Okonoras

As ir Ekrane buvau. Perekupai kas liko paeme, nerealiu pinigeliu nori . As geriau is Latvijos parsitempiu, iki Jelgavos netoli

Senoveje taip ardavo su garo varikliais. Kazkur literaturoj teko matyt. Bet ten dvi gerves: viena vienam darzo gale, o kita kitam. Ir plugelis tipo vartomas( greiciausiai ten vienas korpusas pasikelia, o kitas nusileidzia- pats remas nesivarto). O klipe plugeli reikia tempti atgal i startine pozicija. Cia ir visas trukumas.

Nu kas liecia Laimi, tai visur reikalinga konkurencija. O kai aplinkui nieko panasaus nera, tada nebezinai ne i kuria puse eit. Paprasciausiai pazanga sunkiau daryt. Ir visai ne del to, kad tingetum, bet nera kas konkuruoja su tavim. Juk daug lengviau begimo takelyje vytis nei begti pirmam

As ir neturiu liuneto. Ir geriau butu judamasis( podviznyj).

Plazma galima nusipirkt ir uz 3tukst. kaip matom. Ir ten ne kitajiskas, o vokiskas Viskas savo laiku, svarbu, kad daiktas butu panaudojamas pagal savo paskirti ir atsipirktu.

O tas rusiskas Chipmaker forumas lb geras. Praktiskai viskas ten yra,ko reikia. Kai reikejo apie stakles extra info, viska radau.Tiesa, neradau tik apie Neries pjovimo stakles knygos N1. Pas mane voztuvas bludija, kelia tai nekelia

Blaki, as nuo Kupiskio toki tekintoja Laimona zinau. Su skraidykle megsta dangu paraizyt Va jam as tai tikrai pavydziu(sveiko proto lygije), nes jis seniai pradejo su visom tom staklem, anksciau lengviau buvo.Bent jau taip manau as. O kas liecia slifavima, tai cia lb normali kaina.Bet su salyga, jei eina kalba apie tikra kreipianciuju slifavima.

Marazai, tu ziuriu esi nuo Siauliu. Ten nebutu sunku stakles gaut. Juk i skorpiona neprilakstysi. Kitas reikalas, jei pazistamas turi

O seip jums galiu palyginimui kainas pavardint. As turiu 1K62D 1989m. Nete atkasiau stakliu kataloga su praeitu metu kainomis. tai uz naujas 110 000lituku Rusijoj reiktu palikt Blakis uz savo frezavimo stakles ne ka maziau paliktu. Vienu zodziu, jei dar ka randat- vilkit i namus jei

galit paimt. Kai as ieskojaus sau stakliu, prie Panevezio radau 1k62 seno modelio.Mates, kad stakles nedirbe buvo isvis, originalus dazai. bet stakles numestos lauke 4metai, su pleveles gabaliukais apdangstytos, kreipianciosios jau surudije. Sakau, zmogau, ar tu zinai kokia nesamone padarei. Gaila gero puskibirio seno salidolo? nutepei ir tegu stovi.Brolis prie Kauno buvo rades nedideles tekinimo. Lygiai tas pats. Varikli diedas isneres, o stakles matos kad vos ne is pakuotes pastatytos ant lauko. Surudijo....

Vidai, cia ne liga. Cia zmogaus moto. Kazka konstruoti, remontuoti. O tam reikalingi irankiai. Kaip pavydziu tiems, kurie prie ruso darbavos stakliu cechuose. Kokie irangimai tik nebuna Jei nulekiu i kokia nauja vieta ir ten randu kazka nematyto, tai butinai turiu apziuret ir isklausinet Kai pradejau dirbt su fura, tik pirma alga gaves, iskart Svajunui skambinau: sakau kempo reik, ir greit

Dabar kaip jau ir antri metai prasidejo, kai rimciau metala emiau judint. Jau ir tekinimo stakliu2vnt, tokios ubages frezavimo yra, horizontalaus drozimo stakles apynaujas is Marijampoles parsiveziau.Bet dar daug ko reikia. Ziuriu dabar kaip is kaimo i Joniski persikelt, reikia plestis, konkurencija kelti

Vidai, jis lengvas, nes inventorinis maitinimo saltinis( nera trafo). Elektronika zengia i prieki

As nustebes del kainos Susidomejes pradejau lb gilintis i ta firma, tai dar lb nustebau As kaip ir prie metalu dirbu, sakykim. Planuose, kai leis finansai, ruosiuos TIGa pirkti(aliuminiui, nerazavui). Pas tuos vokietukus TIG AC/DC 200 (cia butu super variantas-kintama, pastovi srove- lb gerai aliuma virina+svarke, kaip taisykle tokio tipo visuose aparatuose yra) nekainuoja net 1000eur! Kiek domejausi, garsesnes firmos tokio aparato be 2.5-3eur negausi( net jei pirktum uzsienyje). Gal vokietukai daro panasiai kaip ceku Skoda. Ima pagrindinius mazgus firminius, o likusia dali patys gamina.O rezultate gaunas mazesne kaina, bet parametrai tie patys islieka.

Aruni, o kiek kainuoja elektrodas su tuta?

Pasiknises po literatura radau jusu mineta "orine plazma" Netiesioginio veikimo, taip jin dar vadinas. Kaip sakiau, tokios gyvai nesu mates, nz kokie privalumai butu pries tiesioginio pjovimo plazma.

O cia mano aparatas:

http://www.ipix.lt/images/68534928.jpg

..ir rankenos dedamosios:

http://www.ipix.lt/images/39089110.jpg

"Kur plazma ore isgauna daug stambesnes. Nezinau, ne daug ir as mates. Bet tas paprastas nepatiko man, be to pjaunant reikia kad atraminis lankelis butu, kitaip gana greit galvutes sudeginamos."

Vienom rankenom buna lankelis, kitom spec angaliukas. Bet esme ta, kad visi pjovimo elektrodai turi buti tam tikru atstumu nuo metalo. Klipe, kur vokietukas pjauna sirdele vidury skardos lapo- pirmiau reikia skyle issigrezt, o tik tada pjaut su plazma.Cia tokie gamykliniai reikalavimai nes lb musa pjaunamo metalo srove i tuta,ir tas negerai yra.

Izeminimas reikalingas visiems aparatams. Faktiskai ten ne minusas, bet pliusas( minusas yra pjoviklis). O plazmos sudarymo ore galimybe lemia maitinimo saltinis ir rankena. As praktiskai nesusiduriau su tokiu tipu,kur reikia prilietus suzadint ir tik tada pjaut.Mano plazma galima iziebti ir ore, bet tik kelioms sekundems.Nes elektronika, kai nera kontakto su pjaunamu metalu, gesina plazma, taip taupo elektroda. Taip pat, kai as pjaunu metala ir kazka prisichimicinu( per letai traukiu rankena,arba antgalis kazkur uzkliuvo), tada lanka gesina. Bet tik po keliu sekundziu, o ne iskart.Man tai netrukdo. Cia auksciau skaiciau pamastymus apie tai...Beje, mano aparate yra mygtukas vientisam ir tinkliskam( tipo tvora) metalui pjauti. Sakykim, pjaustom daug strypeliu, tai isijungisita funkcija ir tarp pjovimu plazmos lankas yra palaikomas truputeli ilgiau. Bet visi sitokie navarotai trumpina elektrodu tarnavimo laika.

O sita Arunio aparata ir kitus tos firmos aparatus vienu metu smarkiai reklamavo skelbiult. Tada i akis krito zema kaina ir tai, kad 7.5kw pjauna 3cm.Pvz mano Cea plasma cut61i yra 7kw, bet kerta tik 2cm.Panasios charakteristikos ir Esabu su Milleriu. Kaina taip pat akivaizdziai skirias. Grubiai 2x mazesne kaina Arunio aparato, nuo mano minetu.Spreskite patys kd taip yra, as nezinau. Arunis isbandys ir pasidalins patirtim su visais,kokios elektrodu kainos, tarnavimo laikas ir t.t.

Sakyciau, kad biski per didele prabanga pasildymui ir pjovimui naudoti acitilena. Mielu noru priglausciau ta baliona

Acitileno degimo temperatura apie 3050-3150C. O butano tik apie 2400C. Taciau su butanu galima suvirinti iki 3mm metalus. Aisku, sukabinti imanoma ir storesni, taciau tai bus tik "sulitavimas", nes terminiame metalo apdirbime yra labai svarbi savoka IVIRINIMO GILUMAS. T.y. i kuo gilesni sluoksni prasiskverbs kuo aukstesne temperatura- tuo geriau. Be to, nepamirskime, kad suvirinimo kokybe labai priklausys nuo liepsnos sudeties, kuria lemia acitileno ir deguonies santykis. Buna normali(atstatanti), ianglinanti( su acitileno pertekliumi) ir oksiduojanti( su deguonies pertekliumi) liepsna. Vienam acitileno turiui visiskai sudegti reikia 2.5 turio deguonies. Vienas turis tiekiamas is deguonies baliono,o likes 1.5- is oro. Yra tokia taisykle, jog metalui reikia apdirbti apie 250 C karstesnes liepsnos, nei yra to metalo lydimosi temperatura.

Tai tu ir nugvelbei sita aparata man is panoses jei gerai atsimenu, kalba ejo apie Kauna Siaip tai cia ASP-1.25 B7 modelis. Jam korpuse nera monometro, o tas vandens uzdoris yra ant sono, tik foto nesimato, nes kitoj pusej jis Nasumas 1,12m/kub i valanda, acitileno slegis: ribinis-1.5 kgf/cm2, darbinis-0.1-0.7. Max kalcio karbido ikrova 3,5kg. Granuliacija( karbido gabaleliu stambumas mm) nuo 25 iki 80. Grieztai draudziama deti labai smulku, nes gali buti bom. Kas del pasirinkimo tarp baliono ir generatoriaus, jei i metus karta du tereikia aicitileno, tai generatoriaus per aikis. Ypac kai kaina tokia. O balionas su dujom iseis zymiai brangiau. Aisku, vargo daugiau bus su generatoriumi.

As turiu italu firmos CEA plazma 61, inventorine. Ima iki 2cm, bet faktiskai grazu pjuvi atliksi tik 15mm storio metalui. ATMINKITE, kad kalba paprastai informaciniuose bukletuose eina apie standartini pliena. Nerazaveika ir spyzius pjaunami dar plonesni. Kas liecia del maitinimo saltinio ir kainos, tai trafiniai gerokai pigesni. Kai pirkau savaji, tai kaina kone ant puses, bet inventoriniai yra zymiai lengvesni. Cia kam kas, pagal poreikius. Kazkas minejo apie sanaudas. Jei, atitinkamai metalo storiui, reguliuoji galia, tai elektrodai laiko gan ilgai. Pjaustant surudijusi metala, antgaliai devisi greiciau. Man elektrodas ir ji gaubianti tuta sumoj kainuoja 20LT. O del apsaugos, tai atkreipciau jusu demesi i tai, kad pjovimo metu i ora duju pavidalu pasklinda DAUG METALU, ypac sunkiuju.Plazmos liepsnos branduolyje temperatura virsyja 20 000C. Kas esate mates CNC( koordinatines) plazminio pjovimo stakles, turbut atkreipet demesi i dulkiu ir duju nusiurbima.

Nutariau atgaivinti kiek primištą temą. O tiksliau padiskutuoti apie šakų smulkintuvus.

Visi žinom kiek šakų paliekam miške po kirtimo savaiminiam supuvimui, kitas vargstam ir deginam, taip prarasdami mano akimis gan nemažą kuro kiekį, kurį nesunkiai būtų galima panaudoti namų šildymui. Pamenu dar mano senelis kartais dalį šakų sukapodavo paprasčiausiai su kirviu ir prisirišdavo vadinamus žabų kūlius, kuriais sėkmingai kurendavo krosnį Bet laikai keičiasi ir labai abejoju ar kas dabar su kirviu benorėtų žaistis.

Kiek teko domėtis visokiais šakų smulkintuvais, tai jų šiuo metu siūloma begalės variantų. Pradedant buitiniais, kurie smulkina iki 4 sm šakelias ir baigiant pramoniniais monstrais, kurie gali ir visą rastą per kelias sekundes paversti skiedrų krūva Bet man labiausiai rūpi vidutiniai smulkintuvai, kurie tiktų nedideliems šakų kiekiams susmulkinti. Jų taip pat yra didelis pasirinkimas. Žiūrint į rimtesnius gamyklinius, ypač naujus atbaido didelė kaina, nes apie atsipirkimą tokio irenginio naudojant tik savo reikmėms nėra nai ko galvoti. Kiek prieinamesnis variantas būtų savos gamybos aparatai. Lietuvoje tokiais dalykais matyt kol kas niekas neužsyma, ar bent jau man neteko rasti info. Bet kaimynai lenkai sakyčiau tikrai yra pažengę kiek toliau šiuo klausimu

Vat keli pvz. kurie mano akimis turėtų būti tikrai nebrangus ir pakankamai gerai atliktų tokius darbus.

http://www.youtube.com/watch?v=GrDKIguu ... re=related

O gal kas jau turite pasigaminę ar bandot kažką daryti šia linkme ?

As bandau gamintis prie standartinio 90ag traktoriaus per kardana sukama. Sakoms iki 250mm. Brangiausia dalis- rotorius. Metro skersmens, 3cm storio. diskas apie 250kg sverti turetu.

Viskas imanoma padaryti. Tik reikia pasiskaiciuot kas geriau- pirkt gamyklini( nauja ar deveta), ar darytis. Antra reikia tureti su kuom darytis, t.y. irankius ir t.t. Pvz, as saku smulkintuva pradejau. Naujas 17eur kastuoja, o as stengiuos i 5lietuvisku itilpt.

Kazkur atsirado laisvumas. Greiciausiai is slicu jau vaiksto viena puse.

Sveiki Yra ideja darytis saku smulkintuva. Noriu paklaust stai ko:

esu girdejes, kad baltarusisku traktoriu silpnokas darbinio mechanizmas. Esant didesnems apkrovoms ilgai nelaiko. Seip gal dar nuo modelio priklauso? Pvz, ar kuom nors skiriasi 952 nuo senesniu modeliu?

Pas mane yra atliekamas bieliko (D240) variklis. Audziu minti ji deti ant vaziuokles ir tiesiai jungti prie smulkintuvo ( per dirzine pavara nuo alkuninio veleno).

Lauksiu bet kokiu komentaru ir patarimu. Ypac domintu mintys apie perduodama galia, sukimo momenta ir panasiai.