Lenktinis

Senas, bet įdomus straipsnis apie tabaką: http://www.prodeoetpatria.lt/files/pdf-straipsniai/Suv-darbai-IX/Bronius-Povilaitis-Tabako-nikotinas-ir-rukymas.pdf

Rekomenduoju porą tabako auginimui skirtų forumų. Žiauriai daug vertingos informacijos. Anglų k. - https://fairtradetobacco.com/ Rusų k. - http://home-tobacco.ru/forum/

Teisingai, laužyti tabako žiedynus ir pažastinius ūglius reikia, užauga stipresnis. Daugiau nikotino turinčios machorkos veislės "macnios" ir be laužymo, nors silpnesnėms laužyti patartina. Machorkos stiprumas tradiciškai reguliuojamas į lapus primaišant smulkintų stiebų. Pats nebandžiau, santykio nepasakysiu, bet - jei būčiau rūkorius - mėginčiau maišyti per pusę. Dar galima maišyti su apatiniais ("tuščiais") tabako lapais. Beje, nebūtina machorkos rūkyti, iš jos gaunasi puikus uostomasis tabakas ir nasvaras/nasvajus.

Sveiki, smagu matyti tokį gausų tabako augintojų būrelį! Kadaise auginau ir aš. Pirmąjį machorkos derlių nuėmiau apie 1998 m., sėklų pirkau iš žolininko Vilniaus Kalvarijų turguje. Sakė, "Multanas", bet kaimynė, pamačiusi augalus, apšvietė – joks ne "Multanas", o paprasčiausia machorka, mat tikro Multano žiedai turi būti rausvi, tai tabako, o ne machorkos veislė (jeigu ką nors domina tikras "Multanas", jo ir daugybės kitų tabako bei machorkos veislių sėklų galima įsigyti čia: https://tobacco.professorhome.ru/tobacco/multan-82 , tikrai įspūdingas katalogas!). Sėjau gegužę, tiesiai į dirvą. Nereikalavo jokios priežiūros, žemė tėvų darže buvo nebloga, keletą kartų palaisčiau, ir tiek - užaugo, galima sakyti, savaime. Palikus keletą augalų darže, kitais metais užsisėjo patys. Džiovinau kambaryje, suvėręs ant siūlo. Savo multanu nusivyliau. Machorkos skonį ir stiprumą pažinojau – paauglystėje ne kartą pešiau iš senelio nugvelbtą – žalią, dusinančiai stiprią, su rūgštele (labai patiko lapkočių skonis, mėgdavau juos kramsnoti), su niekuo nepalyginamo, bet man labai malonaus kvapo. Maniškis multanas su senelio machorka neturėjo nieko bendro. Nors lapai džiūdami gražiai pagelto ir naminiai multano cigariukai rūkėsi pusė velnio, šiaip buvo silpnokas ir pypkėje/suktinėse britkus. Tada dar nežinojau, kad tabakas užauga stipresnis, nupjovus viršūnes ir nuskabius pažastinius lapelius, todėl auginau be "manikiūro". Kaip dabar suprantu, greičiausiai tai buvo arba tikro Multano ir kažkurios iš machorkos veislių savaiminis hibridas, arba kuri nors iš geltonųjų machorkų. Paauginęs porą vasarų, savo multaną mečiau ir iki 2007 m. tabako nebeauginau. Tuo metu beveik nieko nežinojau apie tabako veisles, lapų paruošimą rūkymui, multaną rūkiau šviežiai išdžiovintą ir išlaikyti/brandinti metus ar dar ilgiau arba fermentuoti nebandžiau, pusę derliaus išdalinau. 2007-aisiais, supratęs, kad įsirūkiau ne juokais, internete pasiskaičiau apie tabako auginimą ir nutariau vėl užsiauginti, tik jau nebe machorkos, o paprastojo tabako - Nicotiana tabacum. Sėklas pirkau vokiškame e-bay'juje, 10 skirtingų veislių. Pirmas blynas buvo prisvilęs: auginau kitame darže, nederlingame dirvožemyje (praktiškai smėlyje), tabakas augo labai lėtai, mėnesį augintas ant palangės ir persodintas birželį, rugsėjį nesiekė nė metro ir iki pirmųjų šalnų (kurios tais metais Vilniaus krašte buvo ankstyvos, pirmoje rugsėjo pusėje) nespėjo sukrauti žiedų. Lapai, tiesa, buvo gražūs, ir augalai atrodė sveiki. Didesnę dalį nesubrendusių lapų spėjau nuimti prieš šalnas, o palikti toliau augti viršutiniai lapai jau po savaitės nušalo. Džiovinau palėpėje, spalva keitėsi ganėtinai greitai ir tolygiai. Jau po dviejų savaičių bandžiau rūkyti gražesnius lapus. Šviežia "Virginia" ir "Havana" suktinėse rūkėsi labai skaniai ir stiprumas buvo pats tas, rūkiau be filtro. Gaila, jų derlius buvo mažiausias, supešiau per savaitę... Visos kitos veislės, deja, stokojo nikotino ir skonio. Supratau, kad tų veislių tabaką būtina brandinti/fermentuoti, bet nesivarginau, nes buvo aišku, kad tabakas nuo to stipresnis netaps, pagerės tik skonis. O silpnas manęs nedomino. Palikęs per žiemą palėpėje, pavasarį radau supelijusį ir visą išmečiau. Tiek kuklios patirties. Prieš tris metus nustojau rūkyti - perėjau prie šniaukiamos ir lūpinės tabokės (švediško snuso). Kadangi malonumas pobrangis ir tokius tabako produktus tenka siųstis iš užsienio, susidomėjau gamyba. Radęs nemažai informacijos bei receptų, pernai nutariau pasigaminti uostomojo tabako pats. Turėjau apie 100 gramų porą metų išlaikyto bičiulio dovanoto nežinomos veislės naminio tabako, jo užteko beveik visai 2018-2019 m. žiemai. Naminis uostomasis gavosi labai geras, gamyba buvo labai paprasta. Bandžiau pasidaryti uostomojo iš naminio ir anksčiau – tiesiog sumaldavau džiovinto tabako lapus kavamale; aišku, gaudavosi šnipštas (tikram uostomajam tabakui reikia ir druskos, ir šarmo, atitinkamos drėgmės ir kt.). Vėliau galėsiu papasakoti daugiau, gal kam nors bus įdomu. Kitąmet ruošiuosi užsiauginti uostomajam ir kramtomajam tabakui tinkamesnių veislių. Nuotraukoje - naminė rupi šniaukiama tabokė.