tu permokėsi. Gerai, kad yra ES paramos ir išmokos. O kur atsidurtumei be jų? Ir 99 proc. ūkininkų tai daro!

    kaip kazkas kazkada yra labai teisingai pasakes, reikia skaiciuoti ne kiek prikuli, o kiek isleidi ;)

×
×
  • Create New...