Molėtų rajonas. Tai būtent pats požiūris yra stipriai pasikeitęs nuo valstiečio su kaliosais iki verslininko (jie save laiko verslininkais nes praktiškai tokioj aplinkoj ir sukasi-padaryt su mažiausiai sąnaudų ir parduot su max pelnu). Vis dar ir tebesu danijoje tik jau nebe ūkyje. Aš tik norėčiau gyventi sau kaime issirukyt lasyniu, isipilt vakare krupniko, pametyt šuniui pagali, pasikapstyt savo Žemėj ir matyti kaip ten kažkas auga. O kaip su "gatavą" produkcija? Mesos,pieno gaminiai? Gal kas kažką darote? P.S. To Viktoras: jei esi smulkus ūkininkas ir susikooperuoji su kitais ūkininkais produkcijai tiesiog nebelieka tarpininko tarp ūkininko ir parduotuves. Be abejo pagrindinis pliusas finansinė nauda ir konkurencinės galimybės rinkoje. Dėl apgavysčių čia jau reik pačiam aktyviai tame procese dalyvaut ir būti kurse kas daroma.