Rolandas1

gal kas zinot , koks bugno spragilu rieviu gylis turi but kai jau reikia juos keisti naujeis? kazkur skaiciau ,kad jei maziau 4mm tada butina keisti.kokia buu jusu nuomone? ir kiek 1 spragilas gali kainuot? (as cia apieD7000).

vel susiduriau su problema del kombaino parvarymo paskaiciau internete ,kad savaeiges masinos turi buti registruotos ir tureti valstybinius numerius. tai dabar jei mentai pastabdys teks pinigine paplonint, nes mano kombainas yra neregistruotas ir be valstybiniu numeriu

na tada netaip ir daug, 80 liru 150 km turetu pilnai uztekt. dar sugalvojau kederi parsivezt ant traliuko kur lengvasias masinas veza, bus ramiau del keliu policijos ir saugiau, tik civilines atsakomybes draudima reiks dar menesiui issipirkt ir rods viskas

nu raso ,kad ivaziuoja iki 20km per valanda. tas kombainas su hidrovaziuokle

nusipirkau kombaina DRONNINGBORG 1900 ir galvoju 150 kilometru parvaryt savo eiga, tad iskyla klausimas kiek sudegs kuro kol parvaziuosiu namo ? variklis 6.354 6cilindru. gal kas varet ir zinot? manau 1km vieno litro turetu uztekti.

prasidejus bulviakasiui, gal kas pasakys kiek kainuoja bulviu paarimas su paprasta bulvekase ir kombainu ? speciau ,kad su paprasta butu 5 litai uz ara

CIA ISTRAUKA IS STRAIPSNIO .Suleidus karpių jauniklius, būtina nuolat stebėti jų būklę, vandens dujinį režimą, o jei žuvyčių prileista gausiai - jas šerti. Ankstų rytą ir vėlų vakarą rekomenduojama patikrinti, ar nejuoduoja vanduo, ar karpiukai nesibūriuoja paviršiuje ir “negaudo oro”. Tai pirmas požymis, kad jiems trūksta deguonies. Esant deguonies trūkumui, tvenkinį reikia pakalkinti (200 kg/ha) ir patręšti kas 2-3 dienas azoto bei fosforo trąšomis (10 kg/ha).

pradejo ir pas manes zuvys dust, ypac po perkunijos ir lietaus. tad paieskojes informacijos kaip kovot su deguonies trukumu radau idomios info, ten raso kad patebejus zuvu dusima, reikia pakalkinti vandeni kalkem ir tada patresti tvenkini azoto ir fosforo trasom. bet juk tai ar neskatins dar didesni vandens dumbliu augima? o juk raso kad dumbliai suvartoja daug istirpusio deguonies,o gal anaiptol zali dumbliai dienos metu isskiria deguoni, okai jie zuva tada juos ardancios bakterijos sunaudoja dideli kieki deguonies. Gal kas ismanantis si reiskini galetu paaiskint?ar iberus mineraliniu trasu, azoto ir fosforo nebus dar blogiau.

mazi kaip 30-50 gramu karpiukai nugaise i virsu nelabai kyla, jie buna ant dugno. cia buvo pas manes taip

nu cia tau skaitos kaip ir laimingai. pas manes tai apie 150 krito is mazesnio ploto

nu pas manes yra taipat amuru, bet kaip nekeista dar nei vieno kritusio nesimato ,tik karpiukai

kaip matot paskutineje nuotraukoje, varles tai pat isduso, tad gandrams bus maziau maisto siais metais

Augmenijos nedaug, nes prudukas iskastas pries 2 metus,o be to ir amurai apkramto, ju turiu ileides 12 vienetu. Kai pirkau ersketa, tai pardavejas rekomendavo ,kad tvenkinukas ar prudukas butu iskastas ne seniau kaip5 metai, kitu atveju zuvyte badaus

imeciau ir as keleta nuotraukyciu is savo pruduko

Turiu pasakyti ,kad labai jautrus deguonies trukumui. Buvau del ivairoves ileides i 5 aru tvenkinuka 1 ersketa ir sterle, tai vasara kai karpiukai gaude ora vandens pavirsiuje(truko deguonies) sie isduso

jei turi galimybe imesk fotke. butu idomu paziuret

Vienam kraste kur ledas geriau aptirpo ir pas manes jau matosi nemazai

http://www.manoukis.lt/index.php?t=26&s=10449&m=2 http://www.respublika.lt/lt/naujienos/l ... as_zuvims/

as tai pat bandziau pusti ora i vandeni su oro kompresoriumi ir pasakysiu. is savo patirties ,kad tai is to mazai naudos. as jau nekalbu apie ekeciu kirtima ir ju uzkisima siaudais ar nendrem, zinoma tai geriau negu visai nieko nedaryt. Pats efektyviausias budas prisotinti vandeni deguonimi, tai vandens perpumpavimas is vienos eketes esancios vienam tvenkinio kraste i kita ekete kitam tvenkinio pusej.taip vykstant vandens cirkuliacijei visas tvenkinio vanduo prisisotina deguonies. bet dar noreciau paminet, kad vandeni geriau leisti begti ne ledu atgal i ekete , bet padaryti taip kad vanduo kristu is kuo didesnio aukscio tiesiai i ekete, tokiu budu gerai vanduo prisisotina deguonimi ir neatsala tekedamas ledu. O kad gerai vandeni prisotint deguonimi su oro kompresoriumi tai reikia turet kazka panasaus i difuzoriu, kuris ora susmulkintu i smulkius oro burbuliukus. Kaip pavizdi galiu pateikti akvariuma, kur kaip daugelis matem ,kad oras puciamas i vandeni smulkiais burbuliukais, o jus pabandykit tame akvariume ta difuzoriu nuimt,kad oras pustus stambiais burbuliukais tai pamatysit ,kad zuvelems pradeda trukti oro, taspats panasiai ir su tvenkiniu

Taip, cia buvo toks mano tvenkinio vaizdas ,kol nesuradau geriausia buda kovoti su deguonies stygium vandenyje. Nu daug zuvusiu zuvu neturetu buti, nes kitu atveju sako ,kad labai vanduo pradeda smirdet zuvu gaisenom. Tvenkinio plotas apie 5 arai, zuvu bendras skaicius apie1000 vienetu, cia su didelem ir mazom kartu. pagrinde gyvena karpiai, paskui lynai, amurai ,placiakakciai ir 6 samukai. Puikiai zinau ,kad palei toki plota zuvies perdaug, bet gerai priziurint viskas turetu but okei

Stai koks buna vaizdelis ,kai pradeda dust zuvys. Nereik nei meskeriot, gali iskart su kryte semt ir nest tiesiai i petelne