Vilmukė

Jei trumpai, tai viskas labai paprasta: 
1)      Pasodinta į rūgščių durpių substratą;
2)      Substratas atskirtas nuo paprastos žemės,
3)      Apmulčiuota.
Visa tai nuo pavasario detaliai aprašyta temoje ir nuotraukos sudėtos.
Kokias klaidas dariau iki šių metų?
1)      Gal prieš 10 metų žmona nusipirko šilauogę ir paprastai pasodino paprastoje žemėje. Nieko ji neaugo, kokią pasodino, tokia maždaug ir buvo. Kitais metais ar dar vėliau aš kartą jos vos neišroviau kaip piktžolės, bet prisiminiau, kad lygtai kažką sodino. Paklausiu žmonos, ar ten jos kažkas pasodinta, ji ilgai galvojo, po to sako „šilagėlė, oi ne šilauogė“. Vėliau ją persodinau į kitą vietą, internete paskaitęs persodinau į spygliuočių krituolius sumaišytus su žeme ir dar tręšiau specialiomis trąšomis. Pirmais metais išaugo gal 6 naujos šakos, bet jau sekančiais metais turbūt perpuvo tie spygliai, žemė gavosi kieta sunki ir šilauogė vėl nustojo augti. Vėliau nusipirkau dar vieną šilauogę, ją pasodinau šalia, abiem joms pribėriau rudų durpių. Kažkiek augo, bet gana silpnai. 2016 metais dar internete prisiskaitęs apmulčiavau šias šilauoges pušų žievėmis ir parūgštinau specialia MKDS priemone dirvos rūgštinimui, tuo pačiu jos ir pasitręšė. Dar vasarą per sausras kelis kartus palaisčiau, ko anksčiau niekada nedarydavau. Ir staiga šilauogės ėmė gerai augti. Rudenį nukrito lapai ir liko dideli pumpurai. Galvoju, kas čia? Gal erkiniai pumpurai kaip būna juoduosiuose serbentuose, gal reikia juos nuskinti. O ten, pasirodo, buvo žiediniai pumpurai, gerai, kad jų nenuskyniau. Dabar tos šilauogės gana gerai dera kasmet nuo 2017 m. Klaidos: nebuvo normalios duobės, pradžioje sodinta be durpių, nemulčiuota, šonai neatskirti, pasodinta per arti vyšnios ir trešnės, tai joms užaugus atsirado šešėlis.
2)      2016 m. pasodinau 8 šilauoges. Iškasiau duobę 2x8 m, šonus atskyriau, pripyliau juodų durpių, kurių pigiai gavau iš kasančių tvenkinius, pasodinau aplink pačias šilauoges įberdamas nedaug rudų durpių. Ne iškart, o vasaros viduryje apmulčiavau žievėmis. Didžiausia klaida – juodos durpės, jos puikios daržui, o šilauogėms į substratą galima dėti jų kokių 20%, bet ne jas grynas pilti.
3)      2017 m. balandį pasodinau 6 šilauoges. Iškasiau duobę 2x3 m. Pasodinau kaip ir prieš tai pagrinde į juodas durpes, apmulčiavau. Klaidos – juodos durpės ir, kaip jau ėmė aiškėti, kad paaugus šilauogėms tampa per ankšta sodinant dviem eilėmis kas metrą.
4)      2017 m. daugiau nebeplanavau sodinti šilauogių, bet gegužę supjovėm malkas ir liko daug pjuvenų. Tai iškasiau tranšėją 1x2 m, ją pagrinde užpildžiau pjuvenomis ir pasodinau dvi dideles šilauoges aplink pačias šilauoges įberdamas nedaug rudų durpių. Klaida – per mažai durpių įberta.
Tai šiemet taisydamas klaidas ratais atkasiau substratą aplink tas seniau pasodintas šilauoges ir pribėriau rūgščių durpių, pamaišydamas su pjuvenomis, granuliuota siera ir vermikompostu. O iškastą blogą substratą – juodas durpes ir pjuvenas – subėriau į naujai sodinamų šilauogių tranšėjas, nes pamaišant tai visai puikus dalykas.
Pagal dabartinį mano supratimą, į tranšėjos apačią galima pilti daug pjuvenų, net iki pusės tranšėjos, o rudas durpes galima pamaišyti pridedant juodų durpių. Bet sodinti šilauoges vien į juodas durpes ar pjuvenas nėra gerai, prie šilauogių šaknų turi būti gana nemažai rūgščių durpių substrato.
Tad šiemet sodindamas išvengiau visų šių klaidų bei pasodinau atviroje vietoje, kur niekas šilauogių neužtemdys. Linijoje tarp šilauogių 1 m atstumas gana mažas, suaugusios jos susilies šakomis, bet joms pakaks šviesos, nes tarp linijų palikau didelį atstumą. Dabartinėje vietoje gal per daug vėjuota, tenka gana daug jas pririšti prie kuoliukų. Na bet iš šiaurinės pusės ten auga eglutės, vėliau bus kiek didesnė užuovėja.

Bendrai labai geras straipsnis, bet yra netikslumų, smulkesnius praleisiu, kelis paminėsiu:
1) gruntinis vanduo turi būti žemiau nei 0,5 m nuo paviršiaus, o ne aukščiau kaip parašyta;
2) genėti reikia nuo 1-ų metų, o ne po 6 metų. Tokias dažnai pasitaikančias keistas kalbas apie negenėjimą galiu suprasti tik taip, kad pasodinama blogai, po to nieko neauga kelis metus ir tada gaila genėti, kai nieko neauga;
3) duobės praplėtimui siūloma atkasti tik trečdalį perimetro. Šiemet keliolikai šilauogių taip atnsujinau pilnai visu perimetru ir viskas gerai, tad nematau prasmės tokią procedūrą tempti net 3 metus;
4) 100 gramų krūmui amonio sulfato yra per daug, kituose šaltiniuose paprastai minima iki 30 g krūmui;
5) praktiškai visą žemę reikia iškasti ne tik molingoje dirvoje, bet praktiškai visur.
Beje, šiame straipsnyje teisingai pabrėžiama, kad reikalingas geras substrato purumas ir aeracija, nes kaip žiūriu šioje temoje, tai visi tik stengiasi kuo daugiau laistyti, o koks nors oras substrate niekam neįdomus. 

Suradau straipsnį, kuriame yra nemažai teisingos ir naudingos informacijos. Gal kam pravers  
http://www.agrozinios.lt/portal/categories/186/1/0/1/article/11322/silauogiu-auginimas
 

Dar pagalvojau, kad dabar galbūt sodinukų būtų galima pigiau įsigyti nei pavasarį.
Tas žiedų išskabymas nėra būtinas, aš šiemet pasodintoms šilauogėms neskabiau žiedų ir nepaisant to jos gerai ūgtelėjo ir dar truputį uogų davė.
Man geriausi yra kuo didesni sodinukai, nes vistiek jos visos gerai prigyja, o didesni greičiau užauga ir greičiau dera. Tik čia jau reikia žiūrėti, kiek tinkama didesnių sodinukų kaina.

Sutinku, kad galima durpių sutaupyti kasant duobes, o ne tranšėjas, ypač kai augalai sodinami gana retai - kas 1.5 metro. 50 cm gylio ir 50 cm skersmens duobės - dar daugiau durpių būtų galima sutaupyti kasant 10 cm gylio ir 10 cm skersmens duobes.  50 cm gylio užtenka, tuo labiau, kad jie dar kaupelį užpila. Bet 50 cm skersmens daugiau nei abejotina, kad užteks. Taip, to užteks pirmiems keliems metams, kas pas juos dabar ir yra, bet vėliau augalų šaknys nebeturės kur plėstis ir todėl arba sustos jų augimas ir jie bus mažesni nei normaliomis sąlygomis užaugtų, arba išvis skurs. Dar vienas dalykas, kad šilauogės paprastai maitinasi medžiagomis, kurias gauna iš pūvančio mulčio, kuris reguliariai papildomas. O šiuo atveju durpių mažai ir dar agrotekstilė uždėta, ant kurios, kiek suprantu mulčio nenaudoja ir nenaudos. Tokiu būdu labai apriboja maisto medžiagų šaltinius šilauogėms ir joms gali būti problemų, ypač ilgą laiką auginant. Dabar jie labai teisingai kalba, kad užtenka labai mažai trąšų, bet ar tik vėliau neteks jiems naudoti daug trąšų, kai šilauogės ims skursti.
Agrotekstilė labai palengvins priežiūrą dėl piktžolių, bet tada matyt atkrenta mulčiavimas ir po plėvele būtina iškart pakloti laistymo žarnas. Kiek suprantu, tokiu atveju sutrumpėja plantacijos tarnavimo laikas. Jei auginant tradiciniu būdu gali augti 50 metų ir daugiau, tai šiuo būdu turbūt augs daug trumpiau arba po kažkiek metų reiks nuimti plėvelę, atnaujinti laistymo įrangą bei apmulčiuoti.
Dar keistas jų planas, kai rašo, kad metus paauginę, antrais metais nupjaus antžeminę dalį, gaus daug ūglių ir trečiais metais tikisi "gausaus derliaus". Antrais metais nupjovę antžeminę dalį jie trečiais metais turės krūvą vienmečių ūglių, kurie praktiškai nederės. Nes pagrindinis šilauogių derėjimas vyksta ant šoninių šakučių, kurios užauga antrais ar vėlesniais metais. Pirmais metais gali išaugti didelis ūglys ir jame susiformuoti šoninės šakutės, kurios kitais metais truputį derės, bet tokiu atveju niekaip nebus gausaus derliaus. Sakyčiau, kad arba žurnalistas blogai aprašė (yra ir daugiau netikslumų), arba patys tie sodininkai tokie pat mėgėjai kaip mes. 
Dar vienas panašus video su agrotekstilės panaudojimu: 
Beje, galite paieškoti youtubėje lenkiškų video apie verslinį šilauogių auginimą, tai pas juos labai pažengę.

Pas mane šiemet negražių įtartinų stiebų parudavimų buvo ant:
1) žiemą pašalusių šilauogių (dvi šilauogės pernai labai stipriai ūgtelėjo tik rugpjūtį-rugsėjį, po to nespėjo sumedėti ir apšalo);
2) šiemet pirktų Rekų (kurios atvežtos iš Vokietijos). Jau ką tik gauti sodinukai turėjo parudavusių šakų galiukų ir vėliau, kai jos ilgai žydėjo ir neturėjo lapų, tai toliau šakelės džiūvo ir rudavo, galite kažkiek tai matyti šioje nuotraukoje.
Vakar apžiūrėjau visas šilauoges, įskaitant minėtas, tai viskas gražu, auga gerai, stiebai atrodo normaliai, nieko baisaus ar įtartino neradau.
Tad realiai aš neturiu jokios patirties su šilauogių ligomis ir jų gydymu.
Mano klausimas būtų kaip auga tos Vilmukės šilauogės, dėl kurių stiebų kyla abejonės? Kaip atrodo lapai, kaip auga nauji ūgliai, ar yra kokių nors augimo sutrikimo požymių?
Kartais mes visai be reikalo pergyvename dėl to, kaip atrodo šilauogės. Parausta kokia šilauogės šaka ir jau galvojame, kad tuoj kažkas blogo atsitiks. Video su Česonienės pasakojimais apie šilauogių ligas yra kadrai, kai ruošiamasi sodinti sodinukus (pažiūrėkite apie 7:20). Ten pilna stipriai paraudusių sodinukų, sodinukai iš profesionalaus ūkio, o ne mūsų mėgėjiškai auginti, ir niekas dėl jų nepergyvena, viskas ten gerai ir kaip vėliau parodoma, tie pasodinti sodinukai auga puikiai.
 

Prikeliu minėtą video.
Šiaip gal aš perdaug burbu prieš fungicidus.  Reikia mums eksperimentuoti ir dalintis savo patirtimi.

Dar ne viską nuvalgėm: